REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pandemija ir karantinas gerokai sumaišė kortas ir paveikė didelės dalies tautiečių finansus. Aiškėja, kad nuo karantino labiausiai nukentėjo savarankišką gyvenimą pradedantys jauni žmonės – ne tik sumažėjo jų pajamos, bet ir susitraukė santaupos.

Pandemija ir karantinas gerokai sumaišė kortas ir paveikė didelės dalies tautiečių finansus. Aiškėja, kad nuo karantino labiausiai nukentėjo savarankišką gyvenimą pradedantys jauni žmonės – ne tik sumažėjo jų pajamos, bet ir susitraukė santaupos.

REKLAMA

Tiesa, ekonomistų teigimu, pandemija išmokė žmones taupyti ir kaupti finansinę pagalvę. Tautiečiai jau dabar gali pasigirti rekordiniais indėliais bankuose – aiškėja, kad per metus lietuviai sukaupė daugiau kaip 3 milijardus eurų. 

20-metis Marius vasaros sezonui į Lietuvą sugrįžo iš užsienio ir iškart puolė ieškoti darbo, mat per pandemiją visos pastangos buvo bevaisės. Jaunuolis pripažįsta – karantinas sudavė didžiulį smūgį: duris užvėrė kavinės ir restoranai, tad didelių vilčių rasti darbą vaikinas nepuoselėjo. Visgi atsitiesti finansiškai po pandemijos Mariui pavyko.

„Iš tikrųjų tai, taip, norėčiau sakyti, kad pavyko, kiek galėčiau tikėtis pats būdamas dar jaunas, manau, kad kitur man neišeitų taip užsidirbti“, – sako studentas Marius.

REKLAMA
REKLAMA

Vaikinas džiūgauja, kad buvo dienų, kai į restoraną atvykę klientai nepagailėdavo ir dosnių arbatpinigių.

„Pamenu, kai vyko ralis, krūvis buvo didelis, restoranas susitvarkė, pats galėčiau pasakyti, kad užsidirbau iki 100 eurų“, – teigia jis. 

REKLAMA

O naujausi atlikti tyrimai atskleidžia, kaip pandemija paveikė jaunų žmonių finansus. SEB banko tyrimas rodo, kad trečdalio 18–25 metų Lietuvos gyventojų pajamos sumažėjo, daugiau negu ketvirtadalis turėjo išleisti savo santaupas. Tiesa, 13 proc. tyrimo dalyvių teigia, kad per pandemiją pajamos išaugo.

O dėl didžiulio neapibrėžtumo pandemijos metu jaunimas pradėjo taupyti ir kaupti pinigus.

„Kai apklausėme jaunuolius, ką mes matome, iš gerųjų pandemijos padarinių, kad apie 40 procentų jaunimo taupo tiek ateičiai, tiek finansinei atsargai sukaupti“, – kalba mažmeninės bankininkystės Rytų regiono vadovė Eglė Dovbyšienė.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, jaunimo finansinius sunkumus atspindi ir nedarbo statistika. Užimtumo tarnybos duomenimis, palyginti su praėjusių metų rugpjūčio mėnesiu darbo ieškančių 16–24 metų jaunuolių padaugėjo 10 procentų. „Swedbank“ analitikai skaičiuoja, kad asmenų, sulaukusių 18–25 metų, indėliai neperkopia tūkstančio eurų sumos.

„Jų vidutinė indėlių suma „Swedbank“ duomenys rodo, kad yra iki 1000 eurų. Tuo tarpu žmonės, esantys grupėje nuo 45 metų iki 64 metų, jų indelių suma 4 kartus didesnė ir siekia apie 4000 eurų“, – tikina „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

O reguliariai taupančių šalies gyventojų skaičius per metus šoktelėjo daugiau nei 60 procentų. Tai rodo ir bankuose augantys tautiečių indėliai. Lietuvos banko duomenimis, per metus lietuviai sutaupė daugiau kaip 3 milijardus eurų. Birželio mėnesį žmonės bankuose iš viso turėjo sukaupę daugiau kaip 19 milijardų eurų – o tai yra penktadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Gyventojai tokiais kriziniais, labai didelio neapibrėžtumo laikotarpiais yra linkę stipriau susiveržti diržus, taupyti ir žiūrėti, kas bus toliau. Aišku, kita priežastis, kad buvo sudėtinga išleisti pinigus, nes matėme, buvo apribota nemaža dalis paslaugų sektoriaus“, – sako Lietuvos banko ekonomistas Paulius Morkūnas.

O prie tokio spartaus santaupų didėjimo prisidėjo ir atlyginimų augimas. Ir pernai, ir šiemet darbo užmokestis augo dviženkliais skaičiais.

„Pirmąjį šių metų pusmetį vidutinis darbo užmokestis didėjo maždaug 12 procentų. Tai prie tokio spartaus pajamų augimo visuomet lietuviai dalį gaunamų pajamų sutaupo ir dėl to indėliai didėja. Žiūrint pastarųjų dešimtmečių laikotarpį buvo mažai atvejų, kad santaupos ir indėliai mažėtų“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

REKLAMA

Visgi, vasarai baigiantis ir pandemijai vėl rodant dantis, ekonomistai prognozuoja, kad šių metų rudenį indėlių prieaugis nebus toks didelis kaip pernai.

„Vėlgi mes turėsime didesnes galimybes išlaidauti nei, pavyzdžiui, prieš metus – rudenį ir žiemą, kai buvo paskelbtas antrasis karantinas. Ta indėlių kreivė tikėtina bus auganti, o jeigu ir mažėtų, tuomet nestipriai“, – aiškina P. Morkūnas. 

Antrina ir N. Mačiulis: „Dabar tas indėlių augimas yra labai nuosaikus ir ten nėra nei panikos, nei euforijos, nei noro labai staigiai sutaupyti, nei noro sutaupytus pinigus staiga išleisti. Tai tikėtina, kad tie indėliai taip nuosaikiai, pamažu augs.“

Vertinant pagal indėlių augimą Baltijos šalių regionas patenka į Europos Sąjungos šalių penketuką, kur namų ūkio indėliai augo greičiausiai. Lietuvos banko duomenimis, metinis Lietuvos indėlių augimas sparčiausias visoje Europos Sąjungoje.

Nu tai dabar reik sukurt strategija kaip tuos pinigėlius atimt iš žmonių. Mūsų valdžia šitą dalyką sugeba puikiai.
Gerai ir bankas užsidirbo nesigiria tik kiek milijonų o mums palūkanų tai nenori mokėti kaip ant juoko mums moka
sutaupe per zinias rode,kad labai daug zmoniu skolinosi atostogoms-kelionems ir neatsakingai manau ka raso ar skelbia neatitinka tikrovei
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų