Emocinė sveikata

Krizių įveikimo centro (KĮC) ir tyrimų bendrovės „Hubel“ atliktas reprezentatyvus tyrimas parodė, kad 33 proc. šalies gyventojų vengia bendravimo su kitais žmonėmis, o viena dažniausių priežasčių, dėl ko kreipiamasi į KĮC,  yra patiriami sunkumai santykiuose (70 proc.). Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Trūksta ryšio“  šią statistiką pakomentavo ir žiniomis pasidalijo KĮC psichologė Asta Groblytė.

Nauja pradžia dažnai atrodo sudėtinga – ypač kalbant apie fizinį aktyvumą. Vieni puola į sporto salę, kiti susižavi naujomis programomis ar iššūkiais, tačiau po kelių savaičių entuziazmas išblėsta.

Net 4 iš 10 Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad dėl socialinių tinklų jaučiasi vieniši. Tyrimai atskleidžia, kad ši problema ypač aktuali jaunimui – daugiau nei trečdalis taip besijaučiančių yra 18–24 metų amžiaus. Psichologai aiškiai įvardija, kad vis daugiau žmonių praranda gyvo bendravimo įgūdžius ir ima save lyginti su socialiniuose tinkluose matomu, dažnai pagražintu kitų gyvenimu. O gydytojai dietologai pastebi, kad toks lyginimasis gali turėti įtakos ir jaunimo savivertei bei sveikatai.

Apie pornografijos poveikį žmogaus psichikai ir elgesiui diskutuojama jau daugelį dešimtmečių. Psichologas Gediminas Navaitis sako, kad pats reiškinys nėra naujas – jis tyrinėjamas nuo praėjusio amžiaus vidurio. Tačiau šiuolaikinės technologijos pakeitė pornografijos vartojimo būdą, o kartu ir jos keliamas rizikas.

Nerimas ir jo sutrikimai gali menkinti gyvenimo kokybę metų metus ir likti neatpažinti, nepastebėti bei „nurašyti“. Pateikiame penkis svarbiausius nerimo ir jo sutrikimų požymius – galbūt atpažinsite ir savo savijautą? Lėtinio nerimo atpažinimas ir nuoširdus pripažinimas sau, kad reikia kreiptis pagalbos yra pirmieji žingsniai į sveikimą, o tuo pačiu – ir geresnę kasdienio gyvenimo kokybę.

Sausį sporto klubai pilni, socialiniai tinklai mirga pažadais nuo Naujųjų ar pirmadienio pradėti naują gyvenimą, o kalendoriuose nugula ambicingi planai. Tačiau jau po kelių savaičių motyvacija ima blėsti, o sportbačiai vėl atsiduria spintos kampe.

Ar sapnai apie neištikimybę reiškia, kad santykiai griūva? Kodėl sapnuojame artimųjų mirtį ar krentame iš aukščio? O ką apie mūsų vidinį pasaulį pasako sapnai apie kritimą iš didelio aukščio? Apie dažniausius ir daugiausiai emocijų keliančius sapnų scenarijus naujienų portalui tv3.lt komentuoja psichoterapeutė, psichoanalitikė Agnė Kirvaitienė.

Klausos haliucinacijos visuomenėje vis dar apgaubtos mitais – vieni jas romantizuoja kaip „vidinę kelionę“, kiti laiko visiškai beviltiška būsena, kurios išgydyti praktiškai neįmanoma. Tačiau, kaip pabrėžia gydytoja psichiatrė Ramunė Mazaliauskienė, tai – rimtas simptomas, kurio ignoruoti negalima.

Pradėjus sportuoti ar padidinus krūvį, daugelis susiduria su tuo pačiu klausimu – ar šis skausmas normalus? Kada tai tik raumenų reakcija į darbą, o kada jau ženklas, kad organizmas siunčia rimtą įspėjimą? Būtent ši riba dažnai kelia daugiausia nerimo, ypač vyresniame amžiuje, kai baimė patirti traumą tampa viena pagrindinių priežasčių vengti judėjimo.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad situacija Lietuvoje – nebloga – narkotikus bandžiusių moksleivių skaičiai šiek tiek mažesni nei Europos vidurkis. Tačiau ar tikrai galime jaustis ramūs? Specialistai atkreipia dėmesį į pavojingą tendenciją – vienoje srityje Lietuva išsiskiria blogąja prasme, o apie ją vis dar kalbama per mažai.

Ar sportuoti reikia visiems vienodai? Ar skiriasi rekomendacijos 20-mečiui ir 70-mečiui? Nors fizinis aktyvumas svarbus kiekviename amžiuje, specialistai pabrėžia – prioritetai skiriasi, o dažna klaida yra manyti, kad pakanka tiesiog kažkiek pajudėti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ kalbėjo Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ kineziterapeutas ir treneris Rokas Norvaišas.

Po ilgos ir varginančios darbo dienos kai kuriems gerai pažįstamas noras „atsijungti“ – išgerti taurę vyno, alaus ar stipresnio gėrimo, kad atsipalaiduotų. Vieniems tai atrodo nekaltas vakaro ritualas, kitiems – būtinybė, be kurios tampa nebeįmanoma nurimti. Kada alkoholis tampa pavojingu emociniu ramsčiu, kodėl šis įprotis taip plačiai paplitęs ir kaip pradėti jį keisti, pasakoja psichologas Edvardas Šidlauskas.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip nekaltas pomėgis ar būdas atsipalaiduoti po darbo, tačiau riba tarp hobio ir priklausomybės kartais yra pavojingai plona.

Technologijų ir greitos kasdienybės pasaulyje lengva būti įtrauktam į įtampos kupiną gyvenimą. Tad daugelis, norėdami atsikvėpti vis dažniau ir ilgiau nukreipia savo žvilgsnį į ekraną, taip įgaudami tylią priklausomybę. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ psichologas, „Jaunimo linijos“ savanoris Arnoldas Žukauskas diskutavo, kaip padėti sau ir mažiesiems išbristi iš šios technologinės duobės.

10 ar 15 tūkst. žingsnių per dieną, protarpinis badavimas, „sveika“ dieta be vakarienės – visa tai skamba kaip pastangos gyventi sveikiau. Tačiau šeimos gydytojas Valerijus Morozovas perspėja – problema prasideda tada, kai iš gydytojų rekomendacijų pasirenkame tik tai, kas patogu, o visa kita – ignoruojame. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ gydytojas pabrėžia, kad sveikata nėra vien skaičiai laikrodyje ar programėlėje.

Nutukimas, judėjimo stoka, prasta miego kokybė ar mitais grįsti „sveiki“ įpročiai šiandien vis dažniau nebekelia nerimo – jie tampa norma. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas atvirauja – visuomenė ne tiek ieško alternatyvų sveikam gyvenimo būdui, kiek renkasi paprasčiausią kelią – nieko nedaryti.

Trumpas narkotikų vartojimas pramogai, viena tabletė klube ar tik „žolytė“ – taip dažnai bandoma nusiraminti save. Tačiau gydytojai mato kitą pusę – psichiatrijos stacionarus vis dažniau patenka visai jauni žmonės, o psichozės būna tokios masyvios, kad iš jų išvesti kartais prireikia savaičių.

Įsibėgėjus peršalimo ligų sezonui, kartu su sloga ir gerklės skausmu į namus grįžta ir liaudiški patarimai – medaus kompresai, „natūralūs“ būdai ir savigyda. Tačiau šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pabrėžia – problema nėra pati savigyda – problema atsiranda tada, kai ji grindžiama nepatikima informacija. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ gydytojas sako, kad be savigydos šiuolaikinė sveikatos sistema tiesiog nefunkcionuotų.

Šiandien minimas vadinamasis „Mėlynasis pirmadienis“ (angl. „Blue Monday“) – data, vadinama neva liūdniausia metų diena. Ji simboliškai siejama su emociniu nuovargiu, sumažėjusia motyvacija ir prislėgta nuotaika, kurią lemia tamsus metų laikas, šaltis bei neseniai pasibaigęs šventinis laikotarpis.

Senų laikraščių krūvos, įvairūs niekučiai ir kitos nereikalingos smulkmenėlės, kurias kažkodėl gaila išmesti – nereikalingų daiktų kaupimas namuose dažnai laikomas įprasta netvarka ar tinginyste. Tačiau psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia: daiktų kaupimas gali būti rimtas psichikos sutrikimas, kurio esmė – ne patys daiktai, o žmogaus emocijų reguliavimas. Kai įprotis kaupti daiktus tampa liga Psichologijos srityje daiktų kaupimo sindromas (angl.

Lietuvos kovos menų žvaigždė, triskart pasaulio sambo čempionas Sergejus Grečicho apsilankė portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“. Individualias bei grupines bokso, kikbokso ir MMA treniruotes vaikams ir profesionaliems sportininkams vedantis žinomas sportininkas neslepia dažnai pastebintis vis mažesnį vaikų norą aktyviai leisti laisvalaikį, užsiimti kokiu nors sportu.

Nagų kramtymas, svarbių reikalų atidėliojimas, perfekcionizmas ar net artimų žmonių apleidimas dažnai laikomi blogais įpročiais ar silpnavališkumo ženklais. Tačiau, pasak vieno klinikinio psichologo, tai – ne charakterio trūkumai, o išlikimo mechanizmai. Mūsų smegenys sąmoningai renkasi mažesnę žalą tam, kad apsaugotų mus nuo didesnės, rašoma dailymail.co.uk.

Psichoemocinės vyrų sveikatos svarba Lietuvoje tebėra skaudžiai aktuali – tai rodo vien vyraujančios priklausomybių, suicidinio elgesio tendencijos. Higienos institutas pabrėžia, kad tikroji vyrams tenkančių psichologinių sunkumų statistika lieka miglota – dalis jų neretai kenčia, tačiau pagalbos nesikreipia.

Nenuilstamai šąlantis oras ir iškritęs pirmasis sniegas ne visiems žmonėms kelia teigiamas ir džiugias artėjančių švenčių emocijas. Kaip naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ aiškino egzistensinės psichoterapijos praktikas Justinas Grigas, perėjimas iš vasaros į rudens ir žiemos būsenas gali kaip tik iškelti blogus prisiminimus, o tai gali sukelti sezoninę depresiją. Anot specialisto, yra keletas būdų vartoti sezoninės depresijos sąvoką.

Nerimas dažnai laikomas šiuolaikine pandemija, o dabartinė žmonijos karta neretai pavadinama nerimo žmonėmis. Ką daryti, kad nerimas neužvaldytų gyvenimo? Yra moksliškai įrodytų metodų, galinčių padėti kovoti su nerimastingumu. Pateikiame būdų, kurių teigiamas poveikis paremtas ir klinikine praktika, ir psichologinių tyrimų duomenimis. Tikime, kad atrasite sau priimtiniausių ir veiksmingiausių būdų, kad galėtumėte ir vėl giliai įkvėpti bei iškvėpti.

Gerybinis gimdos auglys mioma, dar kitaip vadinamas gimdos fibromioma, moterims, norinčioms pastoti, neretai sukelia šoką ir didelį stresą. Jauno amžiaus moterys, sužinojusios tokią diagnozę bijo prarasti gimdą, taip pat susiduria su psichologinėmis problemomis ir smunkančia saviverte santykiuose.

Nors daugelis košmarus linkę laikyti viso labo nemalonia patirtimi, psichoanalitiniu požiūriu jie gali reikšti kur kas daugiau. Anot ekspertų, tai pasąmonės siunčiami signalai apie mūsų emocinę būklę, neišspręstus konfliktus ar vidinės transformacijos poreikį. Apie tai, ką košmarai bei pasikartojantys nemalonūs sapnai gali pasakyti apie mūsų psichiką, atsako psichoanalitikė Agnė Kirvaitiene.

Lengvas nerimas gali būti gydomas gyvenimo būdo korekcijomis, psichoterapija ir augaliniais vaistais. Tai natūralesnė alternatyva cheminės kilmės vaistiniams preparatams, kurie gali sukelti šalutinį poveikį (vis dėlto nereikėtų atsisakyti gydymo, kai jis būtinas, tarkime, kamuoja sunkus, gyvenimo kokybę apribojantis nerimas). Kai kurie vaistiniai augaliniai preparatai pasižymi moksliškai įrodytu lengvą nerimą mažinančiu poveikiu, todėl gali būti naudingi stengiantis suvaldyti nedidelę įtampą ir...

Rugsėjis daugeliui reiškia naują pradžią – mokyklas vėl užplūsta šurmulys, darbo projektai suaktyvėja, o kasdienybė vėl ima suktis greitesniu tempu. Šis metas neretai tampa ir laiku, kai žmonės ima jausti padidėjusį nuovargį, įtampą, o kartais – net ir perdegimą. Psichologai sako – perdegimas tyliai slenka į žmonių gyvenimą, o pirmuosius jo požymius dažnas palaiko paprasčiausiu nuovargiu.

Saviugdos literatūra – viena populiariausių knygų kategorijų, kurią bent kartą yra atsivertęs beveik kiekvienas. Neretai šiuose kūriniuose žadamas raktas į laimę, sėkmę ir vidinę ramybę, tačiau psichologas Edvardas Šidlauskas įspėja, kad nors ši literatūra gali būti naudinga, ji taip pat kelia ir nemažai pavojų. Apie saviugdos knygų naudas bei žalas ir kaip skaityti, kad sau padėtume, tv3.lt portalo skaitytojams pasakoja E. Šidlauskas.

Nerimas gali atimti gyvenimo spalvas – kaip ir depresija, su kuria dažnai kartu keliauja ir nerimo sutrikimai. Nerimas nupilkina kasdienybę, priverčia krūpčioti ir bijoti, atima produktyvumą ir pradeda rimtai trikdyti normalią dienos rutiną.

Kalbėtis ir jausti ryšį su kitais žmonėmis yra būtina kiekvienam, vis tik, dažnu atveju net ir turėdami draugų, šeimą jauni žmonės jaučiasi vieniši, o iš čia kyla daug sunkių jausmų, kurie gali pasireikšti ir realiais fiziniais pojūčiais ar net kelti pavojingą elgesį skatinančių minčių.  Būtent dėl to, jei sunkiu metu nėra su kuo pasikalbėti, „Jaunimo linijos“ savanoriai visą parą yra tie, kurie gali išklausyti, užtikrindami, kad pokalbis bus anonimiškas.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas, nuolatinis stresas ir emocinė įtampa tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Tačiau pajutus fizinius negalavimus retai susimąstome, kad jų priežastis gali slypėti mūsų psichikoje. Vis daugiau kalbant apie psichologinės sveikatos svarbą ir holistinį požiūrį į ligas, žmonės dažniau kreipiasi į medicinos psichologus ieškodami atsakymų ir pagalbos.

Vaiko emocinės iškrovos - tikras košmaras tėvams ir prikaustantis „spektaklis“ smalsuoliams. Visgi šios scenos užkulisiuose slypi sudėtingi neurologiniai procesai, kuriuos suprasti svarbu kiekvienam. Apie tai, kas vyksta vaiko organizme isterijos metu ir kokie veiksmingi metodai padeda vaikui nusiraminti, pasakoja vaikų psichologės Justa Ryženinė ir Viktorija Urmanavičiūtė.

Nesėkmės baimė – kieno gi ji neaplanko? Net gi tuos, kuriuos laikome pačiais sėkmingiausiais. Su psichologe, sporto psichologijos konsultante Lina Vaisetaite iš visų pusių kaip Rubiko kubą vartome šį reiškinį, dėl kurio kartais lieka neįgyvendintos  geriausios idėjos, kuris atneša abejonę ir verčia sustoti pusiaukelėje.

Nors žirgo nauda žmogaus sveikatai pastebėta dar Antikos laikais, Lietuvoje ši terapijos forma vis dar skinasi kelią į pripažinimą. Visgi istorijos apie medalius laiminčius paralyžiuotus sportininkus, nerimą ir baimes įveikiančius autistiškus vaikus ir laimingesnius senjorus rodo, kad žirgų terapija nėra tik trumpalaikis sveikatos srities eksperimentas. Tai metodas, veikiantis nepaisant nei amžiaus, nei diagnozės.

Pernai Lietuvoje atliktos apklausos duomenimis, tarp gimdžiusiųjų metų bėgyje, 5 proc. moterų galima įtarti potrauminio streso sutrikimą (PTSS) po gimdymo, tuo tarpu pogimdyminę depresiją – net 23 proc. respondenčių. Depresijos simptomus po gimdymo patiriančių moterų skaičius išlieka stabilus tarp 22-24 proc. nuo pat 2020-ųjų metų, o dėl gimdymo patirto potrauminio streso lygis net išaugo: 2020 m. jis siekė 3 proc., 2021 ir 2022 m. – po 1 proc., o 2023 m. – net 5 proc.

Ar jaučiatės tartum persekiojami praeities šešėlio, trukdančio gyventi pilnavertį gyvenimą čia ir dabar, nors, rodosi, viskas klojasi puikiai? Gali būti, kad jus kamuoja užsitęsęs potrauminis stresas. Kaip jį atpažinti ir įveikti? Apie tai kalbamės su psichologe ir mokslininke, VU Psichotraumatologijos centro docente dr. Odeta Geležėlyte. Kas yra psichologinė trauma? Kadaise patirta trauma gali niūriomis spalvomis nuspalvinti dabartinį gyvenimą.

Higienos instituto (HI) Psichikos sveikatos centras atkreipia dėmesį, kad gyvenant nuolat besikeičiančiame ir įtemptame geopolitiniame kontekste dėl karo Ukrainoje, Lietuvos ir Europos saugumo klausimų, neapibrėžtumas gali kelti nerimą, baimę ir bejėgiškumo jausmą. HI Psichikos sveikatos stiprinimo specialistės, psichologės Ievos Zuzevičiūtės teigimu, „Jausti visus šiuos jausmus šiuo metu yra normalu, tačiau užsitęsusi įtampa gali pernelyg nuvarginti kūną ir psichiką.

Perdegimas – jau penkmetį įtrauktas į oficialių ligų sąrašą ir kasmet diagnozuojamas vis dažniau. Jauni specialistai ir patyrę darbuotojai darbe susiduria su išsekimu, kuris ne tik stabdo karjerą, bet ir paveikia sveikatą bei asmeninį gyvenimą. Žmogui tai dažnai reiškia priverstinę pauzę, o darbdaviui – nuostolius. Ekspertai aiškina, kas turėtų būti atsakingas už prevenciją – darbuotojas ar darbdavys, bei aptaria, kaip atpažinti pirmuosius požymius, kokių veiksmų imtis perdegus.

Psichikos sveikatos specialistai pažymi, kad sezoniniai pokyčiai pavasarį ne visiems žmonėms sukelia teigiamų emocijų ar energijos antplūdį. Šiuo metu kai kurie asmenys gali patirti emocinį ir fizinį diskomfortą ar net pavasarinės depresijos, dar vadinamo atvirkštiniu sezoniniu afektiniu sutrikimu, simptomus. Dėl šios priežasties itin svarbu laiku atpažinti nerimą keliančias būsenas, o prireikus pagalbos kreiptis į specialistus.

„Fiziškai užspaustos emocijos veikia lyg uždelsto veikimo daugybės lėtinių ligų bomba. Nerimas ir įtampa gali pasireikšti galvos, skrandžio skausmais, aukštu kraujospūdžiu ar kitais somatiniais simptomais“, - kalbėjo psichologas Karolis Poderis. Visuomenėje vis dar veikia stipri stigma, kad emocionalūs vyrai yra nevyriški, tačiau emocijų slopinimas gali labai neigiamai paveikti organizmo veiklą.

Žinia apie šeimos nario ar giminaičio priklausomybę nuo alkoholio, psichoaktyvių medžiagų ar lošimų artimiesiems paprastai sukelia daug emocijų ir klausimų, kaip elgtis. Psichologai sako, kad artimųjų vaidmuo yra svarbus, tik reikia atskirti, ką jie gali padaryti, o kas ne jų galioje. Artimieji gali paskatinti ieškoti pagalbos, padėti ją rasti, palaikyti, bet kito žmogaus elgesio nepakeis ir už jį priklausomybės nesigydys.

Skyrybos itin stipriai paveikia vaikus, o ypač paaugliams tai gali sukelti didelius emocinius sunkumus. Pasak SOS vaikų kaimai Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) specialisto Ryčio Jankausko, tėvų emocinė būsena tiesiogiai atsispindi paauglių psichikoje. Išsiskyrę tėvai ar tie, kurie sunkiai palaiko sveikus santykius su paaugliais, dažnai susiduria su iššūkiais, tačiau padėti paaugliams lengviau prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių – įmanoma.

Geopolitinei situacijai aštrėjant, daugelį kankina nerimas ir nežinia. Kiekvieną dieną mus pasitinka naujos antraštės žiniasklaidoje, o socialiniai tinklai mirga nuo įrašų, eskaluojančių galimo konflikto grėsmę. Bus karas ar nebus? Ką darysiu, jeigu bus? Šie ir kiti panašūs klausimai dažnai neduoda ramybės ir pasėja nerimą, su kuriuo ne kiekvienas geba susitvarkyti.

Jausmas, kuomet širdis ima daužytis be priežasties, pasunkėja kvėpavimas, o kūną sukausto nepaaiškinama baimė, gali pasirodyti tarsi mirties akimirka. Tačiau svarbu žinoti, kad būtent tokie pojūčiai būdingi panikos atakoms. Netikėtai užklumpanti ir atrodanti nevaldoma, panikos ataka sukelia stiprią fizinę ir emocinę reakciją, tačiau gera žinia ta, kad ją galima suvaldyti.

Nors šiuo metu Lietuvoje nėra išsamių statistinių duomenų, kiek konkrečiai Lietuvos vaikų patiria stresą, pedagogai skambina pavojaus varpais – vaikams mokytis tampa vis sunkiau dėl patiriamo nerimo. Patyčios, nesėkmės mokykloje, draugų stoka ar net spaudimas iš aplinkos dažnai skaudžiai paveikia vaikus, o tokio tipo įtampa gali pasireikšti įvairiais tiek emociniais, tiek fiziniais simptomais.

„Jaunimui dažnai pasitaiko bloga nuotaika, nerimas, jausmai, kurie juos vis kankina“, – pasakoja Lietuvos skautijos skautė iš Šiaulių Auksė. 2023 metų Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo depresijos visame pasaulyje kenčia apie 280 milijonų žmonių. O jaunimo tarpe negatyvios mintys, traumuojantys išgyvenimai lemia, kad savižudybė pasaulyje yra ketvirta pagal dažnumą jaunuolių mirties priežastis.

Tikriausiai teko skaityti pasaką apie mergaitę, kuri leidžiasi į rūsį ir pamato kirvuką, įkirstą į lubas. Ji pradeda verkti galvodama, kad kai ji ištekės, pagimdys sūnų, šis užaugs, leisis į rūsį, o tas kirvukas iškris ir užmuš sūnų. Keista, absurdiška? Bet iš tiesų ši pasaka gali tapti nerimo sutrikimų iliustracija, kai patologinis nerimas neturi konkrečios, aiškios priežasties.