Atskleidė, kaip COVID-19 pandemija pakeitė žmonių įpročius: štai ką nustatė

Šiemet Lietuvoje buvo pristatytas reprezentatyvus mokslinis tyrimas, kuris atskleidė, kaip kasdienybės srityse rodikliai keitėsi 2021–2023 metais.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pasienyje su Baltarusija apgręžta dešimt neteisėtų migrantų

Nyderlandų „Royal Cosun“ į baltymų gamyklą Lietuvoje investuos iki 100 mln. eurų

Buvęs estų žvalgybininkas: kabelių Baltijos jūroje pažeidimai – ne hibridinio karo dalis

Pasak tyrimą atlikusio mokslininko, visuomenės sveikatos specialisto Roko Arlausko, iki pandemijos dauguma žmonių maistą rinkosi gana primityviai, o pandemija šį požiūrį pakeitė.

„Svarbiausias kriterijus buvo skonis (37 proc.) ir kaina (24 proc.), o sveikata, t. y. produkto nauda sveikatai, buvo tik trečioje vietoje. Tačiau COVID‑19 pandemija pakoregavo požiūrį į maistą ir mitybą.

Vertinant 2021–2023 metais tyrimo duomenis, pirmą kartą daugeliui žmonių renkantis maistą svarbiausias klausimas tapo: „Ar tai naudinga mano sveikatai?“.

Pirmą kartą sveikatos nauda aplenkė kainą, o skonis tapo antru kriterijumi: pradėta žiūrėti į tai, kas stiprina organizmą, o ne vien į tai, kas skanu ar pigiau“, – išplatintame VU medicinos fakulteto pranešime teigė R. Arlauskas. 

Anot jo, miestuose gyvenantys žmonės greičiau pradėjo rinktis sveikatai palankesnį maistą nei kaimo gyventojai, bet, laikui bėgant, jų rūpestis savo sveikata taip pat išaugo.

Vis dėlto pasibaigus pandemijai žmonės vėl dažniau rinkosi maistą pagal skonį ir kainą, o sveikata vėl nebebuvo tokia dominuojanti kaip per pandemijos piką.

Taip pat mokslininskas po atlikto tyrimo pastebėjo, jog pandemijos metu maždaug kas antras darbingo amžiaus žmogus buvo bent kažkiek fiziškai aktyvus – arba lankė treniruotes, arba sportavo laisvalaikiu.

„Beveik kas antras apskritai nesportavo, apie trečdalis žmonių nurodė, kad jų fizinis aktyvumas per pandemiją sumažėjo, o tik maždaug kas devintas teigė, kad aktyvumas padidėjo.

Labiausiai sumažėjo tų žmonių aktyvumas, kurie iki pandemijos sportavo retkarčiais, nesistemingai.

Tie, kurie arba visai nesportavo, arba labai aktyviai sportavo ir toliau lankė treniruotes, pokyčius jautė mažiau – jų įpročiai buvo arba labai silpni, arba labai stiprūs“, – tyrimo rezultatus komentavo mokslininkas.

Po pandemijos aktyviai sportuojančių žmonių fizinis aktyvumas padidėjo, jie grįžo į treniruotes ir net sustiprino fizinio aktyvumo režimą, visgi 2023 metais jų aktyvumas vėl sumažėjo.

Pastebėta, jog moterų fizinis aktyvumas sumažėjo labiau nei vyrų, o lyginant su gyvenančiais kaime, miestų gyventojai dažniau nurodė, kad jų fizinis aktyvumas sumažėjo.

Tyrimo duomenys rodo, jog maisto papildų vartojimas pandemijos metu taip pat išaugo.

„Dar prieš pandemiją daugiau kaip du trečdaliai (67,2 proc.) žmonių bent kartais vartojo maisto papildus, bet nuolat juos vartojo tik nedidelė dalis (10 proc.). Apskritai pandemijos metu nuolat maisto papildus vartojančių žmonių skaičius padidėjo.

Ypač išaugo papildų, skirtų imuninei sistemai, širdies ir kraujagyslių sistemai, sąnariams ir kaulams stiprinti, vartojimas – tai aiškus ženklas, kad žmonės jų vartojimą suprato kaip būdą „pasistiprinti“ ir apsisaugoti nuo ligų.

Tuo pat metu sumažėjo papildų, skirtų energijai, atminčiai, miegui ar sportui, vartojimas – žmonės labiau orientavosi į menamą „apsaugą nuo ligos“, o ne į produktyvumą ar sportinius tikslus“, – komentavo mokslininkas.

Pasibaigus pandemijai papildų vartojimo paplitimas reikšmingai sumažėjo, o 2023 metais vėl šiek tiek padidėjo iki 72,7 proc.

Maisto papildų vartojimas buvo labiau paplitęs tarp moterų, jaunesnių žmonių, turinčių universitetinį išsilavinimą, gyvenančių didesniuose miestuose, gaunančių didesnes pajamas ir tų, kurie maistą rinkosi labiau dėl naudos sveikatai.

R. Arlausko teigimu, 2020 metų kovo 11 dieną paskelbus COVID‑19 pandemiją, priverstinė socialinė izoliacija ir karantinas radikaliai pakeitė kasdienį gyvenimą ir daugeliu atvejų lėmė fizinio aktyvumo sumažėjimą. Tuo metu socialinės medijos aktyviai reklamavo maisto papildus kaip priemonę kovoti su koronavirusu, nors mokslinių įrodymų, rodančių jų veiksmingumą, nebuvo, tai – pirmas tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje.

Anot tyrėjo, šio tyrimo duomenys gali būti naudojami planuojant sveikatos stiprinimo programas savivaldybėse, mokyklose, bendruomenėse, labai tiksliai matyti netolygumus – kurias gyventojų grupes reikia įtraukti į prevencines programas atsižvelgiant į lytį, amžių, pajamas, gyvenamąją vietą.

Apklausa vykdyta skirtingose apskrityse bei didžiuosiuose miestuose ir kaimo vietovėse tris kartus: 2021, 2022 ir 2023 metais, kaskart buvo apklausta po 1600 gyventojų.

Atliekant tyrimą panaudotas atrankos metodas, kuris leido užtikrinti surinktų duomenų reprezentatyvumą – kiekvienas Lietuvos gyventojas turėjo vienodą galimybę būti įtrauktas į tyrimą, o tyrimo respondentai pagal tikslinius kriterijus, tokius kaip lytis, amžius, gyvenamoji vieta ir kitus, atitiko tikslinę populiaciją.