šeimos gydytojas

Pasaulinę kineziterapijos dieną Valstybinė ligonių kasa primena, kad kineziterapeutas gali padėti ne tik medicininės reabilitacijos metu. Šis specialistas dirba ir šeimos gydytojo komandoje, tačiau tai žino nedaugelis – ligonių kasos inicijuotoje apklausoje kineziterapeutą tarp šeimos gydytojo komandos narių paminėjo tik kas dešimtas apklausos dalyvis. „Žmonės dažnai mano, kad turint judėjimo sunkumų padėti gali tik medicininė reabilitacija. Tačiau taip yra ne visada.

Šalies gyventojai pas šeimos gydytoją apsilanko daugiau kaip 15 mln. kartų per metus – vienas žmogus vidutiniškai apie 5 kartus. Šių vizitų metu, esant medicininių indikacijų arba profilaktiškai, šeimos gydytojas ar kiti jo komandos nariai gali skirti diagnostinių tyrimų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Per pastaruosius tris mėnesius šalies gyventojai pas šeimos gydytojus apsilankė daugiau nei 1,6 milijono kartų, ilgiausiai medikų pagalbos tenka laukti Zarasų rajono gyventojams. Tai matyti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Seimo Sveikatos reikalų komitetui trečiadienį pristatytoje informacijoje apie sveikatos priežiūros efektyvumą ir priemones jam didinti. „Šalies mastu (...) 63,8 proc. gyventojų patenka pas šeimos gydytoją per septynias dienas.

Nugaros skausmas – vienas dažniausių nusiskundimų šeimos gydytojo kabinete. Tačiau, pasak gydytojo Irmanto Aleksos, ne kiekvienas maudimas reiškia tą patį. Kartais tai – paprastas raumenų pertempimas ar nuovargis nuo sėdimo darbo, o kartais organizmo siunčiamas signalas apie rimtesnes ligas, kurias svarbu atpažinti laiku. Kyla dėl įvairiausių priežasčių „Dažniausiai pacientai skundžiasi raumeninio pobūdžio nugaros skausmais – vadinamosiomis raumeninėmis dorsalgijomis ar mialgijomis.

Inkstai – tai du pupelės formos organai, kasdien atliekantys gyvybiškai svarbų darbą mūsų organizme. Jie filtruoja kraują, pašalina iš organizmo toksinus ir perteklinius skysčius, reguliuoja elektrolitų pusiausvyrą, kraujospūdį bei prisideda prie bendros organizmo homeostazės. Sutrikus jų funkcijai, organizme ima kauptis medžiagos, kurios turėtų būti pašalintos – taip vystosi inkstų nepakankamumas.

Gydymas dėlėmis alternatyvioje medicinos praktikoje yra naudojamas jau virš 3 tūkst. metų. Kol medicina siūlo modernius gydymo metodus bei vaistus, dalis žmonių grįžta prie natūralių metodų. Nors yra žmonių jaučiančių tokio gydymo naudą, gydytojai ragina nepamiršti ir galimų pavojų bei rizikų. Nuo padidėjusio kraujospūdžio – ne vaistai, o dėlės. Tokį gydymo būdą renkasi Arnas Puplauskas, geriau dar žinomas kaip Burbulų dėdė.

Nors vis daugiau žmonių atlieka įvairius tyrimus ir domisi savo sveikatos rodikliais, tai dar nereiškia, kad jie iš tiesų rūpinasi savo sveikata. Pasak šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo, be realių gyvenimo būdo pokyčių tyrimai tampa tik brangiai kainuojančiu „monitoringu“. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ pasakojo Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

Nutukimas, judėjimo stoka, prasta miego kokybė ar mitais grįsti „sveiki“ įpročiai šiandien vis dažniau nebekelia nerimo – jie tampa norma. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas atvirauja – visuomenė ne tiek ieško alternatyvų sveikam gyvenimo būdui, kiek renkasi paprasčiausią kelią – nieko nedaryti.

Dalis žmonių Lietuvoje vengia lankytis pas gydytojus, o prevencinėmis programomis naudojasi rečiau, nei galėtų. Tačiau, pasak specialistų, problema slypi ne tik gyventojų požiūryje, bet ir pačioje sveikatos sistemoje, kuri orientuota į paslaugų apskaitą, o ne į realius sveikatos rezultatus. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ pasakojo šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

Šeimos gydytojas yra pirmasis specialistas, į kurį kreipiamasi susirgus ar dėl profilaktinių sveikatos patikrinimų, todėl pacientai iš jo tikisi ne tik profesionalumo, bet ir dėmesingo bendravimo. Naujausias Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad gyventojai labiausiai vertina išsamų gydytojo paaiškinimą apie ligą ir jos gydymą bei pakankamą dėmesį konsultacijos metu.

Retas prispaustas sveikatos bėdų išsiverčia be apsilankymo pas šeimos gydytoją – jis laikomas „vartais“ į sveikatos sistemą. Patys gydytojai savo ruožtu konstatuoja, kad šiandien keičiasi ne tik darbas, bet ir požiūris į profesiją. Plačiau savo įžvalgomis apie tai pasidalijusi Lietuvos profesinės šeimos gydytojų sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva neslėpė, kad išties galima pajausti kartų skirtumus.

Neretai pasitaiko situacijų, kai pacientai į priėmimo skyrių vyksta pasireiškus simptomams, kuriuos galima saugiai stebėti ir kontroliuoti namuose. Tokiais atvejais reikiamą pagalbą jie taip pat galėtų gauti ir apsilankę pas savo šeimos gydytoją.

Jau nuo šių metų įsigalioja pokyčiai, kurie reikšmingai sustiprins šeimos gydytojų ir jų komandų vaidmenį diagnozuojant ligas, leis greičiau įvertinti paciento būklę ir efektyviau prižiūrėti lėtinėmis ligomis sergančius žmones. Šeimos gydytojai galės skirti ir atlikti daugiau laboratorinių bei greitųjų tyrimų, todėl pacientai greičiau gaus pagalbą, o diagnostikos procesas taps patogesnis ir trumpesnis.

Daugelio laukiamas ilgasis šventinis savaitgalis sklandžiai gali praeiti ne visiems. Todėl staigiai sunegalavus svarbu žinoti, kur galima kreiptis medicininės pagalbos. Nors anksčiau buvo įprasta tvarka, kad švenčių ir nedarbo dienomis, kai šeimos gydytojas nedirba, reiktų skubėti į priėmimo skyrių, taip yra ne visais atvejais.

Rinkdamiesi kuprines ir rankinukus kartais nė nesusimąstome apie patogumą, o savo dėmesį kreipiame į grožį. Tačiau Centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa įspėja, kad netinkama kuprinė gali turėti liūdnų pasekmių, o jauniems vaikams ir paaugliams rinktis rankinių jis išvis nerekomenduoja.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, tėvai ieško naujų užsiėmimų savo vaikams po pamokų: įvairių sporto būrelių, muzikos ir dailės mokyklų ar logiką lavinančių klubų, pavyzdžui, šachmatų. Centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ perspėja nepersistengti su visomis veiklomis, kitaip vaikas gali patirti psichologinį išsekimą ar net besivystantį perdegimą.

„Eilės yra neišvengiamos tam, kad kiekvienam iš mūsų nereikėtų mokėti bent po 500 eurų draudimo“, – įsitikinusi šeimos gydytoja Justė Latauskienė. Pasak jos, vienintelė galimybė, kad pas gydytojus nebūtų eilių, jei sveikatos priežiūra būtų prioritetizuota nacionaliniu mastu ir visi sutiktų už ją mokėti daugiau. „Kas negali finansiškai, „paaukotų“ savo vaiką tapti slaugytoju ir panašiai. Arba tada reikia gimdyti po 4–5 vaikus. Gal imigrantai čia mums padės“, – svarstė ji.

Šiuolaikinės tendencijos skatina ne tik pozityviai vertinti savo kūną, bet ir atsižvelgti ne tik į išvaizdą, bet ir į savijautą bei sveikatos būklę. Pasak gydytojų, lieknumas ne visada reiškia puikią sveikatą, o apkūnumas nebūtinai signalizuoja apie prastą sveikatos būklę. Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

Ar esate kada nors matę, kaip gydytojas perka perpjautą arbūzą saulėkaitoje ar vakuume supakuotus šašlykus? O gal baltą mišrainę su majonezu iš parduotuvės? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ šeimos gydytojas Valerijus Morozovas teigia, kad retas specialistas tą padarytų dėl pavojų sveikatai.

Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai retai eina tikrintis profilaktiškai, didelė dalis jų pas gydytoją atvyksta tik kamuojami skausmų. Šeimos gydytoja akcentuoja, kad tai – tautos bruožas, mėgstame kentėti ir taip keliame grėsmę savo sveikatai.  Šeimos gydytoja Rasa Isevičienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo, kad lietuvių polinkis iškęsti prastą savijautą ir į gydytojus kreiptis tada, kai situacija ženkliai suprastėja, kelia didelę grėsmę mūsų sveikatos būklei.

Dažniausiai prastai pasijutę registruojamės ir patys vykstame pas savo gydytoją. Tačiau gali būti ir tokia situacija, kai net neišeis pasikelti iš lovos, jokie vaistai nepadės ar sunkiai sirgs mažas vaikas. O tokiais išimtiniais atvejais gydytojas atvyksta į jūsų namus. Priklausomai nuo situacijos, į namus gali atvykti ne tik šeimos gydytojas, bet ir psichiatras ar net chirurgas. Tik kartais už paslaugas teks susimokėti, o kartais jos bus suteikiamos nemokamai.

Apie rekomenduojamus profilaktinius sveikatos patikrinimus turbūt girdėjo kiekvienas, tačiau vis dar pasitaiko tokių, kurie didžiuodamiesi sako, kad jau dešimtmetį ar daugiau pas gydytojus nėra lankęsi. Šeimos gydytoja Elena Šukė įspėja, kad gyvenimas su tokiu požiūriu – kaip loterijos bilietas: galbūt išloši, tačiau gali pakirsi ir jau labai sunkios ligos.

Nuolat akcentuojama, kad išvengti ligų laiku padeda nuosekli profilaktika. Ji apima ne tik tam tikrus gyvensenos įpročius, bet ir reguliarų sveikatos pasitikrinimą. Tam yra numatytas visas paketas tyrimų, kuriuos šeimos gydytojas gali atlikti nemokamai. Tiesa, tą jis gali padaryti tik savo kompetencijos ribose. Kaip pabrėžia Valstybinės ligonių kasos specialistai, visais atvejais tiek vaikams, tiek suaugusiesiems už šeimos gydytojo kompetencijai priskirtus kraujo tyrimus mokėti nereikia.

Nuo metų pradžios pasikeitė reglamentavimas, kaip gyventojams teikiama skubi ambulatorinė pagalba poliklinikų nedarbo metu. Pagal ministerijos sumanymą, jei sunegalavote, kai jūsų šeimos gydytojas nedirba, didžiuosiuose mietuose tokiems atvejams privalo būti įkurti skubios pagalbos kabinetai. Tačiau kol kas jie veikia ne visur.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kad visi privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti pacientai turi teisę gauti nemokamas profilaktines sveikatos priežiūros paslaugas savo šeimos gydytojo įstaigoje. Kartą per metus gydytojas atlieka kompleksinį sveikatos įvertinimą, o kas dvejus metus – papildomus tyrimus, padedančius anksti nustatyti įvairias ligas.

Norėdami gauti skubią gydytojo pagalbą nuo šių metų gyventojai susiduria su pokyčiais. Jei anksčiau per daug negalvoję vakarais ar nedarbo dienomis dėl ūmių, bet ne gyvybei pavojingų sveikatos būklių jie skubėdavo į ligonės priimamąjį, nuo šiol jie turės kreiptis į naujai įsteigtus skubios pagalbos kabinetus.

Peršalimo ligų sezonas kopia į viršų – gydytojai įspėja, kad jau esame ties gripo protrūkio riba. Gyventojai raginami nenumoti ranka net į, atrodytų, lengvus simptomus ir išsitirti, mat esama efektyvių vaistų. Juos paskyrus laiku galima palengvinti ligos eigą ir išvengti komplikacijų. Šeimos gydytojas Gediminas Urbonas pasakojo, kad sergančiųjų srautas pastaruoju metu tik auga, o šie metai išskirtiniai tuo, kad sunku būtų išskirti dominuojantį ir labiausiai šiuo metu plintantį patogeną.

Įsibėgėjęs rudens sezonas su savimi atsinešė ne tik šaltus orus, bet ir juos lydinčius sezoninius susirgimus – pranešama apie išaugusį peršalimo, gripo ir kitų virusinių ligų skaičių. Visgi, sveikatos specialistų teigimu, atėjęs šaltasis sezonas tikrai neprivalo būti ligų pranašu – susirgimų galima išvengti stiprinant imunitetą ir rūpinantis savimi. Auga registracijų pas gydytojus skaičius Pasak sveikatos paslaugų platformos manodaktaras.

Profesinių ir aukštųjų mokyklų moksleiviai ir studentai, kurie studijuoja pagal nuolatinės studijų formos programas, yra draudžiami valstybės lėšomis. Taigi už jų gydymą sumoka ligonių kasos. Tačiau šeimos gydytojo paslaugos nemokamai teikiamos tik gydymo įstaigoje, kurioje žmogus yra prisirašęs. Todėl į kitą miestą mokytis išvykę jaunuoliai, nusprendę, kad šias paslaugas jiems patogiau gauti negrįžtant namo, turėtų pasirinkti gydymo įstaigą studijų mieste ir joje prisirašyti.

Draustiems gyventojams valstybė garantuoja nemokamą gydymą. Tad nors pas šeimos gydytoją galima prisirašyti tiek valstybinėje poliklinikoje, tiek privačioje klinikoje, visos tos pačios paslaugos turėtų būti nemokamos. Vis tik gyventojams kyla klausimų, ar to paiso visos įstaigos. Portalas tv3.lt sulaukė nusistebėjusios vilnietės klausimo, kodėl privačioje šeimos klinikoje kainoraštyje nurodytos paslaugų kainos numatytos ir prisirašiusiems pacientams.

Jau tapo ganėtinai įprasta didžiausiomis vaikų sveikatos problemomis laikyti prastėjančią laikyseną ir regą, ir dėl to kaltinti išmaniųjų įrenginių naudojimą. Visgi šeimos gydytojas Vilius Rajeckas sako, kad šiais laikais vaikų sveikatai didžiausią grėsmę kelia ne ekranai, o antsvoris ir nutukimas – šios problemos dažniausiai apčiuopiamos profilaktinių sveikatos patikrinimų metu.

Gyventojams nuolat kalama į galvą, kad būtina rūpintis sveikata profilaktiškai, o ne kai jau prispiria ligos. Tačiau apsilankius pas šeimos gydytoją ir jam paskyrus jums reikalingus tyrimus, gali paaiškėti, kad už dalį jų teks susimokėti. Taip pat ne taip paprastai galima gauti sudėtingesnius, ne tik kraujo ar šlapimo tyrimus. Apsilankius pas šeimos gydytoją, kuris, laikoma, turėtų padėti išspręsti 80 proc.

Gyventojai neretai skundžiasi ne tik ilgomis eilėmis pas gydytojus, bet ir tokiomis situacijomis, kai ir taip ilgai laukę pas specialistą naujo siuntimo turi grįžti pas šeimos gydytoją. Nors taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių, ligonių kasos pažymi, kad gydytojas visada turėtų žiūrėti plačiau. Įsivaizduokite, kad gavote šeimos gydytojo siuntimą antro lygio specialisto konsultacijai dėl varginančio kojos skausmo, tačiau kol sulaukėte vizito, panašiai ėmė skaudėti ir ranką.

Apie vieną iš sunkiausių virusinių infekcinių ligų – erkinį encefalitą – visuomenėje kalbama dažnai ir daug, o poreikis tai daryti neblėsta, kadangi sergamumas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Pavojus užsikrėsti šia liga išlieka beveik visus metus, o didžiausią piką sergamumas pasiekia, kai šiltuoju metų laiku žmonės renkasi laisvalaikį leisti gamtoje, kur gausu ligą platinančių erkių.

Ligonių kasų specialistai primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams ortopedinė avalynė gali būti apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Kasmet kompensuojama apie 16 tūkst. šios avalynės porų.  Kas gali pasinaudoti kompensavimu? Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama ortopedinė avalynė yra skirta tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentuoja, kad slaugytojų atsakomybių išplėtimas yra kelias, kurį nuėjo visos pažangios sveikatos apsaugos sistemos – juo suka ir Lietuva.

Pasibaigus šventėms gripu, COVID-19 ir kitomis virusinėmis infekcijos sergantys gyventojai vėl plūstelėjo į poliklinikas. Nors iki epideminio lygio sergamumas pakilti dar nespėjo, sveikatos specialistai neabejoja, kad tai – tik laiko klausimas. Daugelio metu statistika patvirtina, kad sausio-vasario mėnesį gripo plitimas būna didžiausias. Vis tik realią sergamumo situaciją turėti sunku, mat tyrimai nuo gripo atliekami nedažnai.

Ligonių kasų specialistai pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai kraujo tyrimai gydymo įstaigose papildomai apmokestinami neva dėl to, kad reikalingas skubus ištyrimas arba dėl to, kad taikomas brangesnis kraujo paėmimo metodas. Ligonių kasos pabrėžia, kad visais atvejais tiek vaikams, tiek suaugusiesiems už šeimos gydytojo kompetencijai priskirtus kraujo tyrimus mokėti nereikia. Nesvarbu, ar tai planiniai, ar skubūs tyrimai, ir kokiu būdu kraujo mėginiai paimami.

Į poliklinikas besikreipiančių pacientų nuo kitų metų laukia naujovė. Šeimos gydytojas arba kitas už pacientų registraciją atsakingas šeimos gydytojo komandos narys, įvertinęs priežastį, dėl kurios kreipiamasi, galės pacientus nukreipti slaugytojo ar akušerio konsultacijai. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad sumažinus šeimos gydytojų administracinio darbo krūvį, mažės eilės ir gerės paslaugų prieinamumas pacientams.

Sunegalavę per šventes ir tinkamai neįvertinę savo būklės gyventojai dažniausiai vyksta į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Ligonių kasos pataria į ligoninę vykti tik tais atvejais, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos, o ūmiai susirgus prisiminti, kad padėti gali poliklinikų budintys gydytojai. Neretai pasitaiko atvejų, kai pacientai, kuriems užtektų šeimos gydytojo paslaugų, atvyksta į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių.

Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas žodžio kišenėje neieško – pasak jo, daugelis raktų sveikatai išsaugoti ir padėti sau jau susirgus yra paties žmogaus rankose. Vis tik dažnas to nenori suprasti ir ieško lengvų kelių – noriau vartoja vaistus nei užsiima prevencija, o ligos diagnoze „didžiuojasi“ labiau nei nori pagerinti savijautą.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu atnaujinta lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarka padės sumažinti biurokratinę naštą gydytojams ir paciento kelią padaryti aiškesnį bei tiesesnį. Atsisakius perteklinių administracinių reikalavimų, gydytojai turės pildyti mažiau dokumentų ir galės skirti daugiau laiko pacientui, o pacientai greičiau gaus jiems reikalingas paslaugas.

Apsilankę šeimos gydytojo kabinete tikimės būti išgirsti, suprasti bei gauti veiksmingą gydymą, vis dėlto, taip pasiseka ne visuomet. „Antėja“ šeimos gydytoja Neringa Sakalauskė papasakojo, kaip pasirinkti tinkamiausią šeimos gydytoją ir kodėl tai svarbu ne tik gydymo, bet ir gijimo procese.

Dalis gyventojų kartais nusistebi, kodėl atėję pas šeimos gydytoją pasitikrinti profilaktiškai už kraujo tyrimus kitą kartą gali tekti susimokėti. Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai gi primena, kad yra aiškiai nustatyta, kurių ir kokiu dažnumu šeimos gydytojo paskiriamų tyrimų atlikimo išlaidos yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Kaip ir šiokiadieniais, taip ir švenčių dienomis nesame apsaugoti nuo sveikatos sutrikimų. Sunegalavę nedarbo dienomis gyventojai dažniausiai kreipiasi į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius, tačiau ne visada reikia priimti būtent tokį sprendimą. Ligonių kasos primena, kur ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos.

Šeimos medicinos stiprinimas – vienas iš prioritetinių Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tikslų. Todėl gydymo įstaigoms formuojant šeimos gydytojo komandas, jose dirba ir kineziterapeutai. Jie padeda gyventojams didinti fizinį pajėgumą, įveikti judesio sutrikimus, greičiau atsigauti po traumų. „Siekiant didinti kokybiškų ir inovatyvių šeimos medicinos paslaugų prieinamumą, itin reikšmingas – kineziterapeutų vaidmuo šeimos gydytojų komandoje.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimų projektui, kuriuo siekiama patikslinti savivaldybės gydytojo pareigybę bei sumažinti administracinę naštą gydytojams, suteikiant daugiau teisių slaugytojams. Už pakeitimus balsavo 67 parlamentarai, prieš – 11, susilaikė 32 Seimo nariai. „Pirmiausia, siekiama suderinti teisės aktus su anksčiau priimtais teisės aktais.

Ligonių kasų lėtinėmis ligomis sergantys pacientai teiraujasi, ar jie kiekvieną kartą privalo gauti šeimos gydytojo siuntimą prieš eidami pas gydytoją specialistą. Primenama, kad sergantiesiems lėtinėmis ligomis nereikia kaskart prašyti šeimos gydytojo siuntimo konsultuotis pas specialistą, jei jiems yra skirtas ilgalaikis stebėjimas.

Kaip mažiau sirgti, kaip išvengti sezoninių ligų ir kas yra tas paslaptingas imunitetas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pasakoja šeimos gydytojas Irmantas Aleksa ir „Camelia“ vaistinės vaistininku Rimvydu Blynu. Imuninė sistema žmogų saugo tiek nuo išorinių veiksnių, infekcijų ir bakterijų, tiek nuo vidinių, pavyzdžiui, vėžio.