Augau Kaune, ir dar darželyje kartą metuose ateidavo specialistai iš įvairių sporto, meno ar šokių mokyklų, tikrindavo vaikus kam gabūs ir turi duomenis, parašydavo raštelį tėvams kur ateit ir atvest vaiką. Taip mano brolis pateko į sportą o aš į muziką. Taip ir baigėsi vaikystė nuo 1 klasės milžiniški krūviai, broliui treniruotės po kelias val kasdien, sporto stovyklos ir traumų maratonai, o man prirakintai prie pianino ir motinėlė su diržu rankoj jeigu per anksti nuo jo atsistosiu. Pasirinkimo nebuvo. O dabar vaikai savo teises turi, jeigu nenori gali neit ir dar tėvus tarnyboms paskųst dėl prievartos ar psichologinio smurto.

Nereik perkraut vaikų su tais burialiais.Vaikų užimtumas yra gerai.Kartais tėvai net neklausia kokį norį būrelį lankyt.Už viską sprendžia tėvai.Juk vaikui gal tai neįdomu ką lanko.Tevams kartais svarbu,kad vaikas yra užimtas ir tiek.Juk visi vaikai skirtingi,jų pajėgumai skirtingi.Vienas gali per savaitę daug burelių lankyt,o kitas tik vieną.Paskui vaikiai perdega.Juk dar auga ne be ta karta kuri buvo tarybiniais laikais,daug sveikesni.

Jus nejuokinkit. Atimkit telefonus ir internetus. Issimiegos normaliai vaikai tada ir ir viskm laiko bus.

As savo jaunystes laikais svajojau apie mokymasi muzikos mokykloje. Pati ten nuejau ir uzsirasiau, lankiau menesi, kol mama nesuzinojo ir su skandalais ir grasinimais mane bliaunancia istempe is muzikos mokyklos, kad visi kas joje dirbo zinojo apie mano nesveika motka.
Vietoj norimo svajoniu burelio nuo 9 metuku viska gaminau, tvarkiau namus, skaldziau malkas, is koloneles tampiau vandeni, ravejau darzue, skalbiau rankomis, o mama tik gulejo lovoj ir zviege desimtmeciais ir tai vyko mieste, ne kokiam kaime ir ne alkasu seima. Gyvenau tarnaites gyvenima, tevas pabego, o man liko tarnyste motinai, kuri manes niekad nenorejo ir tik del to, kad butu kas tarnaus pasigimde.
Dziaugtis reik, kad turi galimybe mokytis muzikos, lankyt burelius, as to neturejau. Kaskart eidama pro muzikos mokykla jauciau nusivylima ir pavydejau kitiems vaikams normaliu tevu. Svajojau, kad ateina pas mane i namus pora geru zmoniu, kurie pasako, kad jie yra mano tikri tevai, o ne mano motina.
Nuo 9 iki 40 pratarnavau motinai, nes vienintele esu ir visos soc tarnybos man ja uzkrove, veliau gavo neigaluma su spec poreikiais ir 15 metu ant lovos su pampersais tapo. Geri tevai leidzia vaikus i burelius, leidzia jiems pabandyti, o ne gimdosi tarnus, kuriu gyvenima sueda.

Aš pamenu vienu paauglystės metu viska ir visus norėjau siust na...nors pats pradėjau lankyt užsiėmimus savo noru. Kai tėvas patrako ir sako tu man čia nemyžiosi nežinodamas kur, pradėjai- baik, išvis dar mažas, žinai ko nori? Ta pati sakė kai sugalvojau mest studijas vidury semestro. Leido pasiimt laisvus metus. Per tuos metus nepriėmė į namus ir nedavė nieko ir liepė išgyvent Vilniuje iš minimumo dirbant neklasifikuotai išlaikant butą. Kai pats pradėjau suprast kad š yra ir pats nežinau ko noriu... Užsibaigiau mokslus ir įsidarbinau pagal spec. Dabar gyvenu gan gerai. Tuo metu ant tėvo tiek pykau, vadinau despotu, atsilikusiu sovietmečio žmogumi, mat jis tarnavo kariuomenėje sovietmečiu. Kartais jo metodai tokie ir būdavo kaip zonoj. Pareigos, darbas, ištvermė, pagarba ir žodžio laikymasis jis tą visad akcentavo. Matyt jis man ugdė charakterį ir dalylus, kurių gyvenyme labai reikia pasirodo norint kažko tūrėti.

Lanke 3 burelius mazoji, vyresnysis 2 sporto cia pries 10m jis dirba vaduboj jinai lanke dainavima sokius ir muzika. Jinai dabar dizainere. Maniskei eina vis dar i tuos is kuriu parveza mokyklinis po 8 pamoku. Nieko nebandau moralizuoti darykit patys isvadas. Pasamonej... as uz viska moku nieko nelankiu be issilavinimo dirbu energetikos srity gaunu 5k bruto. Zmona be issilavinimo alga tikslei nepasakysiu nesako.. jai dar duodu ji 1300neto. Tikiu kad svarbiausia uzsispyrimas ir koncervu partijos ignoravimas

Būreliai iki 20 val? Wow, ne- jokiu būdu, o kada su tėvais pavalgyti, kokiu žodeliu persimesti per vakarienę? Ypač paaugliams daug namų darbų.

Palikite vaikus ramybėje, tegul bendrauja su kitais vaikais.

Pamenu savo vaikyste. 3val grįžti iš mokyklos. Grįžus pasišildai valgyt ir jaunesniam broliui, suplauni indus, išneši šiukšles ir skubi į muzikalkę. Atsėdi ten iki 7-8 val. Grįždama gauni vakarienę nes tėvai jau namie, darai namų darbus max per 1 val. Susidedi daiktus į kurprinę, susiruoši rūbus rytojui ir miegot. Man užsiėmimai buvo 2-3 kart per savaitę. Laisvom dienom su draugėm. O šiaip kiek pamenu tikrai nebuvo laiko šlifuot gatvių ir parduotuvių be reikalo. Užtai pamenu kitiems vaikams leido čia lankyt čia nelankyt užsiėmimus, nepadarydavo nei namu darbų tik party ir daryt nesamones. Aš tiek pikau tada ant tėvų, kad jie tokie griežti buvo ir tiek pareigų man priskirdavo. Dabar kažkaip ir gerai, nes į žmones išaugau, kažko pasiekiau.

Tėvai stengiasi įkišti vaiką į kuo daugiau būrelių, kad šis nesitrintų gatvėje, tokiu būdu tikėdamiesi apsaugoti jį nuo blogų dalykų. Tačiau vaikai būtent tų blogų dalykų ir pradeda ieškoti, nes ieško būdų tiesiog atsipalaiduoti nuo tėvų spaudimo.