Lėtinio nerimo požymiai – kokie jie?

Nuolatinė įtampa

Nuolatinis nerimastingumas ir varginanti įtampa gali atrodyti kaip normali būsena, ypač jei prie jos priprantama. Sutrikus organizmo savireguliacijai tam tikra smegenų struktūra – migdolinis kūnas pradeda nuolat siųsti pavojaus signalus, o organizmas tokiu atveju palaikomas nuolatiniame „budrumo režime“. Jaučiant įtampą net ir tuomet, kai realios grėsmės nėra, organizmą ilgainiui gali labai išsekinti. 

Tachikardija – padidėjęs, padažnėjęs širdies plakimas

Simpatinės nervų sistemos aktyvacijos metu išsiskiria tokios hormoninės medžiagos kaip adrenalinas ir noradrenalinas. Organizmas tokiu būdu paruošiamas „kovok arba bėk“ būsenai. Nerimo sutrikimų metu dažnai skundžiamasi dažnu ir „jaučiamu“ širdies plakimu, kuris ypač vargina ramybės būsenoje ir gali neleisti užmigti, o kartais – net ir kelti mirties baimę. 

Oro trūkumo pojūtis, dusulys

Ne tik trumpalaikio, bet ir lėtinio nerimo metu ženkliai padidėja kvėpavimo dažnis. Tai vadinama hiperventiliacija. Duomenys rodo, kad hiperventiliacijos metu padidėja anglies dioksido kiekiai kraujyje, todėl asmenį vargina ne tik oro trūkumo ar dusulio pojūtis, bet ir galvos svaigimas. Lėtesnis kvėpavimas, priešingai, padeda aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą ir paskatinti su organizmo poilsiu, atsigavimu, nusiraminimu susijusius procesus. Todėl ne be reikalo siūloma lėtai pakvėpuoti tuomet, kai jaučiamas nerimas. 

Raumenų skausmas, įtampa ir trūkčiojimai

Ilgą laiką trunkantis simpatinės nervų sistemos aktyvavimas prisideda prie nuolatinės raumenų įtampos palaikymo. Labiausiai paveikiami žandikaulio, kaklo ir pečių raumenys, todėl nerimo sutrikimų turintys asmenys dažnai jaučia skausmus, deginimą ir tempimo pojūtį būtent šiose raumenų grupėse. Be to, gali būti jaučiami raumenų trūkčiojimai ir silpnumas įvairiose kūno vietose. 

Sunkumas susikaupti, „tuščios galvos“ pojūtis ar „smegenų rūkas“

Padidėjusi tokių streso hormonų kaip kortizolis sekrecija reikšmingai lėtina bei slopina tas smegenų dalis, kurios atsakingos už įvairių sprendimų priėmimą, dėmesio koncentracijos palaikymą ir planavimą. Todėl nuo nerimo kenčiantys asmenys dažniau skundžiasi užmaršumu, išsiblaškymu, klaidų darymu, darbingumo sumažėjimu ir t.t. 

Trys veiksmingiausi metodai, siekiant suvaldyti lėtinį nerimą

Naujausi moksliniai duomenys rodo, kad pačius geriausius rezultatus rodo kognityvinės elgesio terapijos (KET) taikymas. Tai auksinis standartas, mat jis padeda keisti ne tik jaučiamas emocijas, bet ir nusistovėjusius mąstymo bei elgesio modelius. Būtent šie modeliai dažnai būna intensyviai įsišakniję, palaikantys nerimą. Specialistas pirmiausiai stengiasi atpažinti automatines mintis, kurios lėtinio nerimo atveju neretai būna itin „katastrofinės“. Tuomet mokomasi jas patikrinti, įvertinant realius faktus ir pakeisti kitomis, daug realesnėmis alternatyvomis. Tuomet po truputį taikoma ekspozicija, kai laipsniškai susiduriama su tuo, ko ilgą laiką buvo vengiama. Taip sumažėja varginantis nerimo intensyvumas, retėja jo pasireiškimo dažnis ir į rankas susigrąžinama kontrolė. Žmogus jaučiasi drąsiau ir supranta, kad nerimą įmanoma kontroliuoti. 

Savarankiškas nervinės sistemos reguliavimas – taip pat labai svarbus. Stengiamasi „nuimti“ simpatinės nervų sistemos aktyvumą ir dažniau sugrįžti į poilsio režimą, kuris tiesiog būtinas normaliam žmogaus funkcionavimui. To pasiekti padeda lėtas kvėpavimas, dėmesingumo praktikos, meditacijos, progresyvus raumenų atpalaidavimas ir t.t. Šių technikų dažnai mokomasi psichoterapijos užsiėmimų metu. 

Kai kuriais atvejais prireikia farmakoterapijos vaistiniais preparatais, nes jie padeda efektyviau pailsėti ir sugrįžti į normalų režimą, o tuomet ir psichoterapija būna efektyvesnė. Būtent dėl to psichoterapija gana dažnai derinama su farmakoterapija. Jei kamuoja tik lengvas nerimas ir lengvi miego sutrikimai, gali padėti nereceptiniai augaliniai vaistiniai preparatai. LILANDOR yra tradicinis augalinis vaistinis preparatas, skirtas lengvam nerimui malšinti ir miego kokybei pagerinti. Visada būtina vartoti šį vaistą tiksliai kaip aprašyta jo pakuotės lapelyje arba kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką, nes neteisingai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai. Jeigu simptomai išlieka po vaisto vartojimo dvi savaites, reikia kreiptis į gydytoją arba kvalifikuotą sveikatos priežiūros specialistą – galbūt reikia parinkti kitus vaistinius preparatus ar jų derinius, tinkamiausius konkrečiu atveju.

Straipsnį parengė: „Berlin Chemie“.