Vieni jų linkę užsisklęsti savyje, kiti skuba savanoriauti, teikti paramą ukrainiečiams tam, kad galėtų sumažinti beviltiškumo jausmą, išlaisvinti emocijas. O kiti tyrimai atskleidžia – per pandemiją laimingų vaikų Vilniuje sumažėjo penktadaliu.
Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Marijampolietė Jolanta pripažįsta, kad pastaruoju metu ją kankina bejėgiškumo jausmas, dėl to moteris su vaikais nusprendė nesėdėti rankų sudėjusi. Užsiregistravo į „Stiprūs kartu“ organizaciją, suruošė paramą Ukrainos žmonėms ir nuo karo pabėgusiems vaikams. Pasak moters, emocijų bangavimai ją lydi nuolatos, tačiau gelbėja savanorystė.
„Tave aplanko emocija, kad tu nori verkti, paskui aplanko pykčio emocija. Toliau pyksti ant visų. Bet ta diena, kad tu, atrodo, šiandien kažką padarei – tikrai padeda. Ateina rytdiena – o ką rytoj?“, – pasakojo marijampolietė Jolanta.
Ir tokių ant emocinės krizės ribos balansuojančių žmonių daugybė. Vienus paveikė dvejus metus trukusi koronaviruso pandemija, kitiems prisidėjo dar ir karo nuotaikos:
„Nerimas tai pastovus yra, žiūri visas laidas, ašaras brauki. Kartu su Ukrainos mamomis dėl vaikų netekties.“
„Žodžių nėra, nebegaliu žiūrėti,aukojam. Šeima tūkstantį kiek čia paaukojo.“
„Reikia pagalbos tiems žmonėms, kurie prarado namus, prarado savo šalį. Jiems reikia prisiglausti ir išgyventi.“
„Mane tai be galo jaudina, man tai yra didžiausia tragedija, kad XXI amžiuje vyksta tokie dalykai. Ir pasaulis tarsi yra bejėgis.“
„Nieks negalvojo, kad galime sulaukti tokio momento – negalvojom apie karą.“
„Aš baisiausiai sukrėsta tų įvykių, išėjau varnas gaudau – gal prasiblaškysiu truputį.“
O naujausi tyrimai rodo – žmonių psichologinė sveikata prastėja. Dėl pandemijos ir Rusijos karo Ukrainoje žmonių, patiriančių emocinę krizę, skaičius išaugo aštuntadaliu. Krizių įveikimo centro ir KOG instituto tyrimas atskleidžia – 42 procentai gyventojų patiria psichologinius sunkumus.
„Akivaizdu, kad tikriausiai šiuo metu gyventojai nerimauja dėl karo Ukrainoje, dėl apskritai saugumo, ukrainiečių situacijos ir kartu tikriausiai patiria šalia šiuo metu esantį įvykį ir dėl to tas procentas yra paaugęs“, – teigė KOG instituto direktorė Eleonora Šeimienė.
Tyrime pirmą kartą vertintas ir gyventojų tarpusavio palaikymo indeksas – jis siekia 47 balus. Žmonių teirautasi, ar jie turi su kuo dalytis savo išgyvenimais, ar yra kas juos palaikytų.
„Moterys labiau linkusios palaikyti nei vyrai. Kitas įdomus atradimas – iš ko jie tikėtųsi sulaukti pagalbos – net 50 procentų žmonių nurodė, kad tai būtų mamos, ketvirtadalis – nurodė, kad tai būtų tėčiai“, – tikino E. Šeimienė.
Žmonių neaplenkia karo nuotaikos ir šiurpą keliantys vaizdai iš Ukrainos miestų, tragiški ukrainiečių likimai. Dėl to dažną apima beviltiškumo jausmas.
„Dėl to mes kalbame apie tarpusavio palaikymą, tas išorinis – tuk, tuk, tuk. Galbūt tau yra reikalinga pagalba, mes galime padėti. Siūlymas pagalbos proaktyvus. O pačiam žmogui – tai nepamiršti, kad galiu kreiptis, kad galiu judėti“, – aiškino Krizių įveikimo centro psichologė Gintė Jasienė.
O kitas tyrimas, kurį atliko Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, skelbia, kad per pandemiją laimingų vaikų sumažėjo penktadaliu. Tyrimas pirmą kartą buvo atliktas 2016, o kartotas 2020 metų spalį–lapkritį. Moksleiviai sako, kad karantinas iš jų atėmė visus džiaugsmus.
„Tikrai uždarė man visus sportus, futbolą, į mokyklą negalima buvo eiti, o ten vienos iš linksmybių su draugais ten linksmintis“, – sakė moksleivis Ainis.
„Buvo labai gaila, kad negalėjau bendrauti su draugais. Negalėjau tiesiog gyventi savo pilnaverčio gyvenimo“, – tikino moksleivė Joana.
„Niekur negalėjai eiti. Jokių pramogų nėra, namie turi būti. Taip liūdna“, – sakė moksleivė Liepa.
Sveikatos specialistai patikina, kad vaikus labiausiai paveikė dveji pandemijos metai ir karantinas.
„Kalbant apie rodiklį, kuris susijęs su saviverte, tai tiktai kas trečias vaikas jaučiasi, kad jisai vertina save teigiamai“, – aiškino „Vilnius sveikiau“ vadovė Guoda Ropaitė-Beigė.
„Pastebiu, kad mokiniai tampa introvertiškesni, mažiau nori bendrauti ir dirbti grupėje. Jiems tiesiog tai daryti sunkiau. Nes tie ryšiai, kontaktai buvo nutraukti, įgūdžiai ilgą laiką nesiformavo“, – sakė mokytoja Andželika Aleksandravičiūtė.
Tiesa, yra ir gerų žinių – padaugėjo vaikų, aktyviai leidžiančių laisvalaikį. Kas trečias mokinys Vilniuje fiziškai aktyvus. Pasak „Vilnius sveikiau“ specialistų, šis rodiklis galėtų būti ir aukštesnis. Tiesa, tyrimai rodo, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje vaikai tampa mažiau fiziškai aktyvūs.
Visą reportažą žiūrėkite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
