Apklausa parodė netikėtus rezultatus: dalis lietuvių emocine sveikata „rūpinasi“ apsipirkinėdami

Būtent šią dieną Lietuvoje buvo pristatyti pirmą kartą atlikto Nacionalinio savijautos indekso tyrimo rezultatai, atskleidžiantys, kad „mėlynojo pirmadienio“ nuotaikos anaiptol nėra tik simbolinės – jos bent dalinai atsispindi ir visuomenės emocinės sveikatos rodikliuose.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Artėja liūdniausia metų diena: apsibraukite ir įsidėmėkite

Patricijos teikiama terapija nuostabą kelia ne vienam: papasakojo, kaip veikia

Atskleidė, kaip COVID-19 pandemija pakeitė žmonių įpročius: štai ką nustatė

Emocinė savijauta – silpniausia grandis

Lietuvoje atliktas Nacionalinio savijautos indekso tyrimas parodė, kad didelė dalis gyventojų jaučiasi pavargę, emociškai išsekę ir praradę kasdienio gyvenimo džiaugsmą.

Tyrimo pristatymo metu vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais pabrėžė, jog emocinė gerovė šiuo metu yra opiausias iššūkis gyventojų savijautai.

Gyventojų emocinei būklei įvertinti buvo taikomas Pasaulio sveikatos organizacijos WHO-5 emocinės gerovės indeksas. Lietuvos rezultatas – 61,5 balo – rodo ribinę arba sumažėjusią emocinę gerovę. Bendras pirmą kartą apskaičiuotas nacionalinis savijautos indeksas siekia 64,1 balo iš 100, o tai leidžia teigti, kad visuomenė jaučiasi vidutiniškai.

„Atlikę pirmąjį visapusišką tyrimą Lietuvoje, apimantį fizinę sveikatą, emocinę savijautą ir laimės jausmą į vieną rodiklį, galime ne spėlioti, o objektyviai įvertinti, kaip jaučiasi visuomenė.

Žvelgiant į tyrimo duomenis krenta į akis tai, kad bendra visuomenės savijauta nėra gera ir ją labiausiai žemyn tempia būtent emocinė būsena“, – pabrėžia tyrimo rezultatus pristačiusi vaistinių tinklo farmacinės veiklos vadovė Eglė Laskauskaitė.

Pasak E. Laskauskaitės, tyrimas atskleidė, kad tik apie pusė gyventojų pastarosiomis savaitėmis jautėsi linksmi ir geros nuotaikos, o 45 proc. nurodė buvę ramūs ir atsipalaidavę.

Energingais save įvardijo vos 40 proc. apklaustųjų, dar mažesnė dalis teigė rytais pabundantys žvalūs ar besidžiaugiantys kasdieniu gyvenimu.

Stresas – kasdienis palydovas, ir ne visada valdomas

Tyrimo duomenys rodo, kad 38 proc. gyventojų stresą patiria kasdien, o dar ketvirtadaliui sunku net įvertinti, ar jų būsena jau gali būti laikoma stresu. Dažniausiai stresą kelia darbas ar mokslai, finansiniai rūpesčiai ir sveikatos problemos.

„Net kai gyvenimas išoriškai atrodo „visai normalus“, vidinė būsena dažnai to neatspindi. Tai signalas, kad emocinė sveikata Lietuvoje dar nėra savaime suprantama kasdienybės dalis“, – teigia E. Laskauskaitė.

Papildomi tyrimo duomenys atskleidžia ir nerimą keliančią statistiką: net 24 proc. vyrų, kurie kasdieniame gyvenime jaučia stresą, nesiima jokių veiksmų jam valdyti ir neieško pagalbos.

Nors dalis žmonių stresą bando mažinti fiziniu aktyvumu ar pokalbiais su artimaisiais, net ketvirtadalis gyventojų nesiima jokių streso valdymo priemonių.

„Rūpinimasis savimi“ – poilsis ar impulsyvūs sprendimai?

Paklausti, kaip rūpinasi savimi ir atsitraukia nuo kasdienės rutinos, daugiausiai gyventojų – 34 proc. – nurodė skiriantys laiką paprastam trumpam poilsiui ir ramybei. Antroje vietoje atsidūrė „pasilepinimas“ – net 22 proc. respondentų rūpinimąsi savimi sieja su tokiomis veiklomis, kaip... pirkinių pirkimas.

E. Laskauskaitė pripažįsta, kad toks elgesys nėra itin džiuginantis, nes jis dažniau priskiriamas ne rūpinimuisi gera savijauta, o impulsų nevaldymui.

Pasak jos, pirkiniai gali suteikti trumpalaikį džiaugsmą, tačiau ilgesnėje perspektyvoje tai nėra veiksminga „terapija“.

Specialistę taip pat nuliūdino ir tai, kad palyginti nedidelė dalis lietuvių aktyvų rūpinimąsi savo sveikata apskritai priskiria rūpinimuisi savimi, nors, jos teigimu, tai – svarbiausia šios sąvokos kategorija.

„Anhedonija“ ir mažėjantis domėjimasis gyvenimu

Psichoterapeutas Dainius Jakučionis atkreipia dėmesį, kad nors kai kurie emocinės savijautos rodikliai per dešimtmetį pagerėjo, išryškėjo ir neigiama tendencija – mažėjantis susidomėjimas kasdieniu gyvenimu.

Jei 2016 metais 45 proc. lietuvių teigė, kad jų gyvenimas yra užpildytas dominančiais dalykais, tai 2025-aisiais taip atsakė tik 37 proc. – net 8 procentiniais punktais mažiau.

„Vos 37 proc. žmonių šiandien sako, kad jų kasdienis gyvenimas yra užpildytas dominančiais dalykais. Taip teigiančių žmonių per dešimtmetį sumažėjo 8-ais procentiniais punktais.

Tokie duomenys signalizuoja apie vadinamąją anhedoniją – sumažėjusį žmonių gebėjimą jausti gyvenimo malonumą ir prasmę. Tokia emocinės sveikatos būklė yra ne tik nemaloni, bet gali turėti ir nemenkų pasekmių“, – pabrėžia D. Jakučionis.

Jo paties teigimu, pastaraisiais metais daugelis žmonių augantį nerimą ir mažėjantį susidomėjimą kasdieniu gyvenimu sieja su sudėtinga ir bauginančia geopolitine situacija bei net ir šalies vidaus politikos kontekstu, o tai yra lengvai suprantama ir paaiškina neigiamą statistikos kryptį.

„Vis dėlto, jei dar po dešimties metų ši statistika nukristų dar tiek pat, turėtume, ko gero, pačią liūdniausią šalį“, – pažymi psichoterapeutas.

Pavargusi, bet ne nelaiminga visuomenė

Nepaisant emocinių iššūkių, tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai savęs nelaiko nelaimingais. Visuomenės laimės indeksas siekia 66 balus iš 100 ir patenka į vidutinės gerovės zoną.

„Galima sakyti, kad Lietuva nėra nelaiminga šalis – bet ji yra pavargusi. Tai laimė, kuri dar nėra tvirta ir lengvai sudrumsčiama streso, nuovargio ar nesaugumo jausmo“, – apibendrina D. Jakučionis.

Emocinė sveikata – kasdienių įpročių visuma

Pasak specialisto, emocine sveikata būtina rūpintis nuolat – tai nėra prabanga ar silpnumo ženklas.

Jis išvadina, kad reguliarus judėjimas, kokybiškas miegas, buvimas dienos šviesoje, subalansuota mityba ir kiti sąmoningi kasdieniai įpročiai gali turėti reikšmingą poveikį emociniam atsparumui.

D. Jakučionis pataria išmėginti šiuos septynis kasdienės savijautos gerinimo metodus:

1. Miego higiena – pavyzdžiui, neleisti laiko prie telefono ekrano prieš pat einant miegoti.
2. Fizinis aktyvumas – kad ir trumpa treniruotė ar greitas ėjimas kasdien.
3. Subalansuota mityba – mažiau smarkiai perdirbto, saldaus ar labai riebaus maisto.
4. Malonūs ir prasmingi dalykai kasdien – kad ir keli trumpi pokalbiai su draugais ar pažįstamais.
5. Dėmesio nukreipimo taktikos – psichoterapeutas pataria pajutus didesnį stresą mintyse įsivardinti tris dalykus, kuriuos jaučiate, tris – kuriuos matote, tris – kuriuos girdite, ir tris – kuriuose užuodžiate. Tai padės nusiraminti.
6. Kvėpavimo pratimai – užtenka kvėpuoti taip, kad iškvėpimas užtruktų ilgiau nei įkvėpimas – tai padės atsipalaiduoti.
7. „Trys geri dalykai“ – patarimas kiekvieną vakarą užrašinėje užsirašyti tris gerus dalykus, kurie jums tądien nutiko, arba kuriuos pats padarėte. Tai padės pajausti didesnį dėkingumo jausmą ir bendrai jaustis pozityviau.

„Daugelis galbūt galvoja, kad visa tai – savaime suprantami, labai elementarūs dalykai, todėl ir nekreipia į juos didelio dėmesio.

Tačiau maži, kasdieniai veiksmai daro didelį poveikį emociniam atsparumui. Emocinė sveikata nėra prabanga – tai būtina prevencija“, – teigia psichoterapeutas.