emocinė sveikata

Nors žodis „ruminuoti“ Lietuvoje dar visai naujas, vis dėlto, nuo šio nemalonaus įpročio kenčia beveik kiekvienas. Ruminuoti reiškia vis iš naujo galvoti apie iškilusią problemą ar praeities įvykį. Ruminuojant mintys neduoda ramybės, jos vis kartojasi, žmogus tarsi ieško išeities, tačiau jos niekaip nesuranda ir nepasiekia palengvėjimo.

Pyktis yra užkrečiamas. Ar neatrodo, kad aplinkiniai žmonės yra piktesni nei įprasta, kuomet jūs susierzinate? Ar dėl to jus užplūsta dar didesnis įniršis ar bent jau susierzinimas? Gali būti, kad jums neseniai teko susidurti su pykčio proveržiu ir priepuoliu – arba jį surengėte pats, arba kažkas kitas. Kol nepradėjote gailėtis savo elgesio ar sprendimų, priimtų pykčio protrūkio metu, išmokite nors kažkiek suvaldyti pyktį.

Dar prieš kelis mėnesius 23-ejų metų Agnės Tarailaitės dienotvarkė atrodė taip, kaip įprasto jauno lietuvio. Agnė dirbo žurnaliste, o tuo pat metu studijavo politikos mokslus. Visgi, toks gyvenimo būdas laimės merginai neatnešė, tad prieš kelis mėnesius, gavusi bakalauro studijų diplomą, Agnė ryžosi mesti darbą ir be atgalinio bilieto keliauti į Azorų salas. Pokalbio metu Agnė su tv3.lt skaitytojais pasidalijo, koks ypatingas įvykis nutiko kelionės pradžioje ir iš ko gyvena kelionių metu.

Asmeninė sporto trenerė Jolanta Leonavičiūtė pasidalijo savo mintimis itin jautria tema. Jolanta Leonavičiūtė nusprendė netylėti ir savo socialiniame tinkle „Facebook“ prabilo apie tai, kas daugumai yra itin skaudu ir jautru. Įrašu sutiko pasidalinti su naujienų portalu tv3.lt. „Paliesiu jautrią temą. Bet labai aktualią. Ypatingai Lietuvai, kur savižudžių skaičius yra didelis. Kodel taip yra? Emocinis pervargimas, užslėptos ar atviros patyčios.

Antrus metus matuojamas emocinės sveikatos bendrasis indeksas rodo, kad nuo 20 proc. pavasarį iki 25 proc. rudenį padidėjo ženkliai nerimą, įtampą, stresą jaučiančių gyventojų rodiklis, pagrindinė priežastis – karas Ukrainoje ir Izraelyje.  Tokius rezultatus rodo platformos „Visipsichologai.lt“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Atitinkamai sumažėjo šiek tiek padidėjusias neigiamas emocijas jaučiančių žmonių dalis – nuo 44 proc. iki 40 proc.

Šiomis savaitėmis kilus ne vienam paauglių smurto protrūkiui, psichologai aiškina, kad tai – ilgą laiką besikaupusių problemų pasekmė. Tyrimai rodo, kad patyčių mastai mokyklose nemažėja, vaikai jaučia įtampą, o mokytojai ir tėvai dažnai nesugeba bendradarbiauti ir surasti sprendimų. Kokių pokyčių reikia ir kas lemia, kad  jaunimas vis dažniau įninka į narkotikus, laidoje „Dienos komentaras“ atsako „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.

Dviejų vaikų mama Eglė Juozaitienė neslepia: buvo aktyvi mama, žmona, mados tinklaraščio kūrėja. Atrodė, kad gyvenimas einasi sklandžiai, tačiau netrukus pajuto, kaip viskas ėmė keistis. Panikos atakos, netrukus ir depresija, skausmo skandinimas alkoholyje, stiprūs vaistai. Iš aktyvios jaunos mamos Eglė tapo liūdna ir niekuo nebesidominčia moterimi.

Per pastaruosius keletą metų depresijos ir nerimo sutrikimų turinčių žmonių skaičius išaugo kone ketvirtadaliu, praneša Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Nors tokį emocinių problemų augimą lėmė tiek COVID-19 pandemija, tiek Ukrainoje prasidėjęs karas, vis daugiau žmonių su stresu, baime ir įtampa susiduria ir darbinėje aplinkoje. Šie neigiami pojūčiai gali būti ženklas, kad darbuotojas patyrė emocinį perdegimą – kaip to išvengti, pasakoja ekspertai.

Šiuolaikiniai žmonės nuolat besikeičiančiame pasaulyje susiduria su daugybe problemų – savojo pašaukimo paieškos, stresas, galiausiai – perdegimas. Tarp šio emocinio triukšmo, svarbu neprarasti laimės ir pilnatvės būsenos savo veikloje.