„Žinių radijo“ laidoje „Ekonominiai pietūs“ pas ekonomistą Marių Dubnikovą viešėjusi specialistė pasakojo, kodėl žmonės vis dar vengia kalbėti apie pinigus, kiek reikėtų taupyti, kam reikalingas draudimas ir kodėl vien santaupų kaupimas dar nereiškia gero finansų valdymo.
Anot I. Chodorevos-Voratinskienės, asmeniniai finansai gali skambėti itin svarbiai ar dideliai, tačiau tai yra svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, kurioje turi atsirasti sutarimas su matematika ir emocija.
„Turbūt pirmoji dalis – išleisti mažiau negu gavau, kažkur tą barjerą pasidaryti, o paskui susidėlioti tam tikrus saugiklius.
Viena yra apsauga, kad pinigai vis dar ateitų pas mane tokie, kokie yra, o būtų dar maloniau, jeigu jie ateitų didesni. O didesni jie gali ateiti keliais būdais – arba keliant savo kompetenciją, arba įdarbinant tai, ką pavyko sutaupyti“, – kalbėjo pašnekovė.
Jos teigimu, asmeninių finansų valdymas savo esme tarsi primena mažos uždarosios akcinės bendrovės (UAB) valdymą, nes kiekvienas žmogus turi pajamas, išlaidas, įsipareigojimus ir tikslus.
Apie pinigus nekalbame, todėl ir kartojame tas pačias klaidas
Pasak I. Chodorevos-Voratinskienės, viena didžiausių problemų yra ta, kad visuomenėje vis dar stokojama atvirų pokalbių apie pinigus ir finansinį raštingumą.
Anot jos, dažnai žmogus remiasi tik tuo pavyzdžiu, kurį matė šeimoje, nors nebūtinai jis buvo teisingas ar davęs tinkamų žinių, kaip vėliau su finansais tvarkytis gyvenime.
„Asmeniniai finansai vis dar toks yra tabu, bet mes, manau, nuo to ir nukenčiam, kad tarsi apie tai nešnekėti, nes gal tada ir nesužinosiu kažko, nes garsiai įvardinti yra labai skausminga, ypač savo klaidas kažkokias arba nežinojimą kažkokį pripažinti“, – teigė ji.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad finansinio raštingumo ugdymas Lietuvoje vis dar nėra pakankamas – mokoma makroekonomikos, tačiau asmeninių finansų valdymas lieka antrame plane.
Nors dažnai manoma, kad aktyviausiai finansais domisi jauni žmonės, asmeninių finansų vadovės praktika rodo ką kita.
„Rečiau ateina jaunas žmogus, nors turbūt reikėtų būtent tada pradėti. Dažniau ateina tas žmogus, kuriam jau pradeda kažkur skaudėti, arba tas žmogus, kuris mato, kad įvyks nelaimingas atsitikimas ir jis sulauks pensijos – ir ką tada daryti?“ – sakė pašnekovė.
Anot jos, asmeninių finansų konsultacijos nėra investavimo rekomendacijų dalijimas ar profesinės karjeros planavimas.
Svarbiausia tema tokių diskusijų metu yra kaip išsaugoti tai, kas įplaukia, kaip susidėlioti saugiklius, ką daryti nutikus nelaimingam atsitikimui ir kaip ruoštis ilgalaikiams tikslams, kai atliktas pirmas darbas – jie nusistatyti ir įsivardinti.
Rekomenduoja taupyti bent 20 proc. pajamų
Kalbėdama apie taupymą ekspertė neslėpė, kad pati save laiko gana išlaidžiu žmogumi, todėl jai teko ieškoti įvairių būdų išsiugdyti discipliną.
„Įvairiausių būdų savo kelyje dar bandžiau. Pavyzdžiui, atsidaryti kitame banke sąskaitą be internetinės bankininkystės, kad negalėčiau greitai pasiimti, su periodiniu pervedimu tam, kad pastoviai ten ateitų dalis. Tas žaidimas visai pavyko – per kelerius metus man pavyko ten susitaupyti visai džiugią sumą“, – pasakojo ji.
Paklausta, kiek reikėtų taupyti, pašnekovė pateikė gana aiškią rekomendaciją – taupyti bent 20 proc. gaunamų pajamų. O kiek taupo ji pati?
„Priklausomai nuo periodo. Jeigu turiu stipresnių trumpalaikių tikslų, tai ir labiau diržus susiveržiu, bet šiuo metu arti 20 proc. vis tiek nukeliauja taupymui.“
Vis dėlto, pasak jos, net ir mažesni procentai yra geriau nei nieko, o 10 proc. pajamų, atidėtų taupymui, nekeičia kasdienybės iš esmės.
Didžiausia klaida – leisti santaupoms „degti“
Specialistę labiausiai stebina tai, kad daugelis žmonių padaro sunkiausią žingsnį – pradeda taupyti, tačiau nieko su santaupomis nedaro, t. y. jų neįdarbina ir palieka gulėti sąskaitoje ar „po pagalve“. Tai ji įvardija kaip paprasčiausią pinigų „deginimą infliacijoje“.
„Žmonės dažnai padaro pirmą gerą veiksmą – sutaupo, tai reiškia neišleidžia, bet nieko nenuveikdami su tais pinigais, mano galva, teisiog save apgauna. Tu nominalą rytoj matai tokį patį, o perkamosios galios turi mažiau“, – aiškino asmeninių finansų vadovė.
Ji primena, kad tokie dalykai neatsitinka kas metus ar penkerius – tai vyksta nuolat ir pinigai, gulintys nejudinami, nuvertėja.
I. Chodoreva-Voratinskienė pabrėžia, kad pinigus būtina įdarbinti, tačiau prieš tai būtina pasirinkti tikslą.
„Jeigu aš kažkokiam, nežinau, trumpalaikiam tikslui pasirenku ilgalaikio tikslo instrumentą, faktas, kad jis man neveikia“, – paaiškina specialistė.
Patikslindama, kodėl tai neveikia, specialistė įvardija kainodarą, grąžos davimą ir sako – jeigu žinome, kad pinigų reikės po dviejų metų, reikalinga pasirinkti ir atitinkamą instrumentą.
Stebint Lietuvos tendencijas, praėjusiais metais tautiečių einamosiose sąskaitose „gulėjo“ 25 mlrd. eurų. Atsiradus galimybei pasitraukti iš II pensijų pakopos ir gyventojams pradėjus atgauti pinigus, suma išaugo iki 30 mlrd. eurų – ar tai rodo, kad lietuviai netvarko savo asmeninių finansų?
„Iš tiesų sunkiai. Labai skiriasi periferija, labai skiriasi žmogaus išsilavinimas. Liūdna, bet tikrai dažnu atveju paima emocija, dažnu atveju paima marketingas labai stiprus. <...>
Vartojimas yra labai didelis, tikrai neįsijungia loginio mąstymo, ar man tikrai to reikia. Net, galiausiai, jeigu sutaupiau, tada tiesiog palieku dažnu atveju sąskaitoj, ką ir matom skaičiuose, kad tie pinigai tiesiog guli ir dega.“
Ji pastebi ir tai, kad jauną žmogų dažniau patį reikia prikalbinti pasikalbėti apie finansus, o vyresni žmonės dažnai patys ieško patarimų ir pagalbos. Tiesa, kartais jaunesnius žmones atveda tėvai ir tai asmeninių finansų vadovė vadina gražiu pavyzdžiu, ateinančiu iš šeimos – matydamas, kaip su pinigais tvarkosi tėvai, vaikas perima šį modelį.
Kalbėdama apie tai, kaip poros valdo savo finansus, I. Chodoreva-Voratinskienė sako, kad vieni ateina kartu, kiti atskirai. O į klausimą, ar kiekvienas turėtų žinoti apie partnerio finansus, ji sako:
„Man atrodo, kad šeima, nesvarbu, jau ten oficialiai ar kaip, bet jau ta partnerystė yra kaip institucija ir jūs turite žinoti, bet čia tik mano nuomonė. <...>
Bet visumoje daugėja atskirai valdomų biudžetų arba nenoriu sakyti, nenoriu atvirai kalbėtis, tad mano širdis džiaugiasi, kada bendrai žmonės šneka, <...> nes tada ir lengviau tartis.“
Kodėl neverta laikyti pinigų po pagalve ir kiek sukauptų pinigų reikėtų turėti?
Laidoje buvo aptarta ir dalies lietuvių pamėgta strategija laikyti santaupas grynaisiais. Anot asmeninių finansų vadovės, sveikintina tai, kad žmogus neišleido pinigų ir susitaupė, tačiau čia yra dalykų, apie kuriuos kartais nepagalvojama.
„Kol ta pagalvė yra, viskas gerai, smagu yra, džiugina, bet ta pagalvė minkštėja, nes parkamosios galios, o vis tik pinigas yra ta priemonė, už kurią aš galiu kažką nupirkti, mažėja“, – pabrėžia ekspertė.
Pinigai ne tik nuvertėja – egzistuoja ir kitos saugumo rizikos, pavyzdžiui, gaisras, vagystė, sukčiai. Beje, kalbėdama apie pastarąją grėsmę ji pastebi, kad į sukčių pinkles pakliūna net ir jauni žmonės, įsitikinę, kad jų niekas niekada niekaip neapgaus.
Asmeninių finansų vadovė atskleidė ir paprastą būdą, kaip pati saugosi nuo sukčių: „Būtent šitoj vietoj savo kalbų gebėjimo nerodau. Kalbu lietuviškai ir man tas veikia, ganėtinai greit nuo manęs atstoja.“
Tikriausiai ne vienam aktualus ir dar vienas klausimas: ar tikrai visus pinigus reikia laikyti banke? Anot jos, didžiausią gaunamą srautą reikėtų nukreipti ne gulėjimui banke, be to, būtina turėti ir „laisvų“ pinigų.
„Priklausomai nuo amžiaus, nuo įsipareigojimų, jeigu aš didesnę finansinę naštą nešu ant savo pečių, tai, sakykime, iki šešių mėnesių pajamų dydžio sumą tikrai reikėtų turėti.
Nebūtinai ar tai gryniaisiais, ar tai banko sąskaitoj, bet toj laikmenoj, kur aš galiu čia ir dabar greitai paimti“, – primena I. Chodoreva-Voratinskienė.
Draudimas – daugelio neapsvarstyta būtinybė
Didelė pokalbio dalis buvo skirta draudimui, kurį specialistė vadina vienu iš svarbių finansinio saugumo elementų, nes susidūrus su sveikatos problemomis įprastai ateina ir papildomos išlaidos, nedingsta pareiga dengti finansinius įsipareigojimus.
Jos teigimu, draudimas turėtų veikti tiek, kiek jis yra reikalingas, kad padengtų padarinius, kurių gali pasitaikyti gyvenime.
„Jeigu esu jaunuolis ir esu atsakingas tiktai pats už save, man draudimo nėra reikalo labai didelio turėti. Jo reikėtų šiek tiek, sakykim, jeigu nutiko ar tai kritinė liga, ar tai traumos, kad aš turėčiau padengiamą kelių mėnesių pajamų dydžio išmoką.
Jeigu aš jau turiu vaikų mažamečių, jeigu turiu įsipareigojimų, be abejo, jo tada reikėtų didesnio ir čia jau chrestomatija tada atsiranda metų dydžio pajamų arba jeigu mažamečiai visiškai vaikai – iki trijų metų dydžio pajamų“, – aiškino ekspertė.
Jos manymu, verta apsidrausti nuo kritinių ligų, kurių sąrašai, priklausomai nuo draudimo bendrovės, gali skirtis, tačiau vieni žinomiausių – onkologinės, širdies ligos.
Ypač daug dėmesio skirta ir gyvybės draudimui, išmokamam po asmens mirties. Ekspertė sako, kad tai yra atsakomybės klausimas, o keliantiems klausimą, kam jis reikalingas, jei vis tiek juo nepasinaudos, ji prisimena vyro pasakytą mintį:
„Kaip mano vyras yra pasakęs: tai yra išmoka tam, kad šeima turėtų laiko gedėti. Viena dalis tikrai, emocinė, ji niekur nepasitraukia, bet, be abejo, kai mes turime įsipareigojimus, visi labai maloniai supranta, sako, aš tave tikrai suprantu, užjaučiu, bet tavo mokėjimo diena yra ši ir nesvarbu tavo visai kita dalis.
Be abejo, tai yra įsipareigojimų padengimai, tai yra suteikimas šeimai laikotarpio, kad tu galėtum geriausiai iš jo išeiti.“
Be to, tokia išmoka suteikia galimybes, jei reikia, keisti būstą, persiorientuoti profesinėje srityje, jei mirusysis turėjo verslą – galimybę išlaukti ir parduoti jį už tiek, kiek vertas, o ne čia ir dabar už bet kokią sumą.
Aiškindama, kaip pasirinkti sumą, asmeninių finansų vadovė primena atsižvelgti į kelis faktorius: finansinius įsipareigojimus, pajamas. Pavyzdžiui, jeigu šeima turi paėmusi standartinę vidutinę 100–110 tūkst. eurų paskolą būstui, jei ji imta kartu, kiekvienas turi apsidrausti bent 50 tūkst. eurų, o jei pajamos skiriasi, suma atitinkamai turi keistis pagal proporciją.
Pensijai gali reikėti daugiau, nei daugelis įsivaizduoja
Kalbėdama apie senatvę, I. Chodoreva-Voratinskienė pabrėžė, kad dauguma žmonių neįvertina, kiek pinigų jiems reikės pasibaigus darbiniam gyvenimui.
Paklausta, kiek pinigų žmogui reikia sukaupti senatvei, ekspertė sako: bent 80 proc. buvusių pajamų, o geriausia – 110 proc.
„Kodėl? Mes dažnai pamirštam, kad tuo laikotarpiu, kai dirbam, aš net neturiu laiko, kada tuos pinigus išleist, nes didžiąją laiko dalį praleidžiu darbe, didžiąją laiko dalį pramiegu ir lieka labai nedaug, kada tuos pinigus spėti išleisti.
Paskui aš turiu 365 dienas atostogų per metus, tad pinigų tikrai norisi ir mes dabar jau įpratę kitaip gyventi, tą savo kokybę gyvenimo kitą turėti“, – aiškino ekspertė.
Statistika rodo, kad sulaukę pensijos, gyvensime dar vidutiniškai 20 metų. Taigi, vidutinis atlyginimas siekia 1,5 tūkst. eurų, tokios sumos kas mėnesį reikės visus 12 mėnesių ir vidutiniškai 20 metų – skaičiavimai rodo, kad suma siekia 360 tūkst. eurų.
Suma nemenka, o I. Chorodeva-Voratinskienė sako suprantanti, kad tokią sumą sutaupyti laikant pinigus pagalvėje sunku, todėl senatvei reikia ruoštis dar jaunystėje – įdarbinant pinigus.
„Dar momentas koks – kad pamirštam vieną vektorių labai svarbų – laiką. Investuodami pinigus, nesvarbu kur, pasiklausiam, kiek kainuos, kiek uždirbsiu ir labai pamirštame šitą vektorių kaip laikas“, – dar vieną pastebėjimą išreiškė ekspertė.
Konsultuodama pensijos sulaukusius asmenis ji sako pastebinti įdomias tendencijas – dažnu atveju žmonės nenori leisti pinigų, nori turėti juos kaip kapitalą, dar auginti turimą sumą, tačiau ji įsitikinusi, kad sulaukus pensijos ateina metas pinigus leisti:
„Iki savo senjoro amžiaus arba iki tų atostogų, sakyčiau, tada aktyviai dalyvauk, pradžioj gali daugiau rizikuoti, paskui jau šiek tiek mažiau – tokia ta chrestomatija.
Paskui jau gink Dieve, apsaugok net nuo investavimo. Taip, reti atvejai tikrai yra, kada puikiai žmonės dar investuoja, bet, deja, taip nutinka, kad su amžium mes lėtėjam – taip yra, šiek tiek mažiau ir informacijos valdau ir tada pasirenkamumas jau sudėtingas.“
I. Chodoreva-Voratinskienė sako galvojanti, kad pati sulaukusi pensinio amžiaus agresyviai pinigų nedarbins, tačiau išliks prie vidutinės rizikos zonos investavimo – bent turi tokią siekiamybę.
Finansai asmeninių finansų vadovės šeimoje
Pašnekovė neslepia, kad ir pati šeimoje stengiasi turėti ne vieną finansinį ramstį. Ji iki šiol kaupia II pensijų pakopoje, nes mato tai kaip naudingą pasirinkimą pagal pajamas ir gaunamą efektą.
Kitas pajamų šaltinis yra nekilnojamojo turto investicijos: „Mes netgi labai ilgai užtrukom savo būsto keitimui, nes scenarijus buvo toks, kad mes turim susikurti pasyvą tam, kad galėtume imti paskolą ir tada jau keisti savo būstą.“
Kol kiti draugų rate gimus vaikams kėlėsi į užmiesčius ir mėgavosi nuosavais namais ir kiemais, jie gyveno sovietiniame bute, taip taupydami ir kaupdami kapitalą. Susikūrę siekiamą pasyvą, persikėlė ir į svajonių būstą, kuris šiandien pats save išsilaiko.
Dar viena finansų dalis yra draudimai – šeimoje turimi net septyni polisai. Visi trys vaikai turi savo investicinius gyvybės draudimus, taip pat suaugusieji, be to, šeima turi ir laidotuvių draudimą:
„Ar tai yra tai, ko sakyčiau, kad visiems reikia? Tikrai ne. Mums tuo metu tai atrodė gerai. Šiandien dienai irgi parodo matematika, kad viskas yra gerai.“
Dar dalis yra tiesiogiai investiciniuose fonduose – III pensijų pakopoje šeima nekaupia.
Asmeninių finansų ekspertė papasakojo ir apie tai, kaip tvarkosi su vaikų finansais. Vyresnėlei jau 22-eji, jai gimus dar nebuvo vaiko pinigų, todėl pirmasis tėvų žingsnis buvo sudaryti kaupimo sutartį – dukrai sulaukus pilnametystės, buvo sukaupta apie 8 tūkst. eurų.
„Jeigu mums būtų reikėję iš šeimos biuždeto išimti, jau reikėtų šiek tiek galbūt pagalvoti, kokių atostogų atsisakyti, dar kažko. <...> Per tą laikotarpį susikaupusi suma tikrai ženkliai lengviau leido paleisti jaunuolį į savarankišką gyvenimą“, – dalijosi ekspertė.
Jų šeimoje pinigai vaikams kaupiami iki sulaukiant pilnametystės – pašnekovė sako, kad laikantis finansinio raštingumo principų šeimai ilgesnį laiką atsidėti po mažesnę sumą yra paprasčiau.
Viso pokalbio „Žinių radijo“ laidoje „Ekonominiai pietūs“ klausykite čia:
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
