Ši fobija gali virsti neįgalumu: štai kaip ji pasireiškia – nenumokite ranka
Baimių, mažesnių ir didesnių, turime, ko gero, visi. Vienas įgyjame susidūrę su rimtomis stresinėmis situacijomis, kitų negalime paaiškinti. Įvairios fobijos gali sukelti plataus spektro nemalonumų – nuo prakaituojančių delnų, iki ypač žmogui žalingo vengimo išeiti iš namų.
Ne aukštis ir ne vorai: profesorius įvardijo, kokia baimė turi skaudžiausias pasekmes
Baimių, mažesnių ir didesnių, turime, ko gero, visi. Vienas įgyjame susidūrę su rimtomis stresinėmis situacijomis, kitų negalime paaiškinti. Įvairios fobijos gali sukelti plataus spektro nemalonumų – nuo prakaituojančių delnų, iki ypač žmogui žalingo vengimo išeiti iš namų.
Vaikas patiria patyčias? Štai kaip turite reaguoti: vienos klaidos šiukštu nedarykite
Rugsėjį vaikai grįžta į mokyklas, grįžta prie namų darbų ruošos ir pasiruošimų atsiskaitymams. Dažnai vaikai mokykloje turi draugų, kurie jiems padeda ir su kuriais gali gerai praleisti laiką tarp pamokų. Tačiau kai kurie vaikai mokyklose patiria stresą ir patyčias. Svarbu pastebėti ženklus ir žinoti, kaip elgtis, norint padėti savo vaikui.
Apie vaikų emocinį išsekimą ir patyčias laidoje „Sveikatos DNR“ – pokalbis su vaikų psichologe Simona Velikiene.
REKLAMA
REKLAMA
Jaučiate nerimą? Sužinokite, kaip jį greitai sustabdyti
Nerimo jausmas pažįstamas kone visiems iš mūsų. Kadangi jis gali būti gana stiprus, atsirasti staigiai net ir kasdienėse situacijose, pateikiame Jums aiškią, trumpą ir praktišką atmintinę su naudingais patarimais, padėsiančiais gana greitai ir veiksmingai pažaboti nerimą.
KŪNO REAKCIJOS STABDYMAS
Kaip pirmą ir svarbiausią žingsnį pateikiame staigios kūno reakcijos stabdymą.
Priklausomybės nuo darbo realybė: nuolatinis nerimas, kaltė ilsintis ir sisteminės įmonių klaidos
Negebėjimas pasakyti „ne“, praleistos šeimos šventės, emocinis valgymas ir nuolatinis kaltės jausmas net ilsintis – kaina už priklausomybę nuo darbo, o stengiantis pateisinti visų lūkesčius, pavojaus signalus signalus pastebėti galima ne tik kūne, bet ir santykiuose.
Dietistė prabilo atvirai apie savo kovą su mitybos sutrikimais: įvardino ženklus, kada verta sunerimti
Dietistė Eva Miceikė puikiai žino, ką reiškia gyventi nuolat galvojant apie maistą, kūną ir stebint savo svorį. Jos kelias į sveikesnį santykį su savimi nebuvo lengvas – kova su anoreksija, bulimija bei kiek mažiau žinoma ortoreksija prasidėjo dar paauglystėje.
Šiandien Eva sukūrė įrankį, skirtą padėti kitiems kovojant su mitybos surtikimais. Tai – mitybos dienoraštis, tapęs ne tik jos pačios savipagalbos būdu, bet ir Lietuvoje atitikmens neturinčia preke.
REKLAMA
REKLAMA
Neatidarote durų kurjeriui ir vengiate kaimynų? Psichologė įspėja apie nepastebimą pavojų
Krizių įveikimo centro (KĮC) ir tyrimų bendrovės „Hubel“ atliktas reprezentatyvus tyrimas parodė, kad 33 proc. šalies gyventojų vengia bendravimo su kitais žmonėmis, o viena dažniausių priežasčių, dėl ko kreipiamasi į KĮC, yra patiriami sunkumai santykiuose (70 proc.).
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Trūksta ryšio“ šią statistiką pakomentavo ir žiniomis pasidalijo KĮC psichologė Asta Groblytė.
Norite pradėti sportuoti? Specialistas atskleidė, ko imtis pirmiausia: „Su tuo ateina ir disciplina“
Nauja pradžia dažnai atrodo sudėtinga – ypač kalbant apie fizinį aktyvumą. Vieni puola į sporto salę, kiti susižavi naujomis programomis ar iššūkiais, tačiau po kelių savaičių entuziazmas išblėsta.
Įspėja, jei tai darote daugiau kaip 10 kartų per dieną: nuo to kenčia vis daugiau lietuvių
Net 4 iš 10 Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad dėl socialinių tinklų jaučiasi vieniši. Tyrimai atskleidžia, kad ši problema ypač aktuali jaunimui – daugiau nei trečdalis taip besijaučiančių yra 18–24 metų amžiaus. Psichologai aiškiai įvardija, kad vis daugiau žmonių praranda gyvo bendravimo įgūdžius ir ima save lyginti su socialiniuose tinkluose matomu, dažnai pagražintu kitų gyvenimu.
O gydytojai dietologai pastebi, kad toks lyginimasis gali turėti įtakos ir jaunimo savivertei bei sveikatai.
REKLAMA
REKLAMA
Dažnai žiūrite pornografinius vaizdo įrašus? Turi jums žinių
Apie pornografijos poveikį žmogaus psichikai ir elgesiui diskutuojama jau daugelį dešimtmečių. Psichologas Gediminas Navaitis sako, kad pats reiškinys nėra naujas – jis tyrinėjamas nuo praėjusio amžiaus vidurio. Tačiau šiuolaikinės technologijos pakeitė pornografijos vartojimo būdą, o kartu ir jos keliamas rizikas.
Lėtinio nerimo požymiai – kokie jie?
Nerimas ir jo sutrikimai gali menkinti gyvenimo kokybę metų metus ir likti neatpažinti, nepastebėti bei „nurašyti“. Pateikiame penkis svarbiausius nerimo ir jo sutrikimų požymius – galbūt atpažinsite ir savo savijautą? Lėtinio nerimo atpažinimas ir nuoširdus pripažinimas sau, kad reikia kreiptis pagalbos yra pirmieji žingsniai į sveikimą, o tuo pačiu – ir geresnę kasdienio gyvenimo kokybę.
Pažadėjote sau daugiau judėti ir sportuoti? Šiukštu nedarykite vienos klaidos
Sausį sporto klubai pilni, socialiniai tinklai mirga pažadais nuo Naujųjų ar pirmadienio pradėti naują gyvenimą, o kalendoriuose nugula ambicingi planai. Tačiau jau po kelių savaičių motyvacija ima blėsti, o sportbačiai vėl atsiduria spintos kampe.
REKLAMA
REKLAMA
Sapne esate neištikimas arba miršta giminaitis? Nustebsite, ką tai išduoda apie jus
Ar sapnai apie neištikimybę reiškia, kad santykiai griūva? Kodėl sapnuojame artimųjų mirtį ar krentame iš aukščio? O ką apie mūsų vidinį pasaulį pasako sapnai apie kritimą iš didelio aukščio?
Apie dažniausius ir daugiausiai emocijų keliančius sapnų scenarijus naujienų portalui tv3.lt komentuoja psichoterapeutė, psichoanalitikė Agnė Kirvaitienė.
Girdite balsus, kurių nėra? Psichiatrė paaiškino, kada tai – itin pavojingas signalas
Klausos haliucinacijos visuomenėje vis dar apgaubtos mitais – vieni jas romantizuoja kaip „vidinę kelionę“, kiti laiko visiškai beviltiška būsena, kurios išgydyti praktiškai neįmanoma. Tačiau, kaip pabrėžia gydytoja psichiatrė Ramunė Mazaliauskienė, tai – rimtas simptomas, kurio ignoruoti negalima.
Kelias dienas po treniruotės jaučiate skausmą? Įvardijo, kada vertėtų sunerimti
Pradėjus sportuoti ar padidinus krūvį, daugelis susiduria su tuo pačiu klausimu – ar šis skausmas normalus? Kada tai tik raumenų reakcija į darbą, o kada jau ženklas, kad organizmas siunčia rimtą įspėjimą? Būtent ši riba dažnai kelia daugiausia nerimo, ypač vyresniame amžiuje, kai baimė patirti traumą tampa viena pagrindinių priežasčių vengti judėjimo.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuva išsiskiria pavojingu rodikliu, apie kurį kalbame per mažai: „Ar mus tai tenkina?“
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad situacija Lietuvoje – nebloga – narkotikus bandžiusių moksleivių skaičiai šiek tiek mažesni nei Europos vidurkis. Tačiau ar tikrai galime jaustis ramūs? Specialistai atkreipia dėmesį į pavojingą tendenciją – vienoje srityje Lietuva išsiskiria blogąja prasme, o apie ją vis dar kalbama per mažai.
Štai kiek kartų per savaitę turėtumėte sportuoti – daugelis to nežino
Ar sportuoti reikia visiems vienodai? Ar skiriasi rekomendacijos 20-mečiui ir 70-mečiui? Nors fizinis aktyvumas svarbus kiekviename amžiuje, specialistai pabrėžia – prioritetai skiriasi, o dažna klaida yra manyti, kad pakanka tiesiog kažkiek pajudėti.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ kalbėjo Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ kineziterapeutas ir treneris Rokas Norvaišas.
Po sunkios darbo dienos norisi išgerti? Turi jums žinią
Po ilgos ir varginančios darbo dienos kai kuriems gerai pažįstamas noras „atsijungti“ – išgerti taurę vyno, alaus ar stipresnio gėrimo, kad atsipalaiduotų. Vieniems tai atrodo nekaltas vakaro ritualas, kitiems – būtinybė, be kurios tampa nebeįmanoma nurimti.
Kada alkoholis tampa pavojingu emociniu ramsčiu, kodėl šis įprotis taip plačiai paplitęs ir kaip pradėti jį keisti, pasakoja psichologas Edvardas Šidlauskas.
REKLAMA
REKLAMA
Pastebėjote, kad jums brangus žmogus elgiasi štai taip? Gydytoja įspėja – neignoruokite
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip nekaltas pomėgis ar būdas atsipalaiduoti po darbo, tačiau riba tarp hobio ir priklausomybės kartais yra pavojingai plona.
Patarė, kaip įveikti priklausomybę ekranams: „Trys pagrindiniai dalykai padeda geriau jaustis“
Technologijų ir greitos kasdienybės pasaulyje lengva būti įtrauktam į įtampos kupiną gyvenimą. Tad daugelis, norėdami atsikvėpti vis dažniau ir ilgiau nukreipia savo žvilgsnį į ekraną, taip įgaudami tylią priklausomybę. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ psichologas, „Jaunimo linijos“ savanoris Arnoldas Žukauskas diskutavo, kaip padėti sau ir mažiesiems išbristi iš šios technologinės duobės.
Įspėjo, kada nepadės nei maisto papildai, nei 15 tūkst. žingsnių: „Jokios naudos negausi“
10 ar 15 tūkst. žingsnių per dieną, protarpinis badavimas, „sveika“ dieta be vakarienės – visa tai skamba kaip pastangos gyventi sveikiau. Tačiau šeimos gydytojas Valerijus Morozovas perspėja – problema prasideda tada, kai iš gydytojų rekomendacijų pasirenkame tik tai, kas patogu, o visa kita – ignoruojame.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ gydytojas pabrėžia, kad sveikata nėra vien skaičiai laikrodyje ar programėlėje.
REKLAMA
REKLAMA
Paaugliams vis dažniau vystosi rimtos komplikacijos, o tėvai į tai numoja ranka: „Nieko tokio, išaugs“
Nutukimas, judėjimo stoka, prasta miego kokybė ar mitais grįsti „sveiki“ įpročiai šiandien vis dažniau nebekelia nerimo – jie tampa norma. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas atvirauja – visuomenė ne tiek ieško alternatyvų sveikam gyvenimo būdui, kiek renkasi paprasčiausią kelią – nieko nedaryti.
Vakare išėjo su draugais į klubą, ryte atsidūrė su psichoze ligoninėje: „Ką padarėte, baisūs žvėrys“
Trumpas narkotikų vartojimas pramogai, viena tabletė klube ar tik „žolytė“ – taip dažnai bandoma nusiraminti save. Tačiau gydytojai mato kitą pusę – psichiatrijos stacionarus vis dažniau patenka visai jauni žmonės, o psichozės būna tokios masyvios, kad iš jų išvesti kartais prireikia savaičių.
Šiukštu nedarykite to peršalę – gydytojas įspėja: „Deja, bet visi vis dar tiki“
Įsibėgėjus peršalimo ligų sezonui, kartu su sloga ir gerklės skausmu į namus grįžta ir liaudiški patarimai – medaus kompresai, „natūralūs“ būdai ir savigyda. Tačiau šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pabrėžia – problema nėra pati savigyda – problema atsiranda tada, kai ji grindžiama nepatikima informacija.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ gydytojas sako, kad be savigydos šiuolaikinė sveikatos sistema tiesiog nefunkcionuotų.
REKLAMA
REKLAMA
Apklausa parodė netikėtus rezultatus: dalis lietuvių emocine sveikata „rūpinasi“ apsipirkinėdami
Šiandien minimas vadinamasis „Mėlynasis pirmadienis“ (angl. „Blue Monday“) – data, vadinama neva liūdniausia metų diena. Ji simboliškai siejama su emociniu nuovargiu, sumažėjusia motyvacija ir prislėgta nuotaika, kurią lemia tamsus metų laikas, šaltis bei neseniai pasibaigęs šventinis laikotarpis.
Šį įprotį sieja su sovietmečio traumomis: kiti nė nežino, kad turi problemą
Senų laikraščių krūvos, įvairūs niekučiai ir kitos nereikalingos smulkmenėlės, kurias kažkodėl gaila išmesti – nereikalingų daiktų kaupimas namuose dažnai laikomas įprasta netvarka ar tinginyste.
Tačiau psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia: daiktų kaupimas gali būti rimtas psichikos sutrikimas, kurio esmė – ne patys daiktai, o žmogaus emocijų reguliavimas.
Kai įprotis kaupti daiktus tampa liga
Psichologijos srityje daiktų kaupimo sindromas (angl.
Vaikus treniruojantis MMA kovotojas Sergejus Grečicho pastebi nemalonią tendenciją: „Tenka stabdyti tėvus“
Lietuvos kovos menų žvaigždė, triskart pasaulio sambo čempionas Sergejus Grečicho apsilankė portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“. Individualias bei grupines bokso, kikbokso ir MMA treniruotes vaikams ir profesionaliems sportininkams vedantis žinomas sportininkas neslepia dažnai pastebintis vis mažesnį vaikų norą aktyviai leisti laisvalaikį, užsiimti kokiu nors sportu.
REKLAMA
REKLAMA
Atskleidė, kodėl iš tikrųjų žmonės kramto nagus: priežastis nustebins ne vieną
Nagų kramtymas, svarbių reikalų atidėliojimas, perfekcionizmas ar net artimų žmonių apleidimas dažnai laikomi blogais įpročiais ar silpnavališkumo ženklais. Tačiau, pasak vieno klinikinio psichologo, tai – ne charakterio trūkumai, o išlikimo mechanizmai.
Mūsų smegenys sąmoningai renkasi mažesnę žalą tam, kad apsaugotų mus nuo didesnės, rašoma dailymail.co.uk.
Vyrų emocinė sveikata – per mažai aptariama tema: koks verslo vaidmuo šiuo klausimu?
Psichoemocinės vyrų sveikatos svarba Lietuvoje tebėra skaudžiai aktuali – tai rodo vien vyraujančios priklausomybių, suicidinio elgesio tendencijos. Higienos institutas pabrėžia, kad tikroji vyrams tenkančių psichologinių sunkumų statistika lieka miglota – dalis jų neretai kenčia, tačiau pagalbos nesikreipia.
Rudenį ir žiemą jaučiatės blogai? Paaiškino, ką tai gali reikšti: „Kai kurie žmonės yra tarsi fiziologiškai užkoduoti“
Nenuilstamai šąlantis oras ir iškritęs pirmasis sniegas ne visiems žmonėms kelia teigiamas ir džiugias artėjančių švenčių emocijas. Kaip naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ aiškino egzistensinės psichoterapijos praktikas Justinas Grigas, perėjimas iš vasaros į rudens ir žiemos būsenas gali kaip tik iškelti blogus prisiminimus, o tai gali sukelti sezoninę depresiją.
Anot specialisto, yra keletas būdų vartoti sezoninės depresijos sąvoką.
REKLAMA
REKLAMA
Penki metodai kasdieniam nerimui mažinti
Nerimas dažnai laikomas šiuolaikine pandemija, o dabartinė žmonijos karta neretai pavadinama nerimo žmonėmis. Ką daryti, kad nerimas neužvaldytų gyvenimo? Yra moksliškai įrodytų metodų, galinčių padėti kovoti su nerimastingumu. Pateikiame būdų, kurių teigiamas poveikis paremtas ir klinikine praktika, ir psichologinių tyrimų duomenimis. Tikime, kad atrasite sau priimtiniausių ir veiksmingiausių būdų, kad galėtumėte ir vėl giliai įkvėpti bei iškvėpti.
Sužinojusios apie šią ligą moterys bijo prarasti gimdą: pasakė, kokia geriausia išeitis
Gerybinis gimdos auglys mioma, dar kitaip vadinamas gimdos fibromioma, moterims, norinčioms pastoti, neretai sukelia šoką ir didelį stresą. Jauno amžiaus moterys, sužinojusios tokią diagnozę bijo prarasti gimdą, taip pat susiduria su psichologinėmis problemomis ir smunkančia saviverte santykiuose.
Dažnai sapnuojate košmarus? Štai ką tai pasako apie jūsų psichiką
Nors daugelis košmarus linkę laikyti viso labo nemalonia patirtimi, psichoanalitiniu požiūriu jie gali reikšti kur kas daugiau. Anot ekspertų, tai pasąmonės siunčiami signalai apie mūsų emocinę būklę, neišspręstus konfliktus ar vidinės transformacijos poreikį.
Apie tai, ką košmarai bei pasikartojantys nemalonūs sapnai gali pasakyti apie mūsų psichiką, atsako psichoanalitikė Agnė Kirvaitiene.
REKLAMA
REKLAMA
Trys gamtos dovanos, kai kamuoja lengvas nerimas
Lengvas nerimas gali būti gydomas gyvenimo būdo korekcijomis, psichoterapija ir augaliniais vaistais. Tai natūralesnė alternatyva cheminės kilmės vaistiniams preparatams, kurie gali sukelti šalutinį poveikį (vis dėlto nereikėtų atsisakyti gydymo, kai jis būtinas, tarkime, kamuoja sunkus, gyvenimo kokybę apribojantis nerimas).
Kai kurie vaistiniai augaliniai preparatai pasižymi moksliškai įrodytu lengvą nerimą mažinančiu poveikiu, todėl gali būti naudingi stengiantis suvaldyti nedidelę įtampą ir...
Psichologė paaiškino, kaip atpažinti perdegimą: simptomai gali priminti ir depresiją
Rugsėjis daugeliui reiškia naują pradžią – mokyklas vėl užplūsta šurmulys, darbo projektai suaktyvėja, o kasdienybė vėl ima suktis greitesniu tempu. Šis metas neretai tampa ir laiku, kai žmonės ima jausti padidėjusį nuovargį, įtampą, o kartais – net ir perdegimą. Psichologai sako – perdegimas tyliai slenka į žmonių gyvenimą, o pirmuosius jo požymius dažnas palaiko paprasčiausiu nuovargiu.
Psichologas perspėja: saviugdos knygos gali palikti dar labiau nusivylusius
Saviugdos literatūra – viena populiariausių knygų kategorijų, kurią bent kartą yra atsivertęs beveik kiekvienas. Neretai šiuose kūriniuose žadamas raktas į laimę, sėkmę ir vidinę ramybę, tačiau psichologas Edvardas Šidlauskas įspėja, kad nors ši literatūra gali būti naudinga, ji taip pat kelia ir nemažai pavojų.
Apie saviugdos knygų naudas bei žalas ir kaip skaityti, kad sau padėtume, tv3.lt portalo skaitytojams pasakoja E. Šidlauskas.
REKLAMA
REKLAMA
Kaip padėti sau, jei dienas nupilkina nerimas?
Nerimas gali atimti gyvenimo spalvas – kaip ir depresija, su kuria dažnai kartu keliauja ir nerimo sutrikimai. Nerimas nupilkina kasdienybę, priverčia krūpčioti ir bijoti, atima produktyvumą ir pradeda rimtai trikdyti normalią dienos rutiną.
Mėgstate laiką leisti socialiniuose tinkluose? Specialistas įspėja: tai privalu žinoti kiekvienam
Kalbėtis ir jausti ryšį su kitais žmonėmis yra būtina kiekvienam, vis tik, dažnu atveju net ir turėdami draugų, šeimą jauni žmonės jaučiasi vieniši, o iš čia kyla daug sunkių jausmų, kurie gali pasireikšti ir realiais fiziniais pojūčiais ar net kelti pavojingą elgesį skatinančių minčių.
Būtent dėl to, jei sunkiu metu nėra su kuo pasikalbėti, „Jaunimo linijos“ savanoriai visą parą yra tie, kurie gali išklausyti, užtikrindami, kad pokalbis bus anonimiškas.
Kasdienis stresas: kaip tai gali virsti fiziniais negalavimais?
Šiuolaikinis gyvenimo tempas, nuolatinis stresas ir emocinė įtampa tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Tačiau pajutus fizinius negalavimus retai susimąstome, kad jų priežastis gali slypėti mūsų psichikoje. Vis daugiau kalbant apie psichologinės sveikatos svarbą ir holistinį požiūrį į ligas, žmonės dažniau kreipiasi į medicinos psichologus ieškodami atsakymų ir pagalbos.
REKLAMA
REKLAMA
Vaikų isterijos priepuoliai: metodai, kurie padeda vaikui nusiraminti
Vaiko emocinės iškrovos - tikras košmaras tėvams ir prikaustantis „spektaklis“ smalsuoliams. Visgi šios scenos užkulisiuose slypi sudėtingi neurologiniai procesai, kuriuos suprasti svarbu kiekvienam. Apie tai, kas vyksta vaiko organizme isterijos metu ir kokie veiksmingi metodai padeda vaikui nusiraminti, pasakoja vaikų psichologės Justa Ryženinė ir Viktorija Urmanavičiūtė.
Nesėkmės baimė: būdai, kaip su ja kovoti
Nesėkmės baimė – kieno gi ji neaplanko? Net gi tuos, kuriuos laikome pačiais sėkmingiausiais. Su psichologe, sporto psichologijos konsultante Lina Vaisetaite iš visų pusių kaip Rubiko kubą vartome šį reiškinį, dėl kurio kartais lieka neįgyvendintos geriausios idėjos, kuris atneša abejonę ir verčia sustoti pusiaukelėje.
Žirgų terapija: pagalba visoms amžiaus grupėms
Nors žirgo nauda žmogaus sveikatai pastebėta dar Antikos laikais, Lietuvoje ši terapijos forma vis dar skinasi kelią į pripažinimą. Visgi istorijos apie medalius laiminčius paralyžiuotus sportininkus, nerimą ir baimes įveikiančius autistiškus vaikus ir laimingesnius senjorus rodo, kad žirgų terapija nėra tik trumpalaikis sveikatos srities eksperimentas. Tai metodas, veikiantis nepaisant nei amžiaus, nei diagnozės.
REKLAMA
REKLAMA