REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjo beveik ketveri metai nuo tada, kai Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė COVID-19 pandemija. Kai Vakaruose iškilo izoliacijos grėsmė, mokslininkai kelias savaites stengėsi kuo daugiau sužinoti apie šį virusą. Vienas iš svarbiausių svarstomų klausimų buvo, ar COVID-19 gali būti sezoninis virusas

Praėjo beveik ketveri metai nuo tada, kai Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė COVID-19 pandemija. Kai Vakaruose iškilo izoliacijos grėsmė, mokslininkai kelias savaites stengėsi kuo daugiau sužinoti apie šį virusą. Vienas iš svarbiausių svarstomų klausimų buvo, ar COVID-19 gali būti sezoninis virusas

REKLAMA

Pirmieji pranešimai apie ligą pasirodė žiemą, o mes esame įpratę, kad kitos kvėpavimo takų infekcijos per metus keičiasi. Tačiau bent jau kol kas COVID-19 pasirodė esąs kitoks žvėris, skelbia portalas „IFL Science“.

Kodėl kai kurie virusai yra sezoniniai?

Mintis, kad COVID-19 gali būti sezoninė liga, buvo logiška, jei atsižvelgsime į tai, kiek daug kitų virusinių infekcijų pasižymi sezoniškumu.

Kvėpavimo takų infekcijos, tokios kaip peršalimas, gripas ir respiracinis sincitinis virusas (RSV), pasiekia piką žiemos mėnesiais.

REKLAMA
REKLAMA

Daugeliui žiemos ligų plisti padeda šaltas ir sausas oras. Mitas, kad išėjus į lauką galima peršalti, tačiau tiesa, kad, pavyzdžiui, gripo virusai daug geriau vystosi, kai oras vėsus ir mažiau drėgnas, todėl jie turi daug daugiau galimybių užkrėsti žmogų.

REKLAMA

Kitas veiksnys, kuris gali būti svarbus tamsiais ir pilkais žiemos mėnesiais, yra vitaminas D, tiksliau, jo trūkumas. Imunologė Margherita T. Cantorna žurnale „The Conversation“ paaiškino, kad žiemą vitamino D trūkumas, kuris ypač būdingas žmonėms, turintiems gilesnį odos atspalvį ir gyvenantiems šiaurinėse platumose, gali turėti įtakos imuninės sistemos gebėjimui kovoti su infekcijomis.

Taip pat įtakos turi mūsų elgesys. Daugelyje regionų žiemą kelis mėnesius trunka šaltis ir klastingi orai. Sudėkite tai su šiuo metų laiku vykstančiomis šventėmis, pavyzdžiui, Kalėdomis. Daugybė žmonių, kurie jaukiai įsitaiso namuose, dalijasi maistu, juokiasi – ir dalijasi visais pakeliui pasisavintais mikrobais.

REKLAMA
REKLAMA

Taigi, kas yra COVID-19?

Bent jau kurį laiką atrodė, kad COVID-19 veikia pagal šiuos gerai žinomus modelius. Kadangi liga pirmiausia sukelia kvėpavimo takų simptomus, daugeliui iš mūsų buvo lengva apie ją pradėti galvoti panašiai kaip apie gripą.

Įvairiais pandemijos etapais įrodymai, atrodo, atitiko šią prielaidą. Vieno 2021 m. atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad jo rezultatai „patvirtina nuomonę, jog COVID-19 yra tikra sezoninė žemos temperatūros infekcija“, remiantis duomenimis, gautais per pirmąjį viruso antplūdį, kol dar nebuvo imtasi tokių griežtų saugumo priemonių.

Tyrimo autoriai nustatė, kad didesni viruso perdavimo rodikliai buvo susiję su žemesne temperatūra ir drėgmės lygiu, panašiai kaip ir kiekvienais metais sergant gripu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau anksčiau šiais metais žurnale „npj Viruses“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad nors SARS-CoV-2 virusas yra stabilesnis žiemos sąlygomis, laboratorijoje atliktas tyrimas neparodė, jog žiemos sąlygomis oro lašeliniu būdu perduodamo viruso lygis yra didesnis.

Nors per pastaruosius kelerius metus neabejotinai stebėjome COVID-19 atvejų padidėjimą žiemą, kai kurie ekspertai teigia, kad dar per anksti apibrėžti „COVID-19 sezoną“. Pirma, šie piko atvejai kasmet įvykdavo ne tuo pačiu metu.

Vietoj to svarbesnis – bent jau dabartiniame mūsų mokymosi gyventi su šiuo virusu etape – gali būti žmonių elgesys.

Sezoniniai elgesio pokyčiai

„Pažvelgus į šiuos duomenis galima pagalvoti, kad galbūt tai tik kas dvejus metus pasitaikantis virusas, – „Wired“ sakė infekcinių ligų gydytojas Cameronas Wolfe, turėdamas omenyje vasaros ir žiemos infekcijų dažnumo svyravimus, kurie anksčiau buvo pastebėti su įvairiomis COVID-19 atmainomis. – Tačiau tai pasakyti tampa daug sunkiau, kai atsižvelgiama į tai, kad mes, kaip visuomenė, elgiamės labai skirtingai, sezoniškai“.

REKLAMA

Ir tai ne tik įprasti sezoniniai elgesio pokyčiai, apie kuriuos kalbėjome anksčiau. Šios pandemijos metu įvairiuose regionuose žmonėms buvo taikomos vis kitokios saugumo priemonės – nuo įpareigojimų dėvėti kaukes iki socialinio atsiribojimo ir įsakymų nesusiburti.

Dabar žinome, kad didžiausia rizika užsikrėsti kyla dėl ilgalaikio kontakto su žmogumi, kuris dirba prie vieno stalo biure, arba su kaimynu teatre ar kino salėje. Tik palyginti neseniai daugelyje vietų vėl pradėta vykdyti tokio pobūdžio veikla.

Nors COVID-19 dar nėra nusistovėjęs patikimas sezoninis modelis, tai nereiškia, kad jis niekada nenusistovės, kaip „Science News“ paaiškino virusologas Vincentas Munsteris. Jis mano, kad sezoniškumą veikiau lemia elgsenos veiksniai ir imuniteto svyravimai dėl imunizacijos ir ankstesnės infekcijos, o ne vien tik oro sąlygos.

Galiausiai mokslas turi daug ką išsiaiškinti net tik apie virusus, kurie mus lydi jau šimtmečius, bet ir apie jų sezoniškumą. COVID-19 mūsų gyvenime yra mažiau nei penkerius metus. Deja, tai tikriausiai reiškia, kad mūsų laukia dar daug „laukimo ir stebėjimo“.

PSO pasake kad visi karantinai , kaukes , vakcinos buvo savanoriški.
Kada sedes kalėjime tie kurie ivedinejo karantinus ir uždare Lietuva ?
Kada sedes kalėjime tie kurie dave nurodymus gaudyti zmones be kaukių?
Kada sedes kalėjime tie kurie prievartavo leistis vakcinas ir visi tie kurie susiję su GP ?
Kovidas buvo išrastas tam ,kad kažkas už žmonių gyvybes susikrautu milijonus ir sumažintų žmonių perteklių,tai puikiai ir veryga su dulkiumi,kažkam ir Lietuvoje padidino sąskaitas ir gydytojus pavertė tinginiais
prisiminus ziurkiasnukės gestapą
prisiminus ziurkiasnukės gestapą
sunku isivaizduoti kas tokiį tik galėjo Dakaro ralyje dulkinti .Fuuuuuj
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų