šeimos gydytojas

Kaip mažiau sirgti, kaip išvengti sezoninių ligų ir kas yra tas paslaptingas imunitetas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pasakoja šeimos gydytojas Irmantas Aleksa ir „Camelia“ vaistinės vaistininku Rimvydu Blynu. Imuninė sistema žmogų saugo tiek nuo išorinių veiksnių, infekcijų ir bakterijų, tiek nuo vidinių, pavyzdžiui, vėžio.

Energijos stoka, pilvo skausmas, viduriavimas ar pykinimas ne visuomet praneša apie apsinuodijimą maistu. Kai kuriais atvejais štai tokie simptomai išduoda, kad jūsų organizme yra kirmėlių. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytojo Žilvino Barausko teigimu, nekontroliuojamas kirmėlių dauginimasis gali lemti eilę komplikacijų. Sužinokite, kaip galite apsisaugoti ir pasirūpinti savo sveikata.

Ligonių kasų specialistai dažnai sulaukia gyventojų klausimų dėl šeimos gydytojo skiriamų tyrimų, kurių atlikimo išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Gydymo įstaigoms, su kuriomis teritorinės ligonių kasos (TLK) sudaro sutartis dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų finansavimo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama metinėmis bazinėmis kainomis, mokamomis už prirašytus gyventojus.

Apmokestinus vienkartinius plastikinius maišelius parduotuvėse pasikeitė pirkėjų įpročiai. Kodėl neįvedus ir simbolinio mokesčio pas gydytojus – taip ir eilės sumažėtų, ir jo darbas būtų labiau vertinamas? Tokia sena idėja vėl diskutuojama tarp medikų. Pacientai gi su tokiu siūlymu kategoriškai nesutinka, o politikai ragintų prieš tai viską gerai išdiskutuoti.

Jei šeimos gydytojų centras, sudaręs sutartį su ligonių kasa, neatlieka kai kurių paslaugų ar tyrimų, ar teisėtai pacientas gali būti siunčiamas paslaugą gauti kitame šeimos gydytojų centre, kur neprirašytiems pacientams paslaugos bus mokamos?  Sulaukęs tokio klausimo Panevėžio teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėjas Edgaras Voras paaiškino, kad kiekvienas šeimos gydytojų centras, sudaręs sutartį su teritorine ligonių kasa, prie jo prirašytiems ir privalomu...

Nuo sausio Lietuvoje šeimos gydytojai turi galimybę nemokamai paskirti labai svarbų tyrimą. Jei pacientas skundžiasi dusuliu, jam gali būti paskirtas specialus ištyrimas siekiant kuo anksčiau nustatyti itin pražūtingą ligą – širdies nepakankamumo diagnozę. Nuo šių metų NT-pro-BNP tyrimas pacientams atliekamas nemokamai, tai yra finansuojamas iš PSDF lėšų. Pro-BNP – tai širdies nepakankamumo žymuo, jam įvertinti pakanka paimti kraujo.

Sunegalavus arba norint profilaktiškai pasitikrinti sveikatą dažniausiai yra paskiriama atlikti bendrąjį kraujo tyrimą. Tačiau, ar esate kada susimąstę, kad kartais norint nustatyti tam tikras ligas užtenka pažiūrėti vos į vieno bendro kraujo tyrimo rezultatus? Apie tai, kokias ligas gali išduoti bendrasis kraujo tyrimas ir ką būtina žinoti aptariame su šeimos gydytoju Irmantu Aleksa.

Gegužės 15–22 d. jau vienuoliktus metus vyksta Europos testavimo savaitė. Jos tikslas – suvienyti organizacijas visoje Europoje, kad būtų plečiamos galimybės pasitikrinti dėl hepatito ir ŽIV ir pagerėtų supratimas apie tikrinimosi nuo šių ligų svarbą.

Deklaruodama siekius pagerinti pacientų gyvenimą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pastaruoju metu paruošė ne vieną naujovę. Gyventojai jas pirmiausia pajaus apsilankę pas šeimos gydytoją. Dalis jų jau įsigaliojo, kitos dar laukia. Portalas tv3.lt primena apie SAM neseniai įgyvendintus ir dar būsimus pokyčius.

Didinant sveikatos paslaugų prieinamumą, nuosekliai į šeimos gydytojo komandą įtraukiami specialistai, kurie savo kompetencijomis gali padėti šeimos gydytojams sėkmingai valdyti gydymo procesą. Vieni specialistai, tokie kaip slaugytojai, kineziterapeutai ir kiti, pacientams jau įprasti, tačiau esama ir mažiau girdėtų. Vienas iš tokių – gyvensenos medicinos specialistas.

Siekdama mažinti biurokratinę naštą ir trumpinti paciento kelią, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia atnaujinanti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarką. Joje siekiama atsisakyti perteklinių administracinių reikalavimų gydymo įstaigoms ir supaprastinti paciento kelią gaunant jam reikalingas paslaugas.

Siekiant sumažinti situacijų, kai dėl pasibaigusio galioti siuntimo pacientai priversti vėlei kreiptis į šeimos gydytoją, nuo balandžio 1 d. siuntimo terminas ilginamas trigubai – iki 180 dienų vietoj dabartinių 60-ies. Pakeitimai sumažins perteklinių pacientų apsilankymų skaičių gydymo įstaigose, taip pat šeimos gydytojams tenkantį krūvį.

Net 50-ies ar daugiau pacientų srautas per dieną – su tokia kasdienybe susiduria dalis šeimos gydytojų Lietuvoje. Pripažįstama, kad klausimas, kaip priimant tiek pacientų kasdien išlikti vienodai dėmesingam kiekvienam iš jų – lieka atviras. Ne veltui nemažai vos baigusių studijas šių specialistų pakelia sparnus į kitas šalis.

Mažinant administracinę naštą gydytojams ir didinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, Sveikatos apsaugos ministerija praneša inicijuojanti slaugytojų ir kitų šeimos gydytojų komandos narių atsakomybės ir teisių plėtimą. Ministerija siūlo slaugytojams suteikti teisę tam tikrais atvejais išrašinėti receptus, taip pat leisti išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimus ir išrašyti siuntimus prevencinėms programoms ir profilaktiniams patikrinimams.

Panevežio trečiojo amžiaus universitetas Raguvos fakulteto bendruomenė pakvietė ligonių kasų specialistus aptarti senjorams aktualius dalykus. Į raguviškių klausimus atsakė Panevėžio teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė ir Kontrolės skyriaus patarėja Aldona Stukienė.

Nuo Naujųjų dažnas pasižada, kad rūpinsis savo sveikata labiau negu praėjusiais metais. Tačiau ar išties visi žinome, kokiomis paslaugomis galima pasinaudoti nemokamai profilaktiškai, dar nesijaučiant sergančiu? Primenama, kad nuo sausio 1 d. pabrango ir privalomasis sveikatos draudimas, tad dirbantieji pagal individualią veiklą ar kitaip patiems mokant PSD, reikia atnaujinti sumą, kuri šiemet nuo beveik 51 euro per mėnesį paaugo iki maždaug 59 eurų.

Pacientai piktinasi, kad kai kuriose gydymo įstaigose, teikiančiose šeimos medicinos paslaugas, jas pasirinkusių pacientų prašoma mokėti metinį mokestį arba už atskirus apsilankymus pas šeimos gydytoją. Ligonių kasos primena, kad pacientai turi teisę net ir privačiose gydymo įstaigose šeimos medicinos paslaugas gauti nemokamai ir atsisakyti mokėti papildomai.

Švenčių dienomis, savaitgaliais ar naktį sutrikus sveikatai gyventojai skuba vykti į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Tačiau ir medikai, ir kiti sveikatos apsaugos specialistai tikina, kad ne visada reikėtų priimti būtent tokį sprendimą. Ligonių kasos primena, kur ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos.

Pasak šalies šeimos gydytojų, prevencinėmis sveikatos patikros programomis vis dar naudojasi mažiau nei pusė tikslinio amžiaus pacientų. Viena dažniausių atsisakymo pasitikrinti sveikatą priežasčių yra tai, kad pacientas nejaučia jokių simptomų. Šeimos gydytojams buvo užduotas klausimas, kaip pacientai reaguoja išgirdę kvietimą profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Atlikus apklausą, paaiškėjo, kad kas antras, arba 57 proc., pacientų atsisako tikrintis, nes nieko nejaučia, 22 proc.

Nors pandemija nuslūgo, dalis sveikatos paslaugų vis dar teikiamos nuotoliniu būdu. Gydymo įstaigos teigia, kad gyvų vizitų šiandien yra daugiau, tačiau nuotolinių konsultacijų neretai prašo patys pacientai. Politikai gi ruošiasi užsiundyti patikrinimus, jei paslaugos nebus teikiamos „pilna koja“. Pandemijos įkarščiu, kai apskritai buvo ribojama dalis sveikatos paslaugų, nuotolinės šeimos gydytojo ar net specialisto konsultacijos tapo įprastu reiškiniu.

Gydytojų kantrybės taurė perpildyta – dėl nusprendusių neatvykti ir apie tai nepranešusių pacientų ne tik trikdomas jų darbas, bet ir ilginamos eilės. Svarstoma, ar pagaliau nereikėtų tokiems piktybiniams pacientams už neatvykimą pas gydytoją paskirti baudas. Vis tik tokią idėją palaiko ne visi ir pirmiausia siūlo labiau šviesti žmones.

Gyventojai jau gana gerai žino, kad apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, turėdami siuntimą, gali patys rinktis, kurioje sutartį su ligonių kasa turinčioje gydymo įstaigoje gauti reikiamos kvalifikacijos gydytojo specialisto paslaugas, atlikti tyrimus, procedūras. Šia garantija jie dažnai naudojasi, kai poliklinikoje, kurioje yra prisirašę, ilga reikiamos paslaugos laukimo eilė.

Kone visi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu yra prisirašę kurioje nors pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje ir ten turi pasirinktą ar priskirtą šeimos gydytoją, neatsižvelgiant į tai, kaip dažnai kreipiasi ir ar kreipiasi. Kartais žmonės nė nepamena, kaip kada nors prisirašė gydymo įstaigoje, ir prireikus ją pakeisti jiems kyla klausimų, kaip tai padaryti, ar dėl to reikia kreiptis į abi – esamą ir naują – polikliniką, medicinos centrą, kliniką.

Romualdas Rupkus jau 46 metus dirba šeimos gydytoju Biržų rajone, Papilio miestelio ambulatorijoje. Nors kolegos dar jaunystėje sukiojo pirštu prie galvos ir stebėjosi, ką jis veikia kaime, gydytojas teigia net neturėjęs minties skubėti darbuotis į miestą. Pasak jo, kaime ir oras grynesnis, ir žmonės geresni. Nors iš pradžių R. Rupkus pasakojo pirmiausia ruošęsis stoti į teisę, susiklostė taip, kad atsidūrė medicinoje. Tačiau dėl šio sprendimo vyras sako niekada nesigailėjęs.

Du iš šimto – tiek, skaičiuojama, suaugusiųjų Lietuvoje gali būti užsikrėtę hepatitu C ir platinti šį virusą nieko neįtardami. Tai, jog situacija išties rimta, patvirtinta naujausi duomenys, kai gegužę pradėjus nemokamai tirti visus 28–77-erių metų amžiaus žmones, nepriklausančius rizikos grupėms, diagnozuotų lėtinio hepatito C atvejų skaičius svariai išaugo.

Ligonių kasos sulaukia pacientų klausimų, kurių pirminio lygio tyrimų atlikimą užtikrina šeimos gydytojo paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos ir už kuriuos papildomai nereikia mokėti. Ligonių kasų specialistai primena: jei tyrimas pacientui tikrai reikalingas, ir šeimos gydytojas jį skiria, tyrimas bus apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Vienas iš didžiausių Ukrainos skaudulių – Kyjivo priemiestis Buča, kurį labiausiai nustekeno okupantai. Į šį regioną vyko medikų komanda iš Lietuvos – šeimos gydytojas rezidentas Skirmantas Krunkaitis ir slaugytoja Vaiva Jankienė. Bučoje jie atliko 3 savaičių trukmės savanorišką misiją, o į Lietuvą grįžo visai neseniai. Medikai pasakoja, ką teko patirti ir pamatyti Bučoje. Iš viso misijos metu Lietuvos medikai apžiūrėjo ir skyrė gydymą apie 300 ukrainiečių.

Nors pandemija ir slopsta, šeimos gydytojai priversti suktis kaip bitės – sumažėjus sergančiųjų koronavirusu į dienos šviesą visu „gražumu“ išlenda įprasti, tačiau lėtines ligas labiau užleidę, taip pat – ir karo įsigąsdinę gyventojai. Šeimos gydytojas Eimantas Brazaitis gi apgailestauja, kad dalis pacientų įprato tik prie nuotolinių konsultacijų.

Vilnietė Rūta skundėsi, kad su karščiuojančiu vaiku atskubėjusi į šeimos kliniką grįžti namo buvo priversta su ašaromis akyse. Moteris teigė, kad už tokiose situacijose įprastai nemokamai atliekamus kraujo tyrimus jos buvo paprašyta susimokėti. Klinika pažymi, kad tokie tyrimai valstybės gali būti kompensuojami tik tada, kai yra paskiriami gydytojo. Tiesa, pernai buvo pasitaikęs atvejis, kai įstaiga mokestį už sveikatos paslaugas vis tik paėmė nepagrįstai.

Pas šeimos gydytoją Vilniaus Šeškinės poliklinikoje atvykusi vilnietė stebisi medikių elgesiu. Prie gydytojos durų ji sako turėjusi laukti valanda ilgiau, mat medikės esą norėjo išgerti arbatos. Galiausiai patekus į gydytojos kabinetą ji sako buvusi pavadinta pikta. Poliklinikos atstovė apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau pastebi, kad šeimos gydytojams pastaruoju metu išties tenka susidurti su išaugusiais pacientų srautais.

Kasdien vis dar nustatant apie 10 tūkst. ir daugiau naujų užsikrėtimų koronavirusu, dėl nedarbingumo išdavimo toliau kaista ne tik šeimos gydytojų, bet ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) telefonai. Jo darbuotojams nespėjant dalinti „biuletenių“ jau planuojama net ilginti terminą išdavimui. Kada kur reikia kreiptis, norint gauti nedarbingumą dėl koronaviruso?   „Sodra“ patikino, kad po rekordinio sausio nedarbingumo pažymėjimų skaičius toliau išlieka didelis.

Varėnos gydytoja stos prieš teismą dėl dokumentų klastojimo ir neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Surašiusi kaltinamąjį aktą medikės bylą teismui perdavė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė, pranešė prokuratūra.

Paauglys sirguliuoja jau antrą savaitę, o gydytojo konsultacija – tik po pusantros savaitės. Su tokia realybe susidūręs vilnietis Linas (vardas pakeistas ir žinomas, – aut.) piktinosi, kad šiuo metu į polikliniką apskritai vos įmanoma prisiskambinti, ką jau kalbėti apie gyvą vizitą pas gydytoją. Pati gydymo įstaiga tvirtina, kad tai tebuvęs nesusikalbėjimas ir situacija jau išspręsta.

Lietuvoje toliau daugėja COVID-19 atvejų skaičius, o nuo šios ligos mirė jau 5456 žmonės. Nepaisant to, nesiskiepijančių lietuvių vis dar apstu, o dalis mano esą radę būdą, kaip pergudrauti sistemą.

Per pastaruosius metus pas savo šeimos gydytoją lankėsi kas antras (50 proc.) šalies gyventojas, iš jų daugiau nei pusė (27 proc.) apsiribojo vienu vizitu, likusi dalis (23 proc.) lankėsi dažniau, rodo Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys. Likusieji arba nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais, arba vengė vizito pas medikus net negaluodami.

Į paciento vietą šįkart atsistojusi šeimos gydytoja Toma Kundrotė piktinosi sunkumais vien tik bandant prisiskambinti į gydymo įstaigos registratūrą talonėliui pas gydytoją specialistą gauti. Artimąjį pas oftalmologą norėjusi užregistruoti moteris pasakoja, kad bergždžiai teko skambinti net 200 kartų. Gydytoja socialiniame tinkle pasidalino žinute, kaip nuo pat ryto nesėkmingai bandė „sužvejoti“ talonėlį gydytojo oftalmologo konsultacijai LSMU Kauno klinikinėje ligoninėje.

Paprastai prieš pat rugsėjo 1-ąją šeimos gydytojų kabinetus užplūsta tėveliai, vedini vaikais dėl būtinojo sveikatos patikrinimo. Nors šiuo metu pacientai kviečiami atvykti gyvai ir tvarka veikia kaip prieš karantiną, šiemet tėveliai įspėjami apsilankymo pas gydytojus neatidėlioti paskutinei minutei. Negana to, reikėtų žinoti, ir kaip kasmetinei patikrai pasiruošti.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa sulaukia pacientų klausimų, kurių pirminio lygio tyrimų atlikimą užtikrina šeimos gydytojo paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), ir už juos papildomai nereikia mokėti. Jei tyrimas pacientui tikrai reikalingas, ir šeimos gydytojas tyrimą skiria, tyrimas bus apmokėtas privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa (Panevėžio TLK) pastaruoju metu sulaukia nemažai gyventojų klausimų dėl prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ) tvarkos. Gyventojus domina, ar galima pasirinkti privačią šeimos kliniką, kaip dažnai galima keisti šeimos gydytoją, kokiose įstaigose galima gauti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis ir kt.

​Šiaulių teritorinė ligonių kasa sulaukia gyventojų klausimų, kiek kainuoja prisirašymo dokumentų tvarkymas ir medicinos dokumentų persiuntimas, keičiant pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią gydymo įstaigą. Primename, kad už prisirašymo dokumentų tvarkymą gydymo įstaigai reikia sumokėti 0,29 euro. Keičiant įstaigą nepraėjus 6 mėnesiams nuo prisiregistravimo, reikia sumokėti 2,90 euro už prisirašymo dokumentų tvarkymą ir medicininės dokumentacijos persiuntimą.

Pacientai skundžiasi, kad po karantino sveikatos priežiūros paslaugos taip ir negrįžo į buvusį ritmą. Gydymo įstaigos sako, kad kitaip neįmanoma dėl privalomų reikalavimų. Visgi greičiau patekti pas gydytojus patektų viena taisyklė, kurią dažnas pamiršta . Šiuo metu teisės aktais numatyta tvarka, kad šeimos gydytojas, siųsdamas kito lygio specialisto konsultacijai, privalo nurodyti bent tris įstaigas, kur dirba tokios kvalifikacijos gydytojas.

Koronavirusu užsikrėtęs šeimos gydytojas dirba Santaros klinikų Šeimos medicinos centre, šis centras šeštadienį uždaromas. Kaip pranešė Santaros klinikos, yra sudaryti su užsikrėtusiu mediku tiesioginį kontaktą turėjusių kolegų sąrašai, su jais susiekiama. Šeštadienį jie bus kviečiami į ligoninę, kur jiems bus paimti pasėliai tyrimui. Siekiant užtikrinti Šeimos medicinos centro pacientų saugumą, šeštadienį centras nedirbs.

Pasirodžius publikacijai, kurioje šeimos gydytojas Gediminas Urbonas kritikuoja prieš kelis metus įvestą alkoholio stebėsenos tvarką, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga suskubo tokį pareiškimą apšaukti politiniu, mat šis medikas yra konservatorės Rasos Juknevičienės brolis. Pati politikė atkirto, kad su sveikatos apsauga neturi nieko bendra, toks komentaras – apskritai ne ministro lygio.

Ligonių kasos dažnai sulaukia gyventojų klausimų, kokius tyrimus šeimos gydytojas gali skirti pacientui. Taip pat teiraujamasi, ar konkretus tyrimas turi būti apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, ar už jo atlikimą privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudęs žmogus turi susimokėti pats.

Šeimos gydytojai galės skirti vaistus, kurių receptus iki šiol išrašydavo tik specialistai, pirmadienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija. Šeimos gydytojai galės skirti vaistus infekcinėms, širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti, kurie kompensuojami, kai pacientas gydomas ambulatoriškai, taip pat dalį vaistų, skirtų reumatoidiniam artritui ir nefroziniam sindromui gydyti.

Daugelį įvairaus amžiaus ir sveikatos būklės žmonių kamuoja kraujospūdžio problemos – per aukštas arba pernelyg žemas kraujo spaudimas. Be to, dažnais atvejais net esant kraujo spaudimo sutrikimams galime to nejausti, kas itin didina insulto ar infarkto riziką. Všį Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojas Andrius Petkevičius nurodo, ką kiekvienas privalo žinoti apie kraujo spaudimą, siekiant išvengti bauginančių pasekmių. „Tiesa, kad per didelio arba per mažo kraujo spaudimo mes galime nejausti.

Kamuojant galvos, dantų, nugaros ar kitiems skausmams tuoj pat gelbėjamės vaistais nuo skausmo. Jų pasirinkimo įvairovė vaistinėse išties didelė, o ir žmonių įprotis pajutus menkiausius negalavimus griebtis vaistų, dažnai gali pakenkti sveikatai. „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro šeimos gydytojas Valerijus Morozovas teigia, kad skausmo kentėti nereikia ir jį būtina gydyti, tačiau Lietuvoje vaistų vartojama gerokai per daug.

Darbo dienos rytas sostinės Centro poliklinikoje. Koridoriuose prie gydytojų kabinetų rikiuojasi eilės. Su vyru atėjusi pas akių gydytoją vilnietė šio vizito laukė ne vieną dieną. Eilėse tenka stovėti ir po kelis mėnesius. Tad kokių sprendimų imsis valdžia spręsdama eilių problemą? Pasak Centro poliklinikos vadovo, jų poliklinikoje yra užsiregistravę 140 tūkstančių pacientų. Kas dieną joje apsilanko apie šeši tūkstančiai sunegalavusių žmonių.