Ieva Pupeikytė-Didžiulė

Lietuvoje lankosi Taivano parlamento vadovas su delegacija, o Kinija lieja pyktį – pareiškė griežtą protestą. Po taivaniečių susitikimo su Seimo nariais, Kinija Taivano parlamento vadovą išvadino „uoliu separatistu“. Tiesa, bandant išvengti didesnių nesutarimų nei prezidentas Gitanas Nausėda, nei Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė su taivaniečiais nesusitiko.

Beveik trečdalis Charkivo srities – laikinai okupuota rusų. Tačiau net ir dalį gyvenviečių sugrąžinus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, vietos žmonės tik gali pasvajoti apie ramybę. Sugriauta infrastruktūra, kasdienė kova prie fronto linijos ir maisto stygius. O okupacijos baisumus kai kurie vietiniai prisimena su ašaromis akyse. Rusų kareiviai apiplėšė ukrainiečius, kaip sakoma, iki paskutinio siūlelio: nešė televizorius, mikrobangų krosneles, pinigus ir papuošalus.

Lietuvos banko duomenys rodo, augančių kainų spaudžiami žmonės nebegali tiek daug sutaupyti kaip anksčiau ir netgi pradėjo leisti santaupas. O dėl rekordiškai išaugusios infliacijos žmonių apetitas vartojimo paskoloms padidėjo beveik dvigubai – jas ima pritrūkę pinigų būsto remontams, technikai, kelionėms, vestuvėms ir kitoms pramogoms.

Palaidoti gyvi po namo griuvėsiais savo lovoje. Tokia neeiline istorija dalijasi ukrainiečių pora, į kurios namą naktį pataikė ir jį į šipulius sugriovė Rusijos raketa „Iskander“. Tokia sunkioji ginkluotė paprastai naudojama norint smogti į karinius taikinius, bet rusai ją paleido į gyvenamuosius namus. Viename Charkivo rajonų – vieta, kur pataikė rusiška raketa „Iskander“, ji visiškai sunaikino gyvenamąjį namą. Būtent tuo momentu pirmame aukšte savo kambaryje buvo vyras ir žmona.

Vakarų pasaulio sankcijų Rusijos ekonomiką veikia jau keturis mėnesius. Ekspertai skaičiuoja, kad vartojimas Rusijoje kas mėnesį susitraukia maždaug dešimtadaliu, rekordiškai smuko ir automobilių pramonė.  Nepaisant to, Kremliaus režimas kas mėnesį vis dar susižeria dešimtis milijardų iš naftos eksporto, nors eiliniai rusai, užsukę į parduotuves, jau panikuoja dėl kylančių maisto produktų kainų.

Panaudotą maistinį aliejų, kuris lieka po įvairių patiekalų gaminimo, gyventojai raginami nepilti į nuotekų vamzdžius, o surinkti ir pristatyti į specialias vietas. Aplinkos ministerija gyventojus įspėja – išpylus aliejų į kanalizaciją gresia didžiulės problemos. Tiesa, tokią galimybę panaudotą maistinį aliejų atvežti į didelių gabaritų aikšteles turi vos keli regionai – Alytaus, Klaipėdos ir Šiaulių.

Dalis šeimos gydytojų kyla į kovą ir peikia būsimą sveikatos sistemos reformą. Šeimos gydytojai piktinasi, kad savivaldybėse įkūrus sveikatos centrus, jie taps nebereikalingi – pildys lapelius ir atliks biurokratines funkcijas. O pas gydytojus specialistus esą nutįs eilės – dėl to labiausiai nukentės pacientai. Tiesa, sveikatos apsaugos ministerija kalba priešingai – keičiamos ne šeimos gydytojų funkcijos, o gydymo įstaigų darbo modelis.

Neatlygintinai kraują dovanojantys ir gyvybes gelbstintys žmonės gali pretenduoti ne tik į Garbės donoro vardą, bet ir valstybinę pensiją. Taip senatvėje per keliolika metų galima užsidirbti net dešimtis tūkstančių eurų. Tiesa, antrojo laipsnio valstybinė pensija žmogui suteikiama ne mažiau kaip 40 kartų neatlygintinai aukojus kraujo. Patys donorai tikina kraują dovanojantys ne dėl piniginių paskatų, o pilietinės pareigos.

Daugiau kaip šimtas šeimos gydytojų, slaugytojų, rezidentų išsirikiavo po Vyriausybės langais, simboliškai rišo vieni kitiems rankas ir į šuns dienas išdėjo ruošiamą sveikatos reformą. Susirinkę gydytojai reformą vadina grįžimu į sovietmetį, sako, kad jų greitai niekam nebereikės, didės ir eilės pas specialistus. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kritiką atremia – tvirtina, kad ji nepagrįsta.

Jau dabar skurstantiesiems pagalbos ranką tiesiančios organizacijos įspėja – daugėja žmonių prašančių būtiniausių maisto produktų: duonos, kruopų, miltų. Baiminamasi, kad rekordinė infliacija, maisto kainų ir energijos išteklių šuolis į skurdo gniaužtus įstums vis daugiau žmonių: skurs senjorai, vieniši tėvai, auginantys vaikus, neįgalieji. Ekonomistai jau garsiai prabyla apie tai, kad iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Europą atsirita recesijos banga.

Viešbučių ir restoranų asociacija, sporto klubai, kino teatrų ir renginių atstovai prašo pratęsti 9 procentų PVM lengvatinį tarifą dar metams. Restoranai grasina – jei lengvata bus panaikinta, kainos kavinėse pakiltų maždaug penktadaliu. Tiesa, premjerė Ingrida Šimonytė jau anksčiau skeptiškai vertino lengvatinio PVM tarifo pratęsimą. Finansų ministerija Šimonytei antrina ir prabyla apie milijonines biudžeto netektis.

Pirmą kartą šiais metais Vilniuje gyvybės langelyje paliktas prieš keletą dienų gimęs kūdikis. Pasak kompleksinių paslaugų centro „Šeimos slėnis“ direktorės, berniukas sveikas ir perduotas detalesnei medikų apžiūrai. Mažylis gyvybės langelyje paliktas anonimiškai – prie jo nebuvo ir jokio raštelio ar kūdikio daiktų.  Suskambus gyvybės langelio signalui paslaugų centro „Šeimos slėnis“ darbuotojai jau žino, kad čia esančiame specialiame langelyje paliktas mažylis.

Lietuvoje maisto produktų ir energetikos kainoms kopiant į viršų, valdžia pasitelkia TarptautInio valiutos fondo ekspertus. Pasak jų, įveikti ekonominius iššūkius mūsų šalis pajėgi, tačiau tikėtis, kad infliacija artimiausiu metu prislops, kol kas neverta. Prognozuojama, kad kainos augs bent iki liepos mėnesio. Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad rudenį gali būti pasiūlytos naujos priemonės kovai su infliacija.

Vilniuje duris atvėrė ukrainiečių bendruomenei skirtas centras. Tai pirmasis toks ir analogų neturintis centras visoje Europoje. Čia ukrainiečių bendruomenė organizuos įvairias kultūrines veiklas, sulauks ir psichologinės pagalbos. Šventiniame renginyje į susirinkusius kreipėsi ir Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska – ji dėkojo už tai, kad ukrainiečiai Lietuvoje gali jaustis saugiai – turi bendruomenės namus.

Iš Lietuvos dėl pandemijos ir Rusijos karo Ukrainoje pasitraukus užsienio turistams, ekonomikos ir inovacijų ministerija už 100 tūkstančių eurų paruošė interaktyvų turistų žemėlapį. Armonaitė žada, kad toks žemėlapis parodys turistų srautus, atskleis lankomiausias jų vietas ir pasitarnaus vietos verslui.

Metinė infliacija Lietuvoje gegužę vėl pasiekė rekordinį lygį – 18,5 procento. O dėl tokio kainų šuolio dalis gyventojų jau ėmė riboti savo išlaidas – mažiau pinigų išleidžia laisvalaikiui, pramogoms, kavinėms ar poilsiui viešbučiuose. Išaugusios maisto produktų kainos verčia dar labiau taupyti senjorus ir skaičiuoti kiekvieną eurą. Ekonomistai prognozuoja, kad didžiausias kainų šuolis laukia liepą. O ateityje akis badančią infliaciją gali pakeisti recesija.

Nepaisant Lietuvoje į aukštumas kopiančios infliacijos ir Rusijos karo Ukrainoje – atlyginimai šalyje ir toliau auga sparčiu tempu. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad pirmą šių metų ketvirtį algos augo dviženkliu skaičiumi – per metus vidutinis darbo užmokestis kilo 14 procentų. O ekonomistai tikina, kad į viršų kopianti infliacija didina ir darbuotojų derybines pozicijas – algos, tikėtina, augs ir toliau. Tiesa, ekspertai perspėja, kad toks algų spurtas kelia nerimą.

Vykstant Rusijos karui Ukrainoje viešumoje pasirodo vis daugiau įvairios informacijos apie blogėjančią Putino sveikatą ir jį esą kamuojančias ligas. Spėliojama ir apie progresuojančią Parkinsono ligą, ir apie onkologinius susirgimus – kasos vėžį. Netgi sklinda gandai, kad Putinas jau mirė, o jį renginiuose pakeičia antrininkas. Tiesa, propagandos ekspertai tikina, kad tokios kalbos apie Putino sveikatą Kremliui neparankios – lyderiui netekus jėgų reikšmingai susilpnėja ir jo įtaka režimui.

Po ilgų ir varginančių derybų Europos Sąjungos lyderiai pagaliau sutarė dėl rusiškos naftos embargo. Tiesa, susitarimas su išlygomis – bus draudžiamas naftos importas jūrų keliais, bet palikta išimtis vamzdynu „Družba“ tiekiamai naftai. Išimties vamzdynu rusiškai naftai išsireikalavęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas džiūgauja tokiu sprendimu.

Už vaikų vasaros stovyklas Lietuvoje tėvai moka nuo kelių šimtų iki pusės tūkstančio eurų. Ir nors šiemet stovyklų kainos šovė į viršų, laisvų vietų jau daug kur nebeliko – stovyklos išgraibstytos. Skaičiuojama, kad vaikų poilsis tėvams šią vasarą atsieis apie 20–30 procentų brangiau nei pernai. Tiesa, pasak tėvų, stovyklos atsiperka, mat vaikai daugiau laiko praleidžia gamtoje, fiziškai sustiprėja, susiranda draugų ir mažiau laiko sėdi prie išmaniųjų įrenginių.

Vilniuje rinkosi su Putino režimu kovojantys Rusijos opozicionieriai, tarp jų ir šachmatų legenda Garis Kasparovas. Pasak žmogaus teisių aktyvisto Kasparovo, Rusijos visuomenė dar nesupranta, kad pralaimi karą Ukrainoje ir jis prognozuoja, kad šis karas neužtruks. Ekonomistai sako, kad Rusijoje galimos ir riaušės, ir socialiniai neramumai dėl smunkančios ekonomikos ir didėjančio atotrūkio tarp pačių rusų.

Europos Komisija pristatė ambicingą beveik 200 milijardų eurų vertės „RePower-Eu“ planą. Už šiuos pinigus Europa sieks atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos naftos ir dujų ir pereiti prie atsinaujinančių energetinių išteklių. Tiesa, Komisija ragina ir pačius piliečius nesėdėti rankų sudėjus, o keisti savo energijos vartojimo įpročius – daugiau važinėti viešuoju transportu, vasarą mažiau naudoti kondicionierius, taupyti elektrą ir daugiau dirbti iš namų.

Seime arši kova dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Į Seimą ir vėl grįžus šiam projektui, premjerė Ingrida Šimonytė jį pavadino moralinės skolos klausimu. O opozicinė valstiečių ir žaliųjų frakcija Seime ėmėsi grasinimų.

Lietuvoje darbo pajamų augimas spartesnis nei prieš metus, tačiau pilnesnes kišenes gyventojams pajusti trukdo rekordinė infliacija. Naujausiais „Sodros“ duomenimis – pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei pajamų augimas – kovą atlyginimai augo 13 procentų, o infliacija siekė 16 procentų.

Vakarietiškiems prekių ženklams paliekant Rusijos rinką, baltarusiai ir rusai kuria jų klonus ir taip bando pakeisti populiarius gėrimus, restoranus ar kitus prekių ženklus. Minsko gaiviųjų gėrimų gamykla Rusijos rinkai tieks „Coca-Colos“ kloną, kuris vadinsis „Bela Kola“, o gazuotas gėrimas „Schweppes“ Rusijos lentynose pasirodys „Sushnyak“ pavadinimu. Rinkodaros strategijos ekspertai visa tai vadina vagyste, kuri gali susilaukti ir teismų dėmesio.

Restoranai ir kavinės neprivalės klientams nemokamai įpilti vandens iš čiaupo, nors jie to ir pageidautų – taip nusprendė Seimas. Kavinių ir barų lankytojai įsitikinę, kad vanduo maitinimo įstaigose turėtų būti nemokamas – esą tokia praktika yra daugelyje užsienio šalių. O kai kurių maitinimo įstaigų vadovai atkerta, kad tam įstatymo raidės nereikia, mat ir dabar klientui paprašius – vanduo iš čiaupo kai kur yra nemokamas, nors kai kurie restoranai už tai lupa pinigus.

Nelaimė Šalčininkų rajone – žaisdama su pneumatiniu ginklu šešiametė pašovė devynerių metų draugą. Iš pradžių devynmetis paguldytas į Šalčininkų ligoninę, o vėliau skubiai išgabentas į Santaros klinikas. Policija aiškina, kad berniukas pašautas tiesiai į kaklą, tikslinamos ir įvykio aplinkybės. Vilniaus apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Po trumpalaikio stabtelėjimo degalinių švieslentėse į viršų vėl ėmė kopti benzino ir dyzelino kaina. Vairuotojai skundžiasi, kad degalų kaina auga kone kasdien po kelis centus. O paskutinę balandžio savaitę „Orlen Lietuva“ didmeninės dyzelino kainos pakilo apie 15 centų už litrą, įkandin augo ir didmeninės benzino kainos. Pasak degalinių atstovų, toks degalų kainų šuolis atsispindi ir švieslentėse.

Maskvos patriarchatui pavaldūs Lietuvos stačiatikiai dalyvavo iškilmingoje procesijoje ir tikino karo Ukrainoje nepalaikantys. Kilus nesutarimams Lietuvos stačiatikių bendruomenėje situaciją bažnyčios hierarchai ėmė glaistyti. Lietuvos stačiatikių metropolito Inokentijaus kvietimu Vilniuje surengta procesija už Lietuvos stačiatikių vienybę ir karo Ukrainoje stabdymą. O eisenoje nedalyvavę nuo bažnyčios atsiriboję ir iš pareigų atleisti kunigai tokią procesiją kritikuoja.

Tautiečiai švenčia vieną gražiausių pavasario švenčių – Mamos dieną ir skuba pradžiuginti savo mamas. Nuo ankstyvo ryto gėlių turgeliuose sujudimas – žmonės plūsta pirkti gražiausių žiedų ir dovanoti jas savo brangiausioms – ne tik mamoms, bet ir močiutėms, sesėms. O pirkėjai tikina, kad gyventojai linkę išlaidauti – plačiai atveria pinigines ir eurų neskaičiuoja.

Ekonomistai prognozuoja, kad algos gyventojams šiemet didės dviženkliu skaičiumi – vidutiniškai augs apie 10 procentų. O tai lemia ir rekordus mušanti infliacija, mat išsigandę augančių kainų darbuotojai jau derasi dėl didesnio uždarbio. Tiesa, iššūkių netrūksta ir verslininkams – besipučiančios žaliavų kainos, jų trūkumas ir stringančios tiekimo grandinės didina įtampą. Jau dabar kai kurie sektoriai puse lūpų užsimena apie galimus bankrotus ir atleidimų bangas.

Europos centrinis bankas bazinę palūkanų normą gali didinti dar šiais metais, prognozuoja ekonomistai. Pasak ekspertų, bazinė palūkanų norma didės laipsniškai per kelis kartus – rudenį ir žiemą, kol kitąmet, tikėtina, pasieks ir vieną procentą. Tad jau netrukus gyventojų kišenes patuštins ne tik infliacija, bet ir išbrangusios būsto paskolos. O priklausomai nuo paskolos dydžio įmokos už būstą per mėnesį išaugtų keliasdešimčia eurų.

Istoriškai brangiausias šildymo sezonas eina į pabaigą. Vilnius jau skelbia, kurią dieną baigs šildyti daugiabučius, įkandin jungiasi ir Kaunas, kiti miestai kol kas dar stebi orų prognozes. O šilumininkai skaičiuoja, kiek šiųmetis šildymo sezonas buvo brangesnis nei pernykštis ir kokios šilumos kainos gyventojų dar laukia naują sezoną. Sostinės daugiabučių gyventojai piktinasi, kad šiemet už šilumą mokėjo sukandę dantis ir baiminasi, kad rudenį bus dar prasčiau.

Europoje tarp vaikų plinta neaiškios kilmės hepatitas – kepenų uždegimas. Pirmieji atvejai užfiksuoti Jungtinėje Karalystėje – iš viso čia nustatyta virš 70 ūminiu hepatitu sergančių vaikų. Kai kurių jų būklė tokia sudėtinga, kad net prireikė kepenų transplantacijos. Ūminis hepatitas vaikams fiksuojamas ir kitose šalyse – Ispanijoje, Danijoje, Nyderlanduose. Lietuvos gydytojai vardija į kokius vaikų skundus ir ligos simptomus tėvai pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį.

Vyriausybė nuo gegužės atšaukia dvejus metus galiojusią ekstremaliąją situaciją dėl koronaviruso. Kai kurios ligoninės nusivylusios, mat tai reiškia, kad medikai nebegaus priedų už koronaviruso ligonių gydymą, nors krūviai esą nesumažės. Poliklinikose besilankantys pacientai žeria priekaištus, kad iki šiol jiems tenka gydytis telefonu, o eilėse pas antrinio lygio specialistus tenka laukti mėnesiais.

Rusijos parduotuvėse kainos kyla kosminiu greičiu – rusai dejuoja, kad tuoj nebeįpirks vakarietiškų prekių: buitinės technikos, importinių vaisių, daržovių ar net skalbimo miltelių. O Maskvos meras jau pripažįsta, kad dėl Vakarų sankcijų ir verslų pasitraukimo be darbo liks apie 200 tūkstančių Rusijos sostinės gyventojų.

Keturių dienų darbo savaitė tėvams gali tapti realybe. Seime kelią skinasi siūlymas leisti darbuotojams, auginantiems bent vieną vaiką, dirbti ne penkias, kaip šiuo metu įprasta, o keturias darbo dienas per savaitę. Tiesa, tokią privilegiją valdantieji siūlo biudžetinėse įstaigose dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, o štai privačiose įmonėse plušančios šeimos liktų prie suskilusios geldos. Darbuotojus ginančios profesinės sąjungos ragina nediskriminuoti tėvų.

Europos Sąjungai sprendžiant, ar atsisakyti rusiškos naftos importo, ekonomistai piešia kelis galimus scenarijus, kaip naftos embargas paveiktų degalų kainas Lietuvoje. Pasak ekonomistų, benzinas ir dyzelinas gali perkopti dviejų eurų ribą, blogiausiu atveju, pasiekti ir 2,5 euro už litrą. Nors toks kainų šuolis būtų didelis, tačiau trumpalaikis. O kai kurie kalbinti žmonės tikina, kad mokės tiek, kiek reikės, pasak jų, tokia laisvės kaina.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys jau kurį laiką yra klausiamas apie ketvirtąją skiepo nuo koronaviruso dozę. Pasak Lietuvos sveikatos ekspertų, ketvirtosios dozės gali prireikti rudenį, kilus naujai koronaviruso bangai. Tiesa, kol kas svarstoma, ar reikėtų skiepytis plačiajai visuomenei, ar tik vyresniems, rizikos grupėje esantiems žmonėms.

Prieš Šventas Velykas lietuviai jau šturmuoja parduotuves ir turgus: perka šviežią naminę vištą, antį, kumpį. Žmonės dejuoja, kad šiemet šventinis stalas bus brangesnis. Tiesa, dalis žada maistą gamintis patys namuose – virti šaltieną, sukti mėsos vyniotinius, kepti obuoliais įdarytą vištą. Prieš Velykas trigubai išauga ir kiaušinių pardavimas – ne tik vištų, bet ir putpelių, mat jie kompaktiški ir dažyti jų nereikia.

Jau netrukus gali keistis vaiko priežiūros išmokų skaičiavimo tvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad tėvai galės rinktis prižiūrėti vaikus dvejus metus ar pusantrų. O vyrai privalomai turės išeiti dviejų mėnesių atostogų – jei to nepadarys, šeima nukentės finansiškai: mažės išmokos ir trumpės atostogos. Tiesa, opozicija atkerta, kad valdžia kišasi į šeimos santykius ir nurodinėja, kuriam laikui vyrai turėtų rūpintis vaikų priežiūra.

Dveji metai pandemijos ir karas Ukrainoje palieka emocinių randų – lietuvių, patiriančių psichologinę krizę, skaičius išaugo aštuntadaliu. Tyrimai atskleidžia, kad dėl karo Ukrainoje nerimą jaučia 8 iš 10-ies gyventojų. Vieni jų linkę užsisklęsti savyje, kiti skuba savanoriauti, teikti paramą ukrainiečiams tam, kad galėtų sumažinti beviltiškumo jausmą, išlaisvinti emocijas. O kiti tyrimai atskleidžia – per pandemiją laimingų vaikų Vilniuje sumažėjo penktadaliu.

„Norfa“ į parduotuvių lentynas sugrąžino rusiškas prekes – saldumynus, arbatas, rusišką degtinę, majonezą, kosmetiką. Pasak „Norfos“ savininko Dainius Dundulio, sunaikinti šiuos maisto produktus būtų beprasmiška, o gautus pinigus už išparduotas rusiškas prekes ketina paaukoti labdarai. Dalis visuomenės piktinasi, kad šitaip verslas esą pataikauja tiems, kurie vartoja rusiškas prekes ir tokiu būdu prisideda prie skleidžiamos rusiškos propagandos.

Spaudžiant sankcijoms milžiniškomis Kremliaus pastangomis visaip ribojant prekybą valiutomis, Rusijos rublis euro ir dolerio atžvilgiu atgavo savo vertę. Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, rublio stiprėjimą lemia ir rekordinės Rusijos eksporto pajamos, kurias didina energetinių iškelių – dujų ir kitų žaliavų – metalų, medienos kainų kilimas. Tiesa, Kremlius rublį palaiko dirbtinai jį reanimuodamas – verčia įmones ir gyventojus pirkti rublius.

Ukrainos Rytuose žuvo lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius – jam buvo 45-eri metai. Versijų, kas nutiko režisieriui, viešumoje pasigirdo net keletas, o viena jų, kad Kvedaravičius žuvo per ataką Mariupolyje – raketai pataikius į automobilį. Artimi žuvusiojo bičiuliai dalijasi prisiminimais apie režisierių, kuris sukūrė dokumentinį filmą apie „Mariupolį“, taip pat karo nualintą Čečėniją, pelnė ne vieną apdovanojimą.

Valdžia antiinfliaciniu planu bandys suvaldyti ir elektros bei dujų kainų šoką – nustatys kainų augimo „lubas“. Pasak Finansų ministrės Gintarės Skaistės, jei Vyriausybė nesiimtų jokių papildomų priemonių gyventojams gamtinių dujų ir elektros kainos jau nuo liepos augtų daugiau nei du kartus. O tam iš valstybės biudžeto valdžia skirs daugiau kaip pusę milijardo eurų.

Lietuvoje fiksuojama rekordinė infliacija – kovą metinė infliacija pasiekė 15,6 dešimtąsias procento. Statistikos departamento teigimu, tai didžiausia metinė infliaciją kovą nuo 1994-jų metų. Lietuvos bankas siūlo antiinfliacines priemones ir pagalbą žmonėms, kuriems kainų šuolis yra skaudžiausias. Siūlomos priemonės: didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, mokėti kompensacijas besišildantiems namus dujomis ar elektra.

Baltijos šalys ir Lenkija siekia uždrausti krovinių gabenimą į Rusiją, Baltarusiją ir iš jų. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad tai yra ne vienos valstybės, o visos Europos Sąjungos sprendimas. Vežėjai atšauna, kad jie prarastų prekių gabenimo koridorius į Vidurinę Aziją – Kazachstaną, Kirgiziją, tektų ieškoti naujų krypčių. O, pasak ekonomistų, uždraudus prekybą, importinių žaliavų – medienos ir geležies tektų atsivežti iš Europos šalių, dėl to brangtų prekės.

Vyriausybė palaimino naują vaiko priežiūros išmokų tvarką, o pagal ją vyrai bent du mėnesius būtinai turės išeiti tėvystės atostogų ir prižiūrėti vaikus, kitaip šeima praras išmokos dalį. Tiesa, ne visi tėvai tokiais valdžios užmojais patenkinti – ragina valdžią mažiau kištis į šeimos reikalus. Keisis ir vaiko priežiūros atostogų trukmė ir išmokų skaičiavimas. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka bus finansiškai palankesnė.