pandemija

Siūlymas numatyti galimybę gyventojams atgauti jų sumokėtas baudas už karantino ir ekstremaliosios situacijos ribojimų nesilaikymą per COVID-19 pandemiją prieštarauja Konstitucijai, nurodo Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas siūlo numatyti galimybę gyventojams atgauti jų sumokėtas baudas už karantino ir ekstremaliosios situacijos ribojimų nesilaikymą per COVID-19 epidemiją. Jis įregistravo tokią vienkartinę piniginę kompensaciją numatantį įstatymo projektą.

Nepasitenkinimas darbe – vis dažnesnis reiškinys Lietuvoje: vien pernai Darbo ginčų komisijos gavo apie 10 tūkstančių prašymų spręsti nesutarimus tarp darbuotojų ir darbdavių. Ir nors pandemijos laikotarpiu ginčų sumažėjo, šiandien – viskas priešingai.

Po trejus metus trukusių diskusijų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nariai šeštadienį pasiekė „principinį“ susitarimą, kaip kovoti su būsimomis pandemijomis, naujienų agentūrai AFP sakė viena iš derybų pirmininkų. Anne-Claire Amprou, kuri taip pat yra Prancūzijos pasaulinės sveikatos ambasadorė, sakė, kad „turime principinį susitarimą“, o galutinį susitarimą turės patvirtinti valstybės narės.

Prabėgo penkeri metai nuo COVID-19 pandemijos pradžios Lietuvoje. Gyventojai vardija labiausiai įstrigusius atsiminimus ir skaudžias pasekmes, kurios lydi juos ir šiandien. Pasak sociologų, dalis žmonių per pandemiją išmoko gyventi vieni, dirbti nuotoliniu būdu, dėvėti kaukes ir prisitaikyti prie karantino sąlygų. Skaičiuojama, kad nuo pandemijos pradžios iki šiandien nuo COVID-19 Lietuvoje mirė beveik 10 tūkstančių žmonių.

Speciali JAV Kongreso komisija dėl COVID-19 paskelbė galutinę ataskaitą, kurioje apibendrinamas dvejus metus trukęs jos darbas. 520 puslapių dokumente analizuojama viruso kilmė, o taip pat veiksmų, kurių valstybė ėmėsi kovai su pandemija, teisėtumas ir tinkamumas. Pagrindinės komiteto išvados: SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19, greičiausiai atsirado laboratorijoje Uhane, Kinijoje.

Socialdemokratas, kandidatas į kultūros ministrus Šarūnas Birutis tikina – jam nėra priimtina vadinamoji atstūmimo (angl. cancel) kultūra. Politikas mano, jog COVID-19 pandemijos metu prieš vakcinas nuo koronaviruso pasisakiusieji gyventojai tapo tokios kultūros aukomis ir buvo nepagrįstai atriboti nuo visuomenės. „Smerkimas, ta cancel (atstūmimo – ELTA) kultūra man yra visiškai nepriimtina. Galime paprasčiausiai prisiminti tą pavyzdį – netgi vakcinavimas.

Tyrimas rodo, kad trečdalis vaikų dėl COVID-19 karantino ir dienų, praleistų žiūrint į ekranus, tapo trumparegiais. Remiantis daugiau nei penkių milijonų jaunuolių iš 50 šalių duomenimis, nustatyta, kad nuo 1990 iki 2023 m. trumparegystė išaugo tris kartus, skelbia portalas „The Sun“. Tyrėjai nustatė, kad labiausiai trumparegystė paplitusi Tolimuosiuose Rytuose – 85 proc. vaikų Japonijoje ir 73 proc. vaikų Pietų Korėjoje. Jungtinėje Karalystėje ir JAV trumparegyste sirgo apie 15 proc.

Afrikoje prasidėjo didelis Marburgo viruso protrūkis, per kurį jau mirė aštuoni žmonės – tai į Ebolos virusą panašus užkratas, nuo kurio miršta iki 90 proc. užsikrėtusiųjų. Sveikatos apsaugos ministras pranešė, kad nuo penktadienio, kai Ruandoje pirmą kartą buvo patvirtintas ligos protrūkis, užregistruoti mažiausiai 26 atvejai. Tai pirmas kartas, kai apie šią ligą, sukeliančią nekontroliuojamą kraujavimą iš įvairių kūno dalių, įskaitant akis, pranešta Rytų Afrikos šalyje.

Prof. seras Chrisas Whitty įspėjo, kad kita tokia pat didelė pandemija, kaip COVID-19, per kurią pasaulyje žuvo 7 mln. žmonių, neabejotinai bus, skelbia portalas „The Guardian“. Britų Nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba (NHS) susidūrė su absoliučiai katastrofiška situacija, kai 2020 m. virusas smogė pirmą kartą, tačiau ji galėjo būti gerokai blogesnė, jei JK nebūtų buvusi uždaryta, tikino Anglijos vyriausiasis gydytojas.

Didelis tarptautinis tyrimas teigia, kad COVID-19 savo gyvavimą pradėjo mėsos ir žuvies turguje, kuriame buvo užsikrėtusių gyvūnų. Mokslininkai atmetė teoriją, kad COVID-19 buvo paskleistas iš laboratorijos. Anot jų, viruso istorija prasidėjo turguje Uhane, Kinijoje.

Ekspertai teigia, kad beždžionių raupų protrūkis labai skiriasi nuo koronaviruso pandemijos, tačiau nevertėtų atsipalaiduoti. Nors „b raupų“ protrūkis keliose Afrikos šalyse kelia nerimą, situacija skiriasi nuo tos, kurią pasaulis išgyveno vos prieš ketverius metus, kai buvo užfiksuotas COVID-19 virusas, „Euronews Health“ teigia ekspertai. Vis dėlto būtina skubiai reaguoti į „b raupus“, ypač dėl to, kad toliau plinta labiau užkrečiamos naujos atmainos.

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) neseniai paskelbus, kad Kongo Demokratinėje Respublikoje kilęs I „b raupų“ (angl. „mpox“) viruso protrūkis tapo tarptautinio masto nepaprastąja padėtimi visuomenės sveikatai, nesunku pajusti bauginantį dežavu jausmą. Vos daugiau nei prieš ketverius metus ta pati agentūra apibūdino COVID-19 kaip „rimčiausią“ kada nors buvusią ekstremalią situaciją sveikatos apsaugos srityje.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmą kartą nuo tada, kai pasaulį sukrėtė COVID-19, stipriai pakeitė savo devynių „prioritetinių ligų sukėlėjų“ sąrašą. Į 37 didžiausią grėsmę keliančių ligų sąrašą taip pat įtrauktos ir naujos ligos, tokios kaip paukščių gripas, erkinis encefalitas bei maras.

Mokslininkai atrado naują vaistams atsparią grybelio rūšį. Jų teigimu, šis naujas Candida auris genties grybelis, nuo kurio miršta iki 60 proc. užsikrėtusiųjų, kelia „rimtą grėsmę pasaulio visuomenės sveikatai“. Tai labai užkrečiama grybelinė infekcija, galinti sukelti sunkias ligas, ypač pažeidžiamiems ligoninių pacientams, skelbia „The Sun“. Kai kuriais atvejais nesukelia simptomų Kai kuriais atvejais grybelis nesukelia jokių simptomų, tačiau kai kuriems žmonėms pasireiškia karščiavimas ...

Panašu, kad Anglijos šiaurėje daugėja retų, tačiau mirtinai pavojingų autoimuninių sutrikimų, o nauji tyrimai rodo, kad protrūkis gali būti susijęs su COVID-19. Ši liga, žinoma kaip anti-MDA5 teigiamas dermatomiozitas, iki pandemijos daugiausia buvo pastebėta tarp Azijos gyventojų, tačiau dabar ji sparčiai plinta tarp Jorkšyro (Jungtinė Karalystė) gyventojų, skelbia portalas „IFL Science“. Liga, kurią sukelia antikūnai, veikiantys fermentą, vadinamą MDA5 (melanomos diferenciacijos baltymas...

COVID-19 pandemija nublanksta, palyginti su tuo, kas žmonijai gresia ateityje. Sparčiai didėja dabartiniams vaistams atsparių superbakterijų skaičius – dėl to gali mirti milijonai žmonių, perspėjo profesorė Sally Davies, buvusi Didžiosios Britanijos vyriausioji gydytoja. S. Davies, kuri dabar yra specialioji Jungtinės Karalystės pasiuntinė antimikrobinio atsparumo (AMR) klausimais, prieš dvejus metus neteko savo krikšto dukros dėl infekcijos, kurios nepavyko išgydyti.

Mokslininkai įspėja apie COVID-19 atvejų „vasaros bangą“ po to, kai buvo aptikta nauja Omikron atmainų grupė, labiausiai paplitusi JAV. Naujos atmainos buvo pavadintos „FLiRT“ dėl mutacijų padėties jų smaigalio baltymuose.

Paukščių gripas šiuo metu, regis, yra nuolatinis naujienų objektas, o vis daugiau rūšių paukščių pasiduoda šiam virusui, todėl nerimas dėl jo yra didžiulis. Nors infekcija paprastai plinta tarp paukščių, ji gali persimesti ir į kitus gyvūnus, ar net užkrėsti žmones, todėl yra baiminamasi naujos pasaulinės pandemijos.

JAV farmacijos milžinė „Pfizer Inc.“ paskelbė pajamas, smarkiai sumenkus COVID-19 vakcinos bei vaistų šiai ligai gydyti paklausai, per metus sumažinusi penktadaliu, tačiau tiek jos, tiek ir suderintas pelnas viršijo lūkesčius rinkoje. Pasak pranešimo, per pirmus tris šių metų mėnesius uždirbta 3,12 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno – 44 proc. mažiau nei prieš metus, o suderintas pelnas akcijai siekė 0,82 dolerio. Pardavimų pajamos sunyko 20 proc. iki 14,88 mlrd. dolerių.

Netrukus vyksiančiame Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO) susitikime turėtų būti priimtas sprendimas, kaip sumažinti mirčių skaičių ir koordinuoti tarptautinius veiksmus pandemijos metu. Konsensuso 194 PSO valstybės narės sieks nuo pirmadienio Ženevoje. „Bus sunku“, – teigė vienas derybininkų. Stringant susitarimui derybininkai pristatė sutarties projektą, kuris buvo radikaliai sutrumpintas lyginant su pasiūlymu, pateiktu prieš Velykas. Dabartinio projekto apimtis – 23 puslapiai.

Praėjusią parą, balandžio 26-ąją, koronaviruso infekcija patvirtinta 19 žmonių. Iš jų pakartotinai susirgo 3 asmenys, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Penktadienį mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 ligos – 9898. Nuo pandemijos pradžios bendrasis COVID-19 buvusių ir esamų užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 1 397 988. Iš viso šiuo metu Lietuvoje serga 285 žmonės.

Prieš penkerius metus mintis, kad visas pasaulis gali būti uždarytas ištisiems mėnesiams, buvo neįsivaizduojama. Tačiau šiandien visa tai atrodo ne tik tikėtina, bet ir pažįstama. Mes jau buvome ten, išgyvenome COVID-19 pandemiją – tad kas toliau? Jei žinotume, kokia bus kita pandemija ir kada ji kils, ką nors tikrai dėl to darytume.

Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie  neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). Beveik tris ketvirtadalius šios sumos jie investavo į finansinį turtą, penktadalį – į kitą turtą.

Ketvirtadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 30 žmonių, devyni iš jų susirgo pakartotinai skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso infekcijos nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9894. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Nors tymų virusas žinomas jau seniai, jo užkratas išlieka aktualus ir kelia didelį susirūpinimą visame pasaulyje. Nors dėl vakcinacijos pastaraisiais dešimtmečiais pavyko ženkliai sumažinti tymų protrūkių dažnumą, pastaruoju metu pastebimas šios ligos atvejų protrūkis.  Virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ komentuoja, kad galimas tymų protrūkis Lietuvoje bei neatsakingas požiūris į vakcinaciją gali sukelti rimtų pasekmių.

Praėjo beveik ketveri metai nuo tada, kai Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė COVID-19 pandemija. Kai Vakaruose iškilo izoliacijos grėsmė, mokslininkai kelias savaites stengėsi kuo daugiau sužinoti apie šį virusą. Vienas iš svarbiausių svarstomų klausimų buvo, ar COVID-19 gali būti sezoninis virusas Pirmieji pranešimai apie ligą pasirodė žiemą, o mes esame įpratę, kad kitos kvėpavimo takų infekcijos per metus keičiasi.

Gripo sezonas Lietuvoje pareikalavo jau 16 gyvybių. Pranešta, kad vien per praėjusią savaitę nuo gripo mirė 4 asmenys. Ši liga pavojinga dėl sukeliamų sunkių komplikacijų, todėl svarbu nenumoti ranka į simptomus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informavo, kad praėjusią savaitę užfiksuoti dar 4 mirties atvejai, 126 paguldyti į ligonines.

Sekmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 22 asmenims, keturi iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą koronavirusas pražudė vieną žmogų. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9895. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Ekspertai pranešė, kad išgėręs žalių datulių sulčių nuo smegenis sukrečiančio Nipah viruso mirė vyras. Šis virusas, kuris įkvėpė kino hitu tapusį filmą „Užkratas“ apie pasaulinę pandemiją, pražudo iki 75 proc. užsikrėtusiųjų, skelbia portalas „The Sun“. Neįvardytas vyras iš Bangladešo išgėrė žalių datulių sulčių, kuriose buvo užsikrėtusių vaisėdžių šikšnosparnių šlapimo arba seilių, pranešė sveikatos apsaugos pareigūnai. „Mėginys buvo nusiųstas laboratoriniam tyrimui, ir jis buvo teigiamas.

Ketvirtadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 179 asmenim, 45 iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso ligos nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9883. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Antradienį koronaviruso infekcija patvirtinta 227 asmenim, 51 iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso ligos nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9881. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Tirpstančiuose ledynuose ir dirvožemiuose mokslininkai atrado senovinį virusą, kuris yra apie 50 tūkst. metų senumo. Mokslininkų manymu, jei daugiau klimatas šils taip sparčiai, kaip šyla dabar – mus gali pasiekti ligos, kuriomis sirgo žmonės prieš 300 tūkst. metų ir sukelti naują pandemiją. Tyrėjai jau išskyrė Metuzolos mikrobų – arba dar vadinamų zombių virusų – atmainas ir nuogąstauja, kad gali kilti nauja pandemija, kurią sukels liga iš tolimos praeities.

Reagentus kovido testams per pandemiją Sveikatos apsaugos ministerijai padėjęs nupirkti ir iš to apie 300 tūkst. eurų uždirbęs buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Šarūnas Narbutas, vadovavęs ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijai, įstatymų nepažeidė. Nors jį prokuratūra kaltino sukčiavimu ir piktnaudžiavimu tarnyba, Apeliacinis teismas patvirtino Apygardos teismo sprendimą, kad Narbutas nekaltas.

Penktadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 193 asmenų, iš jų 45 susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirusiųjų dėl koronoviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9877. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Pasaulio sveikatos organizacija teigia: „Liga X“ – tai žinia, kad rimtą tarptautinę epidemiją gali sukelti šiuo metu nežinomas žmonių ligas sukeliantis patogenas“. Šių metų Pasaulio ekonomikos forumo pasiruošimo pandemijai sesija buvo neįprastai aktyvi dėl pastarosiomis savaitėmis internete išplitusio „Liga X“ pavadinimo, kuris pritraukė visų dėmesį.

Korona viruso pandemija paskatino mokslininkus  visame pasaulyje ieškoti naujų priemonių, kurios leistų ne tik palengvinti šio viruso sukeliamus ligos simptomus, bet ir padėtų užkirsti kelią jo plitimui. Lietuvių mokslininkai, ištyrę cheminę pluoštinių kanapių sudėtį kuria preparatą, kuris, tikimasi, bus efektyvus kovojant su COVID-19 simptomais. „Kovido atvejų gerokai sumažėjo, bet matome, kad šitas virusas iš mūsų aplinkos niekur nedingo.

Pastarieji metai turizmo sektoriui buvo tapę tikru iššūkiu: dėl visiškos stagnacijos prasidėjus COVID-19 pandemijai verslams teko permastyti ne tik savo veiklos modelius, bet ir ieškoti naujų būdų kaip sudominti savo įpročius pakeitusius keliautojus.

Praėjusią parą nustatyta 90 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, trečiadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 356.7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 28,9 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,38 mln.

Praėjusią parą nustatyti 132 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, sekmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 435,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 38,2 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,36 mln. žmonių.

Kinijoje naujas ligos protrūkis – priėmimo skyriai perpildyti kvėpavimo takų ligomis sergančiais vaikais. Gydytojai nerimauja, kad skirtingi ligos sukėlėjai puola vaikus tuo pat metu, todėl liga sunkiai pasiduoda vaistams. Vis dėlto Pasaulio sveikatos organizacija ramina: visi ligų sukelėjai žinomi, tad nerimo dėl naujos pasaulinės pandemijos kol kas nėra. Kinijos ligoninėse pilna vaikų, laukiančių vizito pas gydytoją.

Praėjusią parą nustatytas 1 141 naujas COVID-19 atvejis, mirė keturi žmonės, ketvirtadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Atvirieji agentūros duomenys rodo, kad 3 iš mirusiųjų priklausė 90–99 metų amžiaus grupei. Mirė du vyrai iš Prienų ir Mažeikių rajonų ir plungiškė. Dar viena mirtis – 50–59 metų amžiaus moteris, Telšių rajono gyventoja. Susirgimai kasdien kopia aukštyn 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Praėjusią parą nustatyti 1855 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, antradienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 369,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 36,8 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,36 mln. žmonių.

Praėjusią parą nustatyti 73 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 344,5 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 36,6 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Praėjusią parą nustatyta 817 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 329,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 36,1 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Praėjusią parą nustatytas 881 naujas COVID-19 atvejis, trys žmonės mirė, ketvirtadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 317 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 35,1 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Praėjusią parą nustatyta 980 naujų COVID-19 atvejų, mirčių išvengta, trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 303,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 34,5 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Praėjusią parą nustatyti 1487 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, antradienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 292,5 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 33,7 procento. Ligoninėse gydomi 137 pacientai, 11 iš jų – reanimacijoje. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga.

Pasibaigus karantinui ir atsisakius galimybių paso koronaviruso atvejų liko, bet jų skaičius niekad nebepasiekė pandemijos bumo lygio. Vis tik neseniai Lietuvos ugdymo įstaigose netikėtai buvo pradėti nemokamai dalinti greitieji COVID–19 testai. Esą juos išdalinti  reikėjo dėl to, kad neva padaugėjo atvejų. Už šią testų dalinimo „akciją“ atsakingi asmenys neslėpė, kad naujų testų niekas nepirko – dalinami seniau įgyti, laboratorijose gulėję testai.