Ieva Pupeikytė-Didžiulė

Lietuvoje nuo koronaviruso mirė metų ir devynių mėnesių vaikas. Tai jauniausia koronaviruso auka šalyje. Aiškėja ir daugiau detalių – neįtarus koronaviruso ligoninėje, vaikas su mama buvo išleistas gydytis į namus dar rugpjūčio mėnesio pabaigoje, kitą dieną mažametis mirė. Telšių ligoninės vaikų ligų skyriaus vedėja tikina, kad vaikui buvo atlikti kraujo tyrimai, medikai įtarė laringitą, paskyrė simptominį gydymą ir išleido į namus.

Žurnalas „Reitingai“ išrikiavo geriausias šalies mokyklas – pirmauja ne tik didmiesčiai, į viršų per pandemiją iššovė ir rajonų gimnazijos. Tiesa, viena opiausių problemų išlieka matematikos spragos – kasmet mokinių lygis leidžiasi žemyn, rezultatai prastėja. Maža to, pandemija ir karantinas atsiliepė ir psichologinei vaikų sveikatai – tai atskleidė dar vieną didžiulę problemą – Lietuvos mokyklose verkiant trūksta psichologų.

Grėsminga prognozė dėl gydytojų: regionų ligoninės jau dabar susiduria su didžiuliu trūkumu – gydyti žmonių nebėra kam. O kai kurios savivaldybės neriasi iš kailio – šeimos gydytojus, terapeutus, chirurgus vilioja solidžiomis sumomis – 25 tūkstančiais eurų per trejus metus siekiančiomis išmokomis, piniginėmis paramomis būstui ar didesnėmis algomis.

Ką tautiečiai norėtų matyti Lietuvos prezidentu kitą kadenciją? „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad gyventojai daugiausia šansų teikia dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai. Penketuke rikiuojasi politikai, kurie jau anksčiau siekė šio posto – ir buvęs premjeras Saulius Skvernelis, ir dvi kandencijas šaliai vadovavusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tiesa, ar dabartinis prezidentas Nausėda ryšis antrajai kadencijai – nežinia. Prezidentas nuo tiesaus atsakymo išsisuka.

Dėl delta koronaviruso atmainos į ligonines patenka vis daugiau vaikų – vien šį rudenį per kelis mėnesius ligoninėse nuo COVID-19 gydyti 405 vaikai ir paaugliai. Ekspertai neigia mitus – esą vaikai serga tik lengva koronaviruso forma – iš mirties gniaužtų gelbėja ir kūdikius, ir paauglius, sergančius sunkia pneumonija.

Grupelė Šeimų Sąjūdžio atstovų  prie Seimo protestuoja prieš privalomą darbuotojų testavimą, mokamus testus ir galimybių pasą. Akcijos dalyviai tvirtina, kad po valdžios sprendimų dėl privalomo testavimo – nuo darbo nušalinami testuotis atsisakantys darbuotojai, kai kuriems esą grasinama atleidimais. Prezidentas Gitanas Nausėda dar šiandien su premjere Ingrida Šimonyte aptarė ir galimybių paso vaikams nuo 12 metų įvedimą.

800 milijonų eurų – tiek europinių lėšų bus skirta Lietuvos sveikatos sistemos reformai. Ministras Dulkys tikina, kad pagrindinis tikslas – gerinti kokybę, daugiau paslaugų gyventojams teikti ambulatoriškai, mažiau juos be reikalo laikyti ligoninėse. Savivaldybės ir rajono ligoninės dėl tokių užmojų abejoja – esą po šios reformos nedidelėse ligoninėse nebeliks chirurgijos, akušerijos skyrių, kurie neatitinka ministerijos keliamų reikalavimų.

Išsiilgę kelionių tautiečiai šluoja bilietus ir ruošiasi gražiausias metų šventes sutikti saulėtuose kurortuose. Naujametinėms kelionėms į užsienį lietuviai negaili sutaupytų pinigų – šiemet renkasi ir prabangų poilsį ant jūros kranto, ir ilgesnes atostogas. O kai kurios egzotiškos kryptys į Madeirą, Šri Lanką, Dubajų jau išgraibstytos – vietų nebeliko.

Įmonės skuba ruoštis šventiniams vakarėliams: rezervuoja sodybas, užsakinėja restoranus ir sales. Tačiau pasaulyje plintant omikron atmainai iš Sveikatos apsaugos ministerijos sklinda perspėjimas susilaikyti nuo švenčių darbovietėse, ugdymo įstaigose, atsisakyti ir privačių susibūrimų. Įmonių vakarėlių organizatoriai atšauna, kad belieka vakarėlius vėl rengti nuotoliu arba lauke.  Radailių Dvaras, įsikūręs vaizdingoje vietoje Klaipėdos rajone, jau ruošiasi gražiausioms metų šventėms.

Poliklinikose netyla skambučiai – pacientai teiraujasi nuo gruodžio ministerijos žadėtų nemokamų antikūnų testų. Tačiau gydymo įstaigos teisinasi, kad nespėjo pasiruošti – esą reikia ir darbuotojus apmokyti, ir patikrinti pacientų informaciją. Sveikatos apsaugos ministerija atšauna, kad kiekvienam žmogui, pasiskiepijusiam dviem dozėmis, priklauso vienas nemokamas antikūnų tyrimas.

Tūkstančiai neskiepytų darbuotojų paskutinę dieną suplūdo į mobilius patikros punktus nemokamai prasitestuoti dėl koronaviruso. Nuo rytojaus galimybės testuotis valstybės lėšomis nebelieka – už tai teks mokėti iš savo kišenės. Darbuotojai įtūžę – grasinasi išeiti iš darbo, o kai kurie netgi žada susikrauti lagaminus ir emigruoti iš Lietuvos. Darbdavių konfederacija tikina, kad tokiais grasinimais jų neįbaugins ir ruošia siūlymą „antivakseriams“ mažinti nedarbo išmoką.

„Sodra“ skelbia apie didėjantį vidutinių darbo pajamų atotrūkį tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos – kai kur skirtumas siekia kone 50 procentų. Regionų gyventojai tikina esantys priversti taikstytis su perpus mažesnėmis algomis nei sostinės ir tik pasvajoja apie 1000 eurų „į rankas“. Tiesa, sparčiausiai atlyginimai šiemet augo kurortiniuose miestuose: Palangoje, Druskininkuose, Birštone. Biržiečių šeimyna sukasi kaip išmano – jau 8-erius metus puoselėja nuosavą verslą.

Sveikatos apsaugos ministerija užsimojo įteisinti privalomus skiepus medikams, mokytojams ir socialiniams darbuotojams. Švietimo ir mokslo profsąjunga stveriasi už galvos ir tvirtina, kad privalomai vakcinuotis gali tekti ir ketvirtu, ir penktu skiepu. Aiškėja ir daugiau faktų – jei nepasiskiepijęs darbuotojas negalės dirbti nuotoliniu būdu, jis bus nušalinamas.  Profesinių sąjungų konfederacija stoja piestu prieš tokį siūlymą ir tvirtina, kad jis kelia sumaištį.

Didžiausioms metų šventėms besiruošiantys tautiečiai nevynioja žodžių į vatą – akis pirkėjams bado ir brangstantys maisto produktai, ir šventinės puošmenos. Kai kurie prekybininkai pripažįsta, kad metai įtempti dėl trūkinėjančių tiekimo grandinių, brangstančių žaliavų, transportavimo kaštų, o tai atsiliepia ir galutinei produkto kainai. Tiesa, net ir kylančios kainos atbaido ne visus pirkėjus – žmonės sako geriau paišlaidaus prieš šventes nei sutaupytus pinigus leis praryti infliacijai.

Sveikatos apsaugos ministerija parengė veiksmų planą – ką teks daryti, jei Lietuvoje ims pildytis juodžiausias scenarijus – reanimacijoje kovidinių pacientų skaičius pasieks kritinę ribą. Ministras Arūnas Dulkys prabyla ne tik apie gresiančius suvaržymus, bet ir galimą karantiną. Renginių organizatoriai dėl to nerimauja.

Vyriausybė apsisprendė: nuo gruodžio pabaigos galimybių paso reikės ir vaikams nuo dvylikos metų. Ministras aiškina, kad vaikai turės parodyti ir moksleivio pažymėjimą ar kitą dokumentą. Valdžia pažėrė ir kitų naujienų – paankstino vakcinaciją trečiąja – sustiprinančia – doze nuo koronaviruso, tad žmonės supuolė registruotis skiepui, skambučių antplūdžio sulaukė ir Karštosios linijos darbuotojai, ėmė strigti sistemos.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės reanimacija ir kovidinis skyrius: kol vieni skyriuje gulintys ir dūstantys koronavirusu užsikrėtę ligoniai atgailauja, kad laiku nepasiskiepijo, kiti į vakcinas moja ranka ir sako, kad persirgę turės natūralų imunitetą. Tiesa, jau į reanimaciją papuolę COVID-19 pacientai maldauja gydytojų gelbėti jų gyvybes ir skiepyti čia pat – vietoje.

Vyriausybė apsisprendė dėl naujų, griežtesnių koronaviruso valdymo priemonių. Nuo gruodžio mėnesio net pradinukai klasėse privalės dėvėti apsaugines veido kaukes. Dalis pasipiktinę tėvų atšauna, kad jų vaikams nepatogu – esą kaukės varžo kvėpavimą, dusina vaikus. Vyriausybė žeria ir daugiau ribojimų – nesiskiepijantiems trečiąja doze negalios ir galimybių pasas, maža to, jis bus privalomas ir vaikams nuo dvylikos metų – kitu atveju jie nepateks į pramogų vietas, prekybos centrus.

Lietuva jau gruodžio mėnesį nuo koronaviruso planuoja skiepyti vaikus nuo penkių iki 11 metų. Nepriklausoma ekspertų taryba remiasi JAV pavyzdžiu, kur vaikai jau skiepijami jiems pritaikyta vakcina. Amerikiečių farmacijos kompanijos milžinė „Pfizer“ jau renka duomenis, kiek Lietuvai reikės vakcinų, kurios skirsis nuo įprastų, bus skirtos tik vaikams nuo 5-erių metų.

Į užstato sistemą kai kurie parlamentarai užsimojo įtraukti dar daugiau pakuočių, tiesa, šįkart stipriųjų alkoholinių gėrimų – degtinės, brendžio ar vyno butelius. Tokius užmojus kritikuoja ir prekybininkai, ir netgi Aplinkos ministerija. Ministras aiškina, kad užstato sistemos išplėtimas pareikalautų šimtamilijoninių investicijų, kurios esą nugultų ant vartotojų pečių.  Vitalijus bent kartą per mėnesį nešinas pilnu maišu plastikinės taros skuba į taromatą.

Sveikatos apsaugos ministerija svarsto grąžinti privalomą izoliaciją arba testą. Pasiskiepiję, tačiau sąlytį su sergančiuoju turėję asmenys privalės arba testuotis, arba izoliuotis 10 dienų. Apie naujus ribojimus prabyla ir valdžia – griežtės galimybių paso kontrolė, bus akylai tikrinamos kavinės, restoranai, viešbučiai, policija rengs reidus. O Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba fiksuoja pažeidimus kai kuriose pajūrio kavinėse – čia į galimybių pasus žiūrima pro pirštus.

Vyriausybė ir epidemiologai jau kalba apie patį juodžiausią scenarijų, kai ligoninėse ims trūkti lovų kovidiniams pacientams, o medikams teks rinktis, kieno gyvybę gelbėti ir kam suteikti šansą gyventi. Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė pareiškė, kad nepasiskiepiję asmenys galėtų gydytis namuose, o sunkesniais atvejais tektų pacientus aprūpinti ir deguonies aparatais.

Sveikatos apsaugos ministerijai paskelbus akciją savivaldybėms ir šeimos gydytojams, kai už spartesnį senjorų skiepijimą dalins piniginius prizus, kai kurios savivaldybės tokią idėją jau peikia. Merai aiškina, kad ministerijos užmojai nerealūs ir tokiose „žiurkių lenktynėse“ dalyvauti jie neketina.  Ministras Arūnas Dulkys žada premijas trims savivaldybėms, kurios iki gruodžio pirmos dienos vakcinuos per 90 procentų vyresnių nei 75 metų senjorų.

Koronaviruso situacija kaip reikiant kaista – kai kuriuose miestuose prie ligoninių priėmimo – skubios pagalbos rikiuojasi greitųjų automobiliai. Ir eilėje greitosios su kovidiniais pacientais laukia po kelias valandas, mat ligoninių skyriai perpildyti. O kitomis ligomis sergantys pacientai priversti laukti pagalbos, fiksuojami ir rekordiniai iškvietimų skaičiai.

Koronavirusui sparčiai plintant tarp mokinių mokyklose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prakalbo apie planus ilginti mokinių rudens atostogas – taip bandys stabdyti viruso plitimą į šeimas. Tėvams tokia žinia tarsi perkūnas iš giedro dangaus, mat reiks sukt galvą, kur papildomą savaitę dėti vaikus. Premjerė Ingrida Šimonytė žmones įspėja ir dėl ilgojo Vėlinių savaitgalio, kuomet vaikai lankys tėvus, senelius ir virusas plis nevaldomai.

Dantis šiepianti infliacija gąsdina tautiečius – kai kurios paslaugos brangsta ne keliais, o keliolika ar keliasdešimt eurų.  Brangiau jau tenka pakloti apsilankius kirpyklose, batsiuvių dirbtuvėse, galanterijos salonuose.  Kai kurios įmonės neslepia, kad kainos ką tik pakėlę jas tuoj vėl didins.  Grožio specialistai nevynioja žodžių į vatą ir tikina, kad brangstantys energijos ištekliai, degalai, žaliavos, stringantis tiekimas atsiliepia ir kliento piniginei.

Kai kurios šalies poliklinikos pritrūko gripo skiepų – norinčiųjų pasiskiepyti daugiau nei yra pačių vakcinų. Tautiečiai sako, kad nuo gripo skiepijasi, nes bijo sunkiai įsisirgti ir, esant kritinei situacijai, nepatekti pas gydytojus ir likti be skubios pagalbos. O Valstybinė ligonių kasa sunerimusius gyventojus ramina – jau po kelių savaičių Lietuvą pasieks nauja gripo skiepų partija – daugiau kaip 120 tūkstančių vakcinos dozių.

Lietuviai per pandemiją bankuose sukaupė 3 milijardus eurų, o išsilaisvinus iš karantino pančių, atsipalaidavo ir pravėrė pinigines. Ekonomistai pastebi, kad jau vasarą indėliai bankuose smarkiai nebeaugo, o rugpjūtį ėmė judėti iš sąskaitų. Tautiečiai ne tik investavo į nekilnojamąjį turtą, bet ir pinigus leido kelionėms po saulėtąją Graikiją, Italiją, Turkiją.

Pasipiktinę jonaviškiai išėjo į gatves – žmonės persigandę, kad rajono ligoninė nebegydys susitraumavusių asmenų, vaikų ir besilaukiančių moterų. Gyventojai ir medikai prabilo apie tai, kad patyliukais ruošiamasi uždaryti tris didelius skyrius, o nutikus bėdai pagalbos teks belstis keliasdešimt kilometrų į Kauną. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žmones ramina ir tvirtina – sveikatos reforma būtina norint gerinti paslaugų kokybę ir jų prieinamumą.

Aršūs nesiskiepijantys piliečiai šokdina, koneveikia gydytojus – nurodinėja, kaip jie turi gydyti koronaviruso ligonius. O dažnas nepasiskiepijęs pacientas nenori pripažinti ir ligos – net ir po ilgo gydymo reanimacijoje ir plaučių ventiliacijos pareiškia, neva tai tik sezoninis gripas. Negana to, pasak medikų, artimieji net ir po mirties reikalauja skrosti ligonius, tirti nuo ko jie mirė, prašo rodyti koronaviruso testus.

Ekspertai tam pritarė, o Sveikatos apsaugos ministerija tuoj uždegs žalią šviesą – artimiausiu metu trečiąja sustiprinančia doze turėtų būti pradėti skiepyti ne tik senjorai ir pažeidžiami asmenys, bet ir visi sulaukę aštuoniolikos metų. Ekspertai ragina nebijoti skiepytis iškart nuo gripo, ir nuo koronaviruso ir pasakoja, kuri vakcina trečiajam  skiepui tinka labiausiai.

Kai kuriose Vilniaus regiono ligoninėse vietų koronaviruso pacientams visai neliko, užsipildė ir reanimacijos. Vilniaus medikai jau priversti skambinti pacientams ir pranešti apie šimtus atšaukiamų planinių operacijų. Santaros klinikų vadovas situaciją jau vadina kritine, prezidentas – labai bloga, o tai apibūdina ir skaičiai – Europos Sąjungoje pagal naujų atvejų skaičių Lietuva išlieka pirma.

Po ilgų diskusijų Vyriausybės verdiktas – dėl privalomų skiepų atsitraukė, bet valdžia nori, kad nesiskiepijantys ir privalomai testuotis turintys darbuotojai už testus  susimokėtų iš savo kišenės. Darbdaviai džiaugiasi, kad naštos neužkrovė jiems, o darbuotojų profsąjunga žeria priekaištus valdžiai – esą po tokių drakoniškų sprendimų dalis žmonių dės pareiškimą ant stalo ir išeis iš darbo.

100 eurų už skiepus – taip vyriausiųjų senjorų vakcinaciją užsimojo skatinti valdžia. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtino, kad pinigine išmoka bus viliojami skiepytis labiausiai pažeidžiami asmenys – 75 metų sulaukę ir vyresni senjorai. Tiesa, kai kuriuos pensininkus siūlymas gerokai įpykdė – šie rėžia, kad tokia idėja – yra ne paskata, o pakiša. Pasak pensininkų, valdžia taško mokesčių mokėtojų pinigus ir ragina nesiskiepijančius bausti, o ne skatinti finansiškai.

Prezidentas Gitanas Nausėda dėl lėtų senjorų skiepijimo tempų, didelių užsikrėtimų skaičių ir mirčių kaltę verčia premjerei Ingridai Šimonytei ir ministrui Arūnui Dulkiui. Prezidentūra tvirtina, kad ne tik delta atmaina, bet ir ultra lėta skiepų politika privedė Lietuvą prie tokios prastos situacijos – didžiausių atvejų rodiklio visoje Europos Sąjungoje ir mirčių skaičiaus.

Augant sergamumui ir blogėjant pandeminei situacijai – nuo penktadienio visi žmonės uždarose patalpose ir biuruose privalės dėvėti apsaugines veido kaukes. Vyriausybė primygtinai reikalauja ir dirbti nuotoliniu būdu. Kai kurie verslai piktinasi tokiais valdžios sprendimais – stinga nuoseklių sprendimų ir aiškumo, kaip planuotis darbus. O sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys beda pirštu į epidemiologinę situaciją ir sako, esą be griežtinimų apsieiti nebeįmanoma.

Atvėsus orams poliklinikas užplūdo negaluojantys pacientai. Paskutinėmis rugsėjo savaitėmis sergamumas ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis smarkiai šovė į viršų – serga ir vaikai, ir suaugę. O bendras sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis yra dvigubai didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Sostinės poliklinikose rikiuojasi eilės pacientų. Vieni skundžiasi prasta savijauta – gerklės skausmu, sloga, kai kurie ir kosuliu.

Šiaulių ligoninėje nuo koronaviruso mirė 29 metų jaunuolis, kuris buvo pasiskiepijęs nuo COVID-19. Ligoninės teigimu, jaunas vyras turėjo gretutinių ligų, kurios ir sukėlė ligos komplikacijas. Dėl koronaviruso švietimo įstaigose jau užfiksuota apie 300 protrūkių, izoliuota daugiau kaip 7 tūkstančiai asmenų, o Akmenėje dėl COVID-19 dviems savaitėms uždaryta gimnazija. Koronavirusas neaplenkė ir Kėdainių ligoninės – visiškai uždrausta lankyti visus slaugos skyriaus ligonius.

Lietuvių meilė nekilnojamajam turtui neblėsta – tautiečiai šluoja butus ir pajūryje, ir sostinėje. O nekilnojamojo turto ekspertai metus vadina rekordiniais dėl kelių priežasčių – ir toliau kylančių kainų, ir augančių sandorių skaičiaus. Skaičiuojama, kad naujų butų metinis kainų augimas siekia apie 20 procentų ir ekspertai tikina, kad tai dar ne riba. Vilnius jau pateko į TOP3 Europos Sąjungos miestų, kuriuose būsto kainos augo sparčiausiai.

Rekordinis skaičius – pusšimtis narų surėmė pečius ir švarino Trakuose tyvuliuojantį Galvės ežerą. Narai vienas po kito iš ežero dugno traukė ne tik plastikinius butelius, padangas, kriauklėmis pasidengusius molinius ąsočius, bet rado ir neseniai nuskendusį droną. O didžiulius šiukšlių kalnus pamatę poilsiautojai aikčiojo iš nuostabos ir negailėjo karčių žodžių šiukšlintojams. Daugiau kaip penkiasdešimt narų ruošiasi nerti į Galvės ežero dugną ir švarinti poilsiautojų taip pamėgtus vandenis.

Aiškėja, kad trečio skiepo nuo koronaviruso po kelių savaičių jau sulauks ne tik medikai, globos namų gyventojai ir  darbuotojai, bet ir senjorai. Sustiprinti imunitetą galėtų tie pensininkai, kurie sulaukė 65 metų ir antrąjį skiepą gavo prieš šešis mėnesius. Pasak sveikatos specialistų, vyresnio amžiaus žmonės – pažeidžiamiausia grupė ir antikūnų kiekis jų organizme sparčiai mažėja sulig kiekviena diena.

Dešimt tūkstančių eurų – tokią solidžią sumą pinigų Šiauliuose įsikūrusi Neaustinių medžiagų fabriko grupė žada išdalinti nuo COVID-19 pasiskiepijusiems darbuotojams. Dvidešimčiai vakcinuotų laimingųjų atiteks piniginiai prizai po 500 eurų. Nors patys darbuotojai tikina, kad skiepijosi ne dėl piniginio prizo, visgi pripažįsta – suma viliojanti.

Pandemija ir karantinas gerokai sumaišė kortas ir paveikė didelės dalies tautiečių finansus. Aiškėja, kad nuo karantino labiausiai nukentėjo savarankišką gyvenimą pradedantys jauni žmonės – ne tik sumažėjo jų pajamos, bet ir susitraukė santaupos. Tiesa, ekonomistų teigimu, pandemija išmokė žmones taupyti ir kaupti finansinę pagalvę. Tautiečiai jau dabar gali pasigirti rekordiniais indėliais bankuose – aiškėja, kad per metus lietuviai sukaupė daugiau kaip 3 milijardus eurų.

Po senjorų pasipiktinimo bangos dėl galimybių paso ir eilių prie Registrų centro padalinių, valdžia nusprendė leisti spausdintą dokumentų atsiimti ir vaistinėse, „Sodroje", ar net Lietuvos pašto filialuose. Garbingo amžiaus gyventojai norėtų, kad šį dokumentą paštininkams jiems pristatytų tiesiai į namus. Bet politikai atšauna, kad galimybių pasą bus galima pasiimti tik tam tikrose vietose ir pateikus asmens dokumentą.

Valdžia žeria pažadus senjorams jau kitąmet pensijas didinti daugiau nei buvo planuota. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada spartesnį pensijų indeksavimą ir mažiausių pensijų kėlimą tiems žmonėms, kurie neturi būtinojo stažo. Ekonomistai tikina, kad valdžios užmojus įgyvendinti įmanoma, tačiau realų pensijų augimą esą prilėtins smarkus kainų augimas. Senjorai kol kas į politikų žarstomus pažadus žiūri skeptiškai ir vadina fantazijomis.

Į profsąjungas plūsta nepatenkintų darbuotojų skundai, kad juos spaudžia darbdaviai – verčia skiepytis, o to nepadariusiems, liepia testuotis už savo pinigus. Pasak profsąjungų, verslininkai darbuotojams nurodo net privačias klinikas, kuriose šie turėtų pasidaryti testą.

Su galimybių pasais dirbantys verslininkai sulaukia prieš skiepus nusiteikusių klientų pykčio protrūkių. Antivakseriai jiems linki bankrutuoti, grasinasi užversti skundais, palieka neigiamus įvertinimus socialiniuose tinkluose. Restoranų savininkai tvirtina, kad tokie asmenys veikia piktybiškai ir nėra jų nuolatiniai klientai. Antivakserių pykčiai daugiausia liejasi interneto platybėse, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sako sulaukianti tik pavienių užklausų dėl galimybių pasų.

Šimtai galimybių paso atsispausdinti nemokančių žmonių užgulė ne tik Registrų centro padalinius, bet ir mobiliąsias centro komandas rajonuose. Prie seniūnijų pastatų nusidriekė eilės, o žmonės guodžiasi, kad valdžia nepagalvojo apie pensininkus, kuriems išsiimti tokį dokumentą – didžiulis iššūkis. Registrų centras gyventojus ramina – netrukus pasą jie galės gauti ir „Sodroje" ar vaistinėse.

Ir pensininkai, ir nuo skiepo norintys išsisukti antivakseriai masiškai supuolė į poliklinikas. Senjorai gydytojų prašo atspausdinti galimybių pasus, mat patys nemoka prisijungti prie sistemos. O antivakseriai šokdina šeimos gydytojus ir įkyriai reikalauja atleisti juos nuo skiepų, kai kurie siūlo ir kyšius. Ne vienas gydytojui aiškina esą prieš daugybę metų pasireiškė alerginės reakcijos maistui ar vabzdžių įkandimui. Nenorintys skiepytis ieško ir kitų būdų, kaip išsisukti nuo vakcinos.