santaupos

Daugiau nei pustrečio tūkstančio litų prarado pirmadienį patikli kaunietė A. D., gimusi 1962 m., patikėjusi melagingu telefoniniu pranešimu. Per keletą dienų policijoje registruota ir daugiau santaupų, saugotų banke, praradusių asmenų pareiškimų. Kaip vėliau A.D. aiškino Kauno apskrities policijos tyrėjams, apie 14.00 val. jai į namus (laidiniu telefonu) paskambino nepažįstamas vyras, kuris prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo santaupas investuoja į Lietuvą. Bet ne į Lietuvos įmones, o į pačią valstybę – perka vyriausybės vertybinius popierius. Vien šiemet prezidentė įvykdė du nemenkos vertės sandorius. Vyriausiajau tarnybinės etikos komisijai pateiktoje deklaracijoje D. Grybauskaitė pažymėjo, kad sausio 26 d. pirko vertybinių popierių už 515 tūkst. Litų, o vasario 13 d. įvykdė dar vieną sandėrį. Tiksli pastarojo pirkimo suma nenurodyta, tačiau pažymėta, kad išleista nuo 150 tūkst.

Kas penktam Lietuvos gyventojui skurstant, vidutiniam darbo užmokesčiui siekiant 1,7 tūkst. litų, pasiklausius praeivių kalbų ar paskaičius komentarus internetinėje erdvėje kalbėti apie didelius turtus tampa neskanu ir blogo tono ženklu. Tačiau vadinamasis 1 proc., prieš kurį taip aktyviai protestuoja pasaulinis „Occupy“ judėjimas, egzistuoja ir Lietuvoje.

Iranas turi pakankamai lėšų, kad išgyventų visišką Irano naftos importo embargą dvejus trejus metus, praneša Irano žiniasklaida, remdamasi šalies prezidentu Mahmoudas Ahmadinejadas. (Papildyta 19:52 val.) Iranas apribojo naftos tiekimą Ispanijai, pranešė Irano televizijos kanalas „Press TV“. Kokiu mastu sumažintas naftos eksportas Ispanijos partneriams, nepranešama. Iš visos į Ispaniją importuojamos naftos Irano naftos praėjusiais metais importuota apie 12 proc., arba maždaug 160 tūkst.

2008 metų gruodžio mėnesį visas pasaulis sužinojo apie Bernardą Madoffą. Jis prisipažino vykdęs didžiausią sukčiavimo schemą pasaulio istorijoje. Prieš pakliūnant į kalėjimą B. Madoffui patikdavo bendrauti akis į akį. Tačiau 150 metų laisvės atėmimo bausmės sulaukusį B. Madoffą apleido žmona, jo vienas sūnus nusižudė, o kitas prisiekė niekada kalėjime nelankyti savo tėvo.

2012 metais geresnės namų ūkių finansinės padėties galime tikėtis ne dėl šalies ūkio augimo, o dėl savo veiksmų – racionalaus išlaidų planavimo ir atidžios kontrolės, sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. „Kita vertus, tai, kad bendra namų ūkių finansinė situacija nebeblogėja, rodo, jog yra tinkamas laikas iš naujo susidėlioti tikslus, prioritetus ir pagal tai planuoti savo išlaidas“, – surengtos spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė šeimos finansų ekspertė.

Čikagoje gyvenantis JAV lietuvis Algirdas Norkus šią savaitę buvo nuteistas kalėti 5 metus už tai, kad iš per 50 žmonių išviliojo 9 mln. litų, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. 67-erių A.Norkui sugebėjo ne vienus metus rinkti pinigus iš pažįstamų, juos neva investuoti, o apgaulingą pelną mokėjo iš naujų indėlių.

Apie „Snorą“ pastaruoju metu girdime labai daug ir, atrodo, ilgai girdėsime. Tačiau dar ilgiau jausime šios aferos pasekmes. Kol kas dar niekam nerūpi, kaip žmonės buvo įsukti į šias finansines machinacijas. Sugundė banko darbuotoja Kelmės rajono gyventoja Milda (straipsnyje minimų pašnekovų tikri vardai ir pavardės žinomos – aut. past.) guodėsi, kad per „Snoro“ platintas obligacijas ji prarandanti ne tik savo santaupas, bet ir senelio jai paliktą palikimą.

Įsigaliojus Lietuvos banko valdybos nutarimui, pradeda veikti indėlių draudimo mechanizmas. Indėliai kompensuojami pagal įstatymą iki 345 tūkst. litų. Finansų ministrė patikino, kad su indėlininkais bus atsiskaityta dar iki Naujų metų. Sumų, kurios viršija šią ribą, savininkai ir kiti kreditoriai stos į eilę dėl likusio banko turto. Neapdraustų indėlių, indėlių sertifikatų, obligacijų „Snore“ yra už 0,125 milijardo.

Per pastaruosius 20 metų Lietuvos gyventojai turtą kaupė vieninteliu būdu – pirkdami būstą. Būtent būstą – namą ar butą - kaip savo turimą turtą įvardijo 63 proc. apklaustųjų, rodo draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Automobilį vertingu turtu laiko ketvirtadalis mūsų visuomenės, o reikšmingesnių santaupų, sukauptų per du dešimtmečius, sakė turintys vos 2 procentai apklaustųjų. Kiek didesnė dalis – 4 proc. – turtą kaupia daiktais.

Daugiau kaip pusė tėvų nori, kad vaikai finansų valdymo pagrindų mokytųsi naudodamiesi keletu priemonių. Kas antras tėvas (55 proc.) mano, kad geriausiai vaikai išmoksta elgtis su pinigais turėdami ir grynųjų, ir banko kortelę, 35 proc. mano, kad tam užtenka tik grynųjų. Tai rodo Danske banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai. „Labai svarbu, kad pinigų tema šeimoje nebūtų ignoruojama - juk būtent vaikystėje formuojasi vaikų požiūris ir įpročiai, kuriuos vėliau keisti labai sunku.

Privati bankininkystė – pats pavadinimas sufleruoja apie suasmenintas paslaugas. Privati bankininkystė yra paslauga, skirta asmeninių finansų valdymui ir kontroliavimui. Privačią bankininkystę galima palyginti su įmonės buhalteriniu padaliniu, kuriame sprendžiami svarbūs įmonei finansų klausimai, pildomos pajamų išlaidų ataskaitos, skaičiuojamas pelnas ir nuostolis, prognozuojami ateities pinigų srautai, investicijos ir pajamos.

Penki šimtai tūkstančių -  vien už žemės sklypą.  Už įspūdingą vilą – daugiau nei milijonas!   Tuomet, kai kalbame apie namus  netoli Baltijos jūros, sumos išties įspūdingos.  „Eiliniam lietuviui  tokia prabanga neįkandama ir nepasiekiama“, -  pasakytų daugelis.  Tačiau  aktorius Gintaras Mikalauskas  šį vakarą LNK laidoje „Neišgalvoti gyvenimai“ žada įrodyti, jog tuomet, kai  labai sieki ir nori, įmanoma viskas.

Kai kalbame apie asmeninius investavimo patarimus, reikia pripažinti, kad universalių receptų nėra. Tačiau visuomet naudinga pabandyti pažiūrėti „kito akimis“.  Įsivaizduokime jauną, vaikų dar neturinčią, šeimą, kurioje abi pusės dirba, reikšmingesnio turto dar nėra užgyvenę, bet yra sukaupę 20 000 litų santaupas ir svarsto, kaip su jomis derėtų pasielgti.

Vieni automobilį perka susitaupę pinigų, kai kurie parduoda turimą ir kitą renkasi už gautus pinigus, dar kiti – skolinasi. Tačiau dauguma lietuvių tvirtai apsisprendę – automobilis turi būti perkamas iš santaupų, o ne skolinantis. Du iš trijų asmenų mano, kad automobilis – ne ta prekė, kuriai reikėtų skolintis, kad jei nėra pinigų, nereikia ir automobilio, rodo autotransporto portalo „Autogidas.lt“ atlikta apklausa.

Sukčiai nesiliauja ieškoję patiklių pagyvenusių žmonių. Į jų pinkles įkliuvo ir garbaus amžiaus moteris Alytaus rajone. Pas Raitininkų seniūnijoje gyvenančią 82-ejų O.P. penktadienį apie 10 val. ryto atvykusi moteris prisistatė banko darbuotoja. Apsimetėlė aiškino senutei, kad greitai keisis pinigai, todėl ji privalo nusirašyti visų namuose esančių pinigų numerius. Nukentėjusioji padavė 4000 litų ir tik po to, kai „banko darbuotoja“ išėjo, pasigedo visų pateiktų keturių tūkstančių litų.

Ar jūsų sutuoktinis apgaudinėja jus leisdamas pinigus? Galbūt. Ar pastaruoju metu iš jūsų piniginės ėmė paslaptingai nykti basanavičiai? Ar bendri pinigai, skirti namams, ištirpo dar nė neatėjus algos metui? O gal paslaptingai prašapo nemaža santaupų dalis? „Ką gi, tuomet metas atsibusti ir akis į akį susidurti su tikrove,“ – „bankrate.

Naujausias „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia santaupų turi Estijos, o mažiausiai – Latvijos gyventojai. Lietuviai pagal santaupas yra per vidurį, tačiau visose trijose šalyse sukauptos sumos daugeliu atveju nesiekia 1 tūkst. eurų. Lietuviai yra linkę didesnes sumas taupyti grynais pinigais, o estai dažniau naudojasi pažangiomis investavimo priemonėmis. Baltijos šalių gyventojų santaupų tyrimas rodo, kad 78  proc.

Nekilnojamojo turto ieškančiųjų apklausos rezultatai rodo, kad ieškančiųjų pirkti būstą poreikiai per metus pasikeitė – populiarėja noras gyventi individualiuose namuose, ne butuose. Dėl šios priežasties yra išaugusi namu, sodybų ir sklypų paklausa. Taip pat itin sumažėjo galinčiųjų už perkama būstą mokėti iš santaupų.

Rumunijos policija sulaikė 16-metį, pavogusį milijoną eurų. Aleksandru T. (Alexandru T.) prisipažino, kad lagaminėlį su pinigais jis kartu su bičiuliu pavogė iš vienos šeimos, kuri, nepasitikėdama bankais, šią už parduotą nekilnojamąjį turtą gautą sumą laikė namuose. Sulaikymo momentu jaunas rumunas iš Ploeščio turėjo su savimi 120 tūkstančių eurų. Dar 30 tūkstančių eurų jis buvo paslėpęs savo namuose ir bendrininko, taip pat nepilnamečio, namuose.

Šiais metais bus galutinai baigtas gyventojų turėtų rublinių santaupų atkūrimas. Baigus šį procesą, kasmet bus sutaupyta po daugiau nei milijoną litų dabar skiriamų rublinių indėlių atkuriamosioms sąskaitoms tvarkyti. Turėtų rublinių santaupų atkūrimas trunka jau trylika metų. Per šį laiką daugiau nei milijonui šalies gyventojų į sąskaitas buvo pervestos ne didesnės nei 6 tūkst. litų sumos, o iš viso buvo atkurta santaupų už 3,6 mlrd. litų.

Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nutarta baigti santaupų atkūrimo programą, rašoma Seimo pranešime spaudai. Taip pat nutarta nustatyti Komisijos gyventojų prašymams atidaryti atkuriamąją sąskaitą nagrinėti veiklos pabaigos terminą – 2011 m. liepos 31 d.Už šį įstatymą balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 15, susilaikė 31, rašoma Seimo pranešime spaudai. Nuo Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo įsigaliojimo praėjo daugiau kaip 10 metų.

Mažamečius vaikus auginantys tėvai Lietuvoje kas mėnesį savo atžalų ateičiai – studijoms ar savarankiško gyvenimo pradžiai – atideda po 6 mln. litų. Tokia suma susidaro vien iš reguliarių įmokų per mėnesį beveik 55 tūkst. šalies tėvų atidedant vidutiniškai po 109 litus vaikų draudimui su kaupimu, rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos duomenys.

Belgų šeimos Europos Sąjungoje yra pačios turtingiausios, skelbia naujausias statistikos tarnybos “Eurostat" tyrimas. Nuo belgų gerokai atsilikę antroje vietoje atsidūrė italai, o trečioje – vokiečiai. Tyrimo duomenimis, Belgijos namų ūkiai yra sukaupę 916 mlrd. eurų arba 210 proc. daugiau nei šalies BVP. Vidutinė belgų šeima yra sutaupiusi apie 156 tūkst. eurų- gerokai daugiau nei likusieji ES gyventojai. Kaip teigia tyrimo autoriai, taupyti pinigus belgus verčia didelė valstybės skola.

Gegužės 5 d. į Kauno apskrities viešąją biblioteką (Radastų g. 2, salė) atrieda Kino Busas. Moksleiviai, jų tėvai bei mokytojai kviečiami į visą dieną truksiančias kino filmų peržiūras bei paskaitas. Kino seansai vaikams prasidės 14 val., jaunimui – 17 val. „Kino busas“ – tai edukacinis-kultūrinis projektas, įgyvendinamas jau trečius metus. Juo siekiama supažindinti Lietuvos vaikus ir jaunimą su kino menu, suteikti daugiau žinių mokytojams apie kino edukaciją.