Tokia informacija jis pasidalijo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Pone Matulai, kaip vertinate galimybių pasą? Suveikė jis ar ne?
Manyčiau, iš dalies. Dabar, kai jau yra žaliasis pasas, tai galimybių pasas jį dubliuoja. Kol kas atsisakyti jo nežadame, nes manome, kad jis davė ir duoda savo rezultatų.
Jei situacija gerės, kiek aš žinau, iš kai kurių ekspertų, kurie patarinėja ir prezidentui, ir Vyriausybei, gali būti, jog bus pasiūlyta atsisakyti galimybių paso.
O kodėl mes neįvedame reikalavimo tikrinti asmens dokumentus?
Aš nemanau, kad valdžia turi nurodyti, jog privalomai reikia tikrinti visus dokumentus. Pamenate, kaip kažkada buvo padaryta su cigaretėmis ar alkoholiu – kada prekybininkai keršydami pradėjo tikrinti dokumentus visų, nes jiems neva kyla įtarimas, ar 60-metis turi 18 metų.
Mes turime susitelkti visi – ir tie, kurie eina, kad nerizikuotų gauti baudos ir būtų atsakingi patys už save, savo kaimyną, žmogų, šalia kurio stovi parduotuvėje, ir tie, kurie tikrina. Jei yra bent menkiausias įtarimas, galima paprašyti to dokumento.
Galbūt mes šiandien esame daugiau atsipalaidavę. Galimybių pasas yra, jis duoda naudos, bet, teisybę pasakius, ne visada juo efektingai naudojamasi. Bando apeiti, bando socialiniuose tinkluose parodyti, kad kažkam pavyko, o kas iš to? Taip tik demoralizuojame visuomenę ir tiek.
Pone Matulai, ar įmanoma, kad mūsų sveikatos sistema atlaikytų COVID-19 ligonių krūvį ir nereikėtų uždaryti planinių paslaugų?
Čia yra tąsa – kai pirmos pandemijos bangos metu buvo apribotas paslaugų prieinamumas arba įvedami įvairūs cikliškumai gydytojų darbe, kada neleido atvykti į regionines ligonines, poliklinikas dirbti, dar šiandien, deja, neatsistatė šie dalykai ir dalis medikų negrįžo.
Čia labai didelė problema. Mes praėjusį trečiadienį skyrėme 1,5 valandos šiam klausimui, šį trečiadienį dar papildomai 2 valandas svarstysime klausimą.
Surinkome analizę iš ligoninių kasų, gavome informaciją, kiek yra konsultacijų nuotolinių, kiek sumažėjo bendrai, kuriose įstaigose ir kviečiame virš 20 įstaigų vadovų į komiteto posėdį tam, kad pasiūlytume tam tikras priemones, kaip pagerinti paslaugų prieinamumą kitomis ligomis sergantiems žmonėms.
Tačiau pirmo posėdžio metu išaiškėjo, kad srautai, ypač poliklinikose, pas šeimos gydytojus, tampriai susiję su politiniais sprendimais. Kada mes priimame vieną ar kitą politinį sprendimą riboti, ar turėti pasą – automatiškai pas šeimos gydytojus daugėja žmonių, kurie nori gauti pažymą, kad jie turi alergiją.
Kaip mus informavo ligonių kasa ir kai kurios įstaigos, tai tiek žmonių, pasakojančių pasakas apie tai, kokia jie neva serga sunkia alergijos forma, tam, kad gautų gydytojo pažymą, jog jie negali skiepytis, tai šokiravo.
Keliolika kartų išaugo žmonių, kurie kreipiasi ir bando nupasakoti alergijos požymius. Mes politikai irgi turime žiūrėti tam tikrus sprendimus, kad nesudaryti perteklinių, bereikalingų konsultacijų.
Šiandien Sveikatos apsaugos ministerija yra pritaikiusi jau 11 priemonių, sumažinusi biurokratinius apribojimus, įvairius siuntimus. Mes manome, kad dar nemažiau tiek priemonių artimiausiu metu galėsime pasiūlyti ministerijai tam, kad žmonės lengviau galėtų papulti pas gydytojus, šeimos gydytojus, gydytojus konsultantus ir į stacionarus.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „Dienos pjūvis“, esančioje straipsnio pradžioje.
