Per pastaruosius 20 metų Lietuvos gyventojai turtą kaupė vieninteliu būdu – pirkdami būstą. Būtent būstą – namą ar butą - kaip savo turimą turtą įvardijo 63 proc. apklaustųjų, rodo draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.
Automobilį vertingu turtu laiko ketvirtadalis mūsų visuomenės, o reikšmingesnių santaupų, sukauptų per du dešimtmečius, sakė turintys vos 2 procentai apklaustųjų. Kiek didesnė dalis – 4 proc. – turtą kaupia daiktais.
„Nekilnojamasis turtas, kuriame gyvenama, yra laikomas pagrindiniu faktoriumi, žmogui vertinant savo turtingumą. Tyrimas parodė, kad būstas – namas ar butas – Lietuvos žmogui yra gyvenimo stabilumo garantas. Tačiau nesame turtinga valstybė su turtingais gyventojais, nes vis dar nemokame saugoti to, ką sukaupėme“, - pabrėžė „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Jo teigimu, Lietuvos gyventojai, skirtingai nuo kitų Vakarų valstybių gyventojų, neįvertina, kad ir nekilnojamąjį turtą - kaip pinigus, daiktus, automobilį ir kitas materialines gėrybes - reikia saugoti.
Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, Lietuvoje apdrausta tik 53 proc. namų, 21 proc. butų, 13 proc. namų turto.
„Kad įsivaizduotume, kiek žmonės praranda nesaugodami savo turto, verta atkreipti dėmesį, kad apdrausto turto savininkai vien per praėjusius metus patyrė žalos ir gavo išmokas už 121 mln. litų. Kita pusė Lietuvos namų savininkų ir 80 proc. gyventojų, turinčių butus ir nedraudžiančių savo turto, už patirtus nuostolius turėjo mokėti iš savo asmeninių lėšų. Taigi mūsų šalies gyventojai už gaisro, avarijų, kitų nelaimingų atsitikimų sukeltus nuostolius turėjo sumokėti kelis šimtus milijonų litų – būtent tokia suma per metus nuskursta Lietuvos gyventojai, nedraudžiantys savo svarbiausio turto“, - skaičiavimus pateikė „PZU Lietuva“ bendrovės vadovas Marius Jundulas.
Jo teigimu, Lietuvoje namai kaip žmogaus turto matas turi gana gilias istorines šaknis. Tačiau šiuo požiūriu lietuviai skiriasi nuo kai kurių Europos valstybių, kur gyventojai linkę turtą kaupti pinigais ar kitomis finansinėmis priemonėmis, o ne nekilnojamuoju turtu.
„Analizuodami Vakarų Europos gyventojų turto struktūrą pamatysime, kad nemaža dalis europiečių turi daugiau santaupų nei nekilnojamojo turto. Kartu šiose šalyse kur kas populiariau nuomotis būstą nei jį įsigyti. Lietuvoje galime stebėti atvirkščią tendenciją – žmonės skolinosi pinigus iš bankų ir ilgiems dešimtmečiams prisiėmė finansinius įsipareigojimus, norėdami turėti nuosavą būstą. Deja, kartu su kaupiamu turtu nedidėja mūsų atsakomybė už jį“, - atkreipia dėmesį draudimo bendrovės vadovas.
Pasak jo, gyventojai nėra linkę saugotis nuo didžiausių grėsmių turtui. Neretai prieš stichines nelaimes žmogus neturi jokios apsaugos. Sukeltus škvalo, avarijos, gaisro nuostolius atlyginti gali tik draudimas, tačiau Lietuvoje gana mažai žmonių įvertina draudimą kaip užtikrintą apsaugą nuo turto praradimo.
„PZU Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad tik 10 proc. gyventojų draudimą įvardijo kaip būdą apsaugoti sukauptą turtą. Dar 15 proc. mūsų šalies gyventojų sakė savo turto nesaugantys jokiais būdais.
