„Matome, kad aktyvių dalyvių, tokių, kurie praėjusiais metais į fondą sumokėjo bent vieną eurą, dalis sumažėjo, nes labiau aktyvūs dalyviai buvo linkę pasitraukti iš pensijų kaupimo“, – trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete teigė Evaldas Valeiša.
Jo teigimu, neaktyvių dalyvių pasitraukimo mastas kur kas mažesnis negu aktyvių – pirmieji sudaro tik apie 10 proc., jie turi sukaupę vidutiniškai iki tūkstančio eurų.
„Panašu, kad emigrantai ir užsieniečiai nesudalyvavo pirmoje pasitraukimo bangoje“, – pridūrė „Sodros“ atstovas.
Pasitraukimas iš II pensijų pakopos
„Sodros“ duomenimis, nuo balandžio 1 dienos antroje pakopoje liko kaupti 506,2 tūkst. aktyvių ir 360,1 tūkst. neaktyvių dalyvių – nutraukusių ar sustabdžiusių kaupimą, užsieniečių, emigrantų. Kaupti toliau liko 866,3 tūkst. gyventojų.
Pasak E. Valeišos, pasitraukus daugiau jaunų žmonių – maždaug pusei „iki trisdešimt kelerių metų“ dalyvių – vidutinis likusiųjų amžius padidėjo puse metų ir siekia 45 metus ir 7 mėnesius.
„Jeigu žiūrit pagal skaičių, tai daugiausia pasitraukė apie 40 metų amžiaus dalyvių, nes tiesiog tokių yra kaupime daugiausia“, – pridūrė E. Valeiša, pabrėžęs, kad pensijai kaupė beveik 90 proc. tokio amžiaus žmonių, o dabar jų liko pusė.
„Sodros“ vyriausiasis aktuaras pranešė, kad dauguma pasitraukusiųjų gauna mažesnes pajamas, o tarp didesnių pajamų gavėjų sutartis nutraukė tik apie ketvirtį: „Augant pajamoms ta dalyvių dalis, kurie pasitraukė, yra mažesnė. Jeigu apie vidutines pajamas gaunančių dalyvių pasitraukė pusė, tai kurie gauna aukštesnes pajamas, pasitraukė tik ketvirtis.“
Pasak jo, devyni iš dešimties atsiėmusiųjų sukauptas sumas gavo iki 10 tūkst. eurų.
BNS skelbė, kad sausio–kovo mėnesiais iš kaupimo visiškai ar iš dalies pasitraukė 550 tūkst. žmonių, arba apie 40 proc. sistemos dalyvių – jiems išmokėta beveik 3,2 mlrd. eurų, o „Sodrai“ grįžo apie 1,3 mlrd. eurų.
Iki balandžio senatvei antrojoje pakopoje kaupė 1,434 mln. gyventojų
