santaupos

Devyni Lietuvos merai grynaisiais pinigais laiko daugiau nei 40 tūkst. eurų santaupų, daugiausiai – 521 tūkst. eurų – turi Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, trečiadienį skelbia portalas „Delfi“. Iš viso R. Malinauskas turi 611 tūkst. 769 eurus, kiek daugiau nei 90 tūkst. eurų laikomi banke.

Netikėtai sugedo automobilis, netekote darbo ar atsirado kitų nenumatytų išlaidų – tokiais atvejais gelbėti gali iš anksto sukauptos santaupos, vadinamoji finansinė pagalvė. Tačiau kiek pinigų iš tiesų reikėtų turėti „juodai dienai“? ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorė dr. Asta Klimavičienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino, nuo ko priklauso reikalingas finansinės pagalvės dydis ir kokią klaidą žmonės daro bandydami jį apskaičiuoti.

Asmeniniai finansai daugeliui vis dar atrodo sudėtinga ir tik investuotojams ar dideles pajamas gaunantiems žmonėms aktuali tema, tačiau asmeninių finansų vadovė Irma Chodoreva-Voratinskienė sako, kad iš tiesų tai yra kiekvieno žmogaus kasdienybė, kurioje tenka nuolat ieškoti balanso tarp racionalių skaičiavimų ir emocinių sprendimų.

Finansų ministerija ketina siūlyti keisti lengvatas gyventojų pajamoms iš investicijų, įskaitant ir kai kurių panaikinimą. Viceministras Lukas Jakubonis sako, kad dalis lengvatų nedera tarpusavyje, todėl būtina jas peržiūrėti. Jo teigimu, prioritetą reikėtų teikti investicinei sąskaitai, kurią taip pat bus siūloma tobulinti.

Narystė euro zonoje, praūžusi pandemija, nesibaigiantis karas Ukrainoje, didėjančios algos ir kainos lietuvius verčia vis labiau taupyti. Lietuviai indėliuose ir einamosiose sąskaitose laiko apie 30 mlrd. eurų. Ekonomistai ginčijasi, kiek lietuvių tapo investuotojais: vieni mato dvigubą proveržį, tačiau, anot oponentų, atmetus indėlius, šis proveržis gerokai sumenktų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Nepaisant milijardinių santaupų ir investicijų, skurstančiųjų dalis nemažėja.

Lietuviai vis aktyviau kaupia santaupas nenumatytiems atvejams, tačiau specialistai įspėja – norint protingai taupyti, vien laikyti pinigus banko sąskaitoje nepakanka. Dėl infliacijos santaupų vertė ilgainiui mažėja – už tą pačią sumą galima nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų. Todėl finansų ekspertai ragina ieškoti būdų, kaip apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo. Naujienų portalas tv3.lt aiškinosi, kaip ir kur gyventojai gali saugiai investuoti savo santaupas.

Draudimo bendrovės BTA užsakymu Baltijos šalyse atlikta gyventojų apklausa parodė, kad šių šalių gyventojams ruošiantis nenumatytoms aplinkybėms svarbiausia yra sveikatos apsauga. Antroje vietoje estai ir lietuviai nurodo šeimos gerovę, o latviai – asmeninį finansinį saugumą.

Įsigaliojo II pensijų pakopos reforma. Privataus kaupimo dalyviai jau gali teikti prašymus nutraukti kaupimą ir atgauti dalį sukauptų pinigų. 2026 m. kaupiantys pensijai II pakopoje atsiduria kryžkelėje – kaupti toliau ar palikti kaupimą? Šiuo metu pensijų kaupime dalyvauja 1,42 mln. asmenų. Nors šiam sprendimui galios 2 metų terminas, lietuviai nelaukia – jau nuo pirmųjų dienų eina į fondų valdytojų padalinius, o tūkstančiai puolė prie kompiuterių tikrinti savo II pakopos paskyrų.

Penktadalis Lietuvos gyventojų teigia, kad santaupų jiems pakaktų tik vienam–dviem mėnesiams, o 8 proc. jų neturi visai, rodo naujausia apklausa. „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, vyresni (60–74 metų) žmonės be įprastų pajamų dažniau nurodo galintys gyventi finansiškai stabiliai bent pusmetį ar net virš metų (atitinkamai 22 proc. ir 24 proc.

Investavimas vis dažniau tampa ne tik finansų ekspertų, bet ir paprastų gyventojų kasdienybės dalimi. Stiprėjant ekonominiam neapibrėžtumui ir vis garsiau kalbant apie ilgalaikį finansinį saugumą, žmonės pradeda ieškoti būdų, kaip įdarbinti savo santaupas. Be to, valstybės taip pat imasi įvairių iniciatyvų ir skatina finansinį raštingumą.

Daugiausia Lietuvos tėvų, taupančių vaikų ateičiai, lėšas skiria būsimoms studijoms ar išsilavinimui, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tuo metu beveik trečdalis apklaustųjų teigia vaikų ateičiai visai nekaupiantys. Apklausos duomenimis, 31 proc. Lietuvos gyventojų, auginančių vaikus, nurodo kaupiantys lėšas vaikų studijoms ar išsilavinimui. Taip pat dar 19 proc.

Turbūt daugelis supranta, kad prieš kelerius metus už 10 eurų buvo galima nusipirkti žymiai daugiau, nei šiandien. Taip yra todėl, kad pinigai su laiku nuvertėja. Tad ką daryti, kad santaupos augtų kartu su infliacija, o nemažėtų dėl jos? Vienas iš būdų yra pinigus kur nors investuoti. Tačiau šiam žingsniui pasiryžta ne kiekvienas, kadangi tam reikia daug žinių, be to, yra rizika prarasti dalį ar net visus pinigus.

Vos 71 proc. lietuvių, 82 proc. estų ir 86 proc. latvių teigia, kad turi santaupų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tiesa, net ir tarp lietuvių, turinčių santaupų, 11 proc. turi mažiau nei 1000 eurų, o 21 proc. turi tarp 1000 ir 5000 eurų, rodo naujausia banko „Bigbank“ užsakymu atlikta „Kantar EMOR“ apklausa. Tyrimas taip pat parodė, kad daugiau nei pusė Baltijos šalių gyventojų santaupas vis dar laiko įprastoje banko sąskaitoje.

Geraširdė moteris užaugino monstrą. Mirus dukrai Laimutė užaugino du jos vaikus, savo anūkus. Tačiau šiandien vietoj padėkos ji girdi grasinimus. Laimutė patiria didelį širdies skausmą. Kartu su ja nuo vaikystės gyvenantis mylimas anūkas ne tik svaiginasi stipriaisiais gėrimais, bet ir jai grasina. „Mano dukra pagimdė antrą vaikelį ir mirė“, – pasakojo Laimutė. Mariaus tėvas ragina jį išmesti iš namų, tačiau mylinti močiutė to padaryti nesiryžta.

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo arba jų santaupos siekia mažesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu sausį atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Kaip rodo tyrimas, rekomenduojamą trijų ir daugiau mėnesių pajamų dydžio finansinį rezervą yra sukaupę 33 proc. Lietuvos gyventojų. Bent dviejų mėnesių pajamų dydžio santaupų sumą nurodo turintys 14 proc. respondentų.

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo arba jų santaupos siekia mažesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.

Vestuvių planuotoja Erika Semaško jau nebeprisimena, kada paskutinį kartą organizavo tradicines vestuves, esą žmonių pageidavimai stipriai pasikeitė. Taigi šiuolaikinės vestuvės stebina net visko mačiusius planuotojus. Tačiau ji pamini, kad nebūtina vestuvėms išleisti keliasdešimt tūkstančių eurų, kad šventė būtų graži, įmanoma sutilpti į keliskart mažesnes sumas.  Vestuvių ceremonija, pasak renginių planuotojos, jau kurį laiką yra rečiau organizuojama bažnyčioje.

Rusijai užpuolus Ukrainą karo grėsmę netiesiogiai pajuto ir lietuviai. Stebint vaizdus iš karo zonos ne vienas pagalvojo, kas karo atveju Lietuvoje būtų ne tik su jų namais, bet ir santaupomis – iš viso daugiau kaip 20 mlrd. eurų, kuriuos šalies gyventojai laiko bankuose. Užsienio žiniasklaidoje pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad tik laiko klausimas, kada po agresijos prieš ukrainiečius Vladimiro Putino režimas ims kėsintis ir į kitas šalis.

Pastaraisiais metais išaugus infliacijai Lietuvos gyventojams pavyko išsaugoti per pandemiją sukauptas papildomas santaupas, rodo naujausi Lietuvos banko (LB) duomenys. LB teigimu, pandemijos metais – 2020–2021-aisiais – gyventojai sukaupė 6,2 mlrd. eurų papildomų santaupų. Tai sudarė  17 proc. visų 2022 metais uždirbtų pajamų. Tokia jų suma išliko ir 2023-ųjų viduryje.

Kokius piniginius pagrindus po kojomis turi šalies jaunimas? Ar jie užtikrinti dėl dabartinės savo finansinės situacijos, ar dirba srityje, kuri bus tarp paklausiausių po 5–10 metų? Remdamosis pirmą kartą atlikta 18–29 metų gyventojų apklausa, makroekonominiais bei „Swedbank“ duomenimis, į šios ir kitus klausimus atsakė „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė ir ekonomistė Greta Ilekytė.

Per metus gerai savo finansinę padėtį vertinančių namų ūkių skaičius ūgtelėjo dvigubai, praneša Lietuvos bankas (LB). Pasak jo, optimistiškiau gyventojai vertina ir ateities perspektyvas – beveik du trečdaliai teigia, kad jų pajamos didės, rodo naujausia namų ūkių apklausa. „Gyventojų vertinimu, didžiausia finansinė tamsuma – jau praeityje. Daugėja besitikinčiųjų pajamų augimo ir mažėja dalis tų, kuriems nerimą kelia maisto kainos.

Geraširdė moteris užaugino monstrą. Mirus dukrai Laimutė užaugino du jos vaikus, savo anūkus. Tačiau šiandien vietoj padėkos ji girdi grasinimus. Laimutė patiria didelį širdies skausmą. Kartu su ja nuo vaikystės gyvenantis mylimas anūkas ne tik svaiginasi stipriaisiais gėrimais, bet ir jai grasina. „Mano dukra pagimdė antrą vaikelį ir mirė“, – pasakojo Laimutė. Mariaus tėvas ragina jį išmesti iš namų, tačiau mylinti močiutė to padaryti nesiryžta.

Paskolą būstui imantis žmogus privalo iš karto padengti bent 15 proc. jo kainos. Įprastai tai siekia 15 tūkst. ar net daugiau eurų. Vis tik gali kilti problemų, jei asmuo įnašą kaupė daug metų ir dar grynaisiais pinigais, mat, jei nepavyks įrodyti jų kilmės, bankai paskolos neduos. Vienas asmuo, norėjęs likti anonimu, socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad ruošiasi imti būsto paskolą ir bankas paprašė išrašo, įrodančio, ar klientas tikrai turi lėšų pradiniam įnašui.

Vis daugiau tėvų susiduria su ne visada lengvu klausimu – kiek pinigų derėtų duoti vaikams ir kaip juos išmokyti protingai elgtis su savo turimomis santaupomis. Apie tai, kiek pinigų skirti įvairaus amžiaus vaikams, su kokiais sunkumais dažniausiai susiduria tėvai, tv3.lt portalui pasakoja vaikų psichologė Aušra Kazlienė.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie uždirba vidutines pajamas. Tačiau daug gero ekonomistai nemato: esą vidurinioji klasė gyvena nuo algos iki algos, neturi santaupų, nėra patenkinti savo atlyginimais, perka vis senesnius automobilius, ne visi gali pasigirti ir gyvenantys būste su tualetu viduje.  Kaunietis Rokas demosntruoja savo pirmąjį būstą, kurį pirko su būsto paskola. Pradinį įnašą vyrui padėjo sumokėti šeima.

Nors infliacija ir paskolų palūkanos gręžia žmonių pinigus, indėliai vien per mėnesį paaugo beveik milijardu eurų. Pasak ekonomistų, tai rodo, kad žmonės vis labiau taupo. Kita vertus, tautiečiai, panašu, dar turi rezervų, iš ko taupyti. O kavinių ir restoranų žmonės ne tik neatsisako, bet ir juose išleidžia daugiau nei prieš metus, net ir įvertinus infliacijos įtaką.

Rusijos Dūmos deputatas Nikolajus Arefejevas neatmetė galimybės, kad rusų santaupos gali būti konfiskuotos, jeigu Vakarai pritaikytų griežtas sankcijas. „Jeigu blokuos visas lėšas, kurios yra užsienyje, tai valdžiai ir kitos išeities nebus, kaip tik uždėti areštą visoms gyventojų santaupoms, o tai yra kažkur 60 trln. rublių, kad išeitų iš padėties“, – „News.ru“ pasakojo komunistų partijos narys.

Kol vieni skundžiasi didėjančiomis kainomis, kitų sąskaitos bankuose auga kaip ant mielių. Tautiečių indėliai viršija 20 milijardų eurų. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Infliacijai Lietuvoje pasiekus 8 procentus, vis daugiau šalies gyventojų ima rūpintis savo santaupų perkamosios galios išsaugojimu. Deja, neretai tam pasirenkami vaistai gali ne tik jų neapsaugoti, bet priešingai − ištirpdyti dar greičiau, nei tai daro infliacija. Visų pirmą reikia pabandyti suprasti, kokia yra šios infliacijos kilmė ir jos tikėtina raida. Du trečdalius dabartinės infliacijos šiuo metu nulėmė pašokusios dujų, naftos bei elektros kainos.

Pandemija daro savo – maždaug trečdalis žmonių savo finansinę padėtį šiandien vertina prasčiau nei užpernai, o susitaupyti kiek daugiau nei 30 eurų per mėnesį sugeba vos keturi iš dešimties šalies gyventojų. Lietuvos bankas suskaičiavo, kad pajamos per pandemiją sumažėjo arba nepakito aštuoniems iš dešimties lietuvių. O juodai dienai pinigų neatsidėję žmonės su baime laukia kainų kilimo, nes jiems greit sudurti galą su galu bus dar sunkiau.

Pandemija ir karantinas gerokai sumaišė kortas ir paveikė didelės dalies tautiečių finansus. Aiškėja, kad nuo karantino labiausiai nukentėjo savarankišką gyvenimą pradedantys jauni žmonės – ne tik sumažėjo jų pajamos, bet ir susitraukė santaupos. Tiesa, ekonomistų teigimu, pandemija išmokė žmones taupyti ir kaupti finansinę pagalvę. Tautiečiai jau dabar gali pasigirti rekordiniais indėliais bankuose – aiškėja, kad per metus lietuviai sukaupė daugiau kaip 3 milijardus eurų.

Gyventojai pernai sutaupė daugiau – du kartus išaugo procentas, kurį jie sutaupo nuo savo pajamų, dvigubai sparčiau išaugo ir gyventojų indėlių suma. Darant prielaidą, kad gyventojai skirs 30 proc. daugiau negu įprastai sutaupytų pinigų prekėms ir paslaugoms įsigyti, tai padidintų namų ūkių vartojimo išlaidas 600 mln. eurų. Artimiausiu metu indėliai augs toliau, tik lėčiau, o daugiau sutaupę žmonės labiau dairysis investavimo galimybių.

Reguliariai taupančių šalies gyventojų skaičius per metus šoktelėjo daugiau nei 60 proc., parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Tai patvirtina ir augančios gyventojų indėlių apimtys bankuose – indėliai per metus išaugo penktadaliu. Vis dėlto, nepaisant rekordinių santaupų, jas investuojančių gyventojų dalis tebėra nedidelė.

Tarp policijos pareigūnams tenkančių tirti nusikalstamų veikų, vienos iš emociškai jautriausių yra sukčiavimo bylos, kuriose nukentėjusieji – apgauti garbaus amžiaus senjorai, praradę savo santaupas. Šiuo metu Šiaulių apskrities policijos Šiaulių miesto ir rajono komisariato pareigūnai siekia nustatyti vyro, dėl kurio nusikalstamos veikos 87 metų šiaulietis prarado banke laikytas savo santaupas, asmenybę.

Papildomai savo pensijai kaupiantys šalies gyventojai dažniausiai norėtų sukaupti nuo 26 iki 50 tūkst. eurų siekiančią sumą. Didžiosios dalies gyventojų nuomone, tokia suma būtų pakankama, kad kartu su valstybės mokama pensija užtikrintų jų poreikius atitinkančias pajamas senatvėje. Vis dėlto finansų ekspertai pastebi, kad gyventojams orientuotis reikėtų į didesnę pinigų sumą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Daugelis turbūt pamename savo senelių išmintį, kad reikia atsidėti juodai dienai. Vadinasi, taupymas jau nuo seno buvo gera praktika. Visgi, vieni sugeba rasti neišnaudotų galimybių, kaip gali taupyti savo finansus, kiti ne. Psichologų nuomone, žmogaus taupumas priklauso nuo to, kaip jis augo ir kokį pavyzdį matė. Žinoma, klaidų neišvengia nė vienas. Kad ir kaip paradoksalu, visi mes mokomės ne iš kitų, o tik iš savo klaidų.

Švenčių laikotarpiu gyventojai dažnai išleidžia daugiau pinigų nei iš anksto planuoja, o po Naujųjų daug kam pinigų tiesiog pritrūksta. Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai pastaruoju metu nuolat didėjo ir siekia rekordines aukštumas. Pamažu auga ir algos, pensijos, kitos išmokos. Vis dėlto tyrimai rodo, kad taupo ir ketina sutaupyti gana nedidelė visuomenės dalis.

Grynieji pinigai, atsiskaitomoji banko sąskaita ir indėliai išlieka populiariausios santaupų kaupimo priemonės Lietuvoje. Oficialiosios statistikos duomenimis, pernai metų antrą pusmetį šalies gyventojai bankų atsiskaitomosiose ir indėlių sąskaitose buvo sukaupę daugiau negu 12 mlrd. eurų ir dar bent 1,3 mlrd. eurų laikė grynaisiais pinigais.

Kasdien girdime apie Lietuvoje augančias algas, pensijas, mažėjantį nedarbą, tačiau savo gerove patenkintų žmonių beveik nedaugėja – patenkintų finansais Lietuvoje perpus mažiau nei Estijoje, kur kainos dar didesnės nei Lietuvoje. Atliktas tyrimas rodo, kad mūsų šalyje 80 proc. žmonių negali sukaupti normalių santaupų, o brangesnį daiktą įperka tik kas penktas. Gan pesimistiškus lietuvius ministras ramina – priemonių, kad gerėjimas pasijaustų, imtasi.

Valdžios kabinetuose vėl prisiminta su demokratinės visuomenės principais nesuderinama pensijų santaupų nacionalizavimo idėja. Jos autoriai nutarė dėl visa ko nunešti ją patikrinti į Teisingumo ministeriją. Pasitikrino. Ir čia nieko naujo. Idėja vis dar prieštarauja Konstitucijai. Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, vien savo atsiradimu ši idėja jau daro žalą valstybei ir Lietuvos, kaip investicijoms draugiškos šalies, įvaizdžiui.

Kokių gudrybių imtis, kad artėjantis šildymo sezonas nedraskytų piniginės, o santaupų pakaktų ne tik kalėdinėms dovanoms, bet ir pavasario kelionei? Taupymas – tarsi dieta, turi prasidėti nieko nelaukus. Ekonomistai sako, jog sustabdyti kišenėse švilpiantį vėją – įmanoma laikantis vos trijų žingsnių. Ekonomistė Indrė Genytė – Pikčienė sako, jog tai netiesa, kad moterys išlaidesnės už vyrus. Esą pastarųjų pomėgiai kur kas brangesni negu moterų.

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas. 80 % Lietuvos gyventojų turi atsidėję santaupų, o, praradę darbą, 49 % lietuvių galėtų padengti savo išlaidas bent tris mėnesius. Galima palyginti, kad santaupų ateičiai turi 76 % apklaustų Estijos ir 68 % Latvijos gyventojų.

Nors ekonomika auga, didžiulis nepriteklius Lietuvoje niekur nesitraukia. Statistikai skaičiuoja, kad beveik 400 tūkst. gyventojų, tai yra kiek daugiau nei viso Kauno gyventojai, patiria didžiulį materialinį nepriteklių. Žmonės priversti smarkiai taupyti, kad galėtų susimokėti komunalinius mokesčius, įpirkti vaistų ir nebadmiriauti.

SEB banko užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų finansinio saugumo tyrimas atskleidė, kad Kaune rečiau negu kitur Lietuvoje, o taip pat ir rečiau negu Vilniuje, gyventojai nurodo, kad yra nepatenkinti savo finansine padėtimi. Tyrimo duomenimis, Kauno apskrityje 29 proc. gyventojų nurodė, kad yra nepatenkinti savo finansine padėtimi. Vilniaus apskrityje tokių yra 42 procentai, o Lietuvos vidurkis – 39 procentai.

Euro valiuta jau senokai prigijo Lietuvoje, tačiau šoktelėjusios kainos skatina gyventojus labiau susiveržti diržus ir atidžiau skaičiuoti leidžiamus pinigus. Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės taupymo tyrime dalyvavę Lietuvos gyventojai beveik vienbalsiai teigė besistengiantys taupyti pinigus, tačiau didžioji dalis taip pat prisipažino, kad pakankamai santaupų nenumatytoms gyvenimo situacijoms neturi.

Savo šeimos finansus kas antras namų ūkis vertina palankiai, tiek pat namų ūkių pavyksta sutaupyti. Tačiau netekę pagrindinio pajamų šaltinio, iš santaupų daugelis išgyventų tik iki mėnesio ar net trumpiau, rodo naujausia Lietuvos banko Namų ūkių apklausos apžvalga. „Ir toliau beveik pusė šeimų teigia, kad kas mėnesį bent šiek tiek sutaupo, be to, keturi iš dešimties namų ūkių didžiąją lėšų dalį sako atsidėsiantys, jeigu jų pajamos padidėtų penktadaliu ar daugiau.

Žmonės tradiciškai deklaruoti pajamas suskubo paskutinėmis dienomis, todėl stovėti eilėje tenka daugiau nei dvi valandas. Gyventojai piktinasi ne tik dėl ilgo laukimo, bet ir sudėtingų deklaracijų. Tuo tarpu Mokesčių inspekcija atšauna – patys žmonės tempia gumą iki paskutinės minutės ir vangiai naudojasi elektroniniu deklaravimu.

Prieškrizines aukštumas beveik pasiekę pelnai, augantys atlyginimai ir vidaus vartojimas bei pozityvus situacijos pagrindinėse eksporto rinkose vertinimas skatina Lietuvos įmones optimistiškai vertinti ekonominės plėtros perspektyvas. Tai nulemia mažėjančias taupymo ir didėjančias investicijų apimtis, leidžiančias prognozuoti ir augsiantį mūsų šalies įmonių konkurencingumą.

 Pirmadienį sukčiui 700 eurų atidavusi klaipėdietė vėliau pastebėjo, kad dingo ir jos santaupos, trečiadienį pranešė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Po sukčiaus skambučio Debreceno gatvės gyventoja pinigus atėjusiam vyrui atidavė manydama, kad jie reikalingi dukros sužalotos mergaitės gydymui. Vyrui išėjus, moteris pasigedo ir savo santaupų, tačiau tikslios sumos nurodyti negalėjo.