Būstas

Lietuvos gyventojams tenka ruoštis naujai brangimo bangai: Europos Centrinis Bankas (ECB) vėl kelia palūkanų normas, kuras išlieka arti rekordinių aukštumų, o artėjantis šildymo sezonas žada gerokai didesnes sąskaitas. Ekonomistas vertina, kiek dar kils būsto paskolų įmokos, kada sulauksime infliacijos piko ir kaip kintančios energijos bei žaliavų kainos atsilieps mūsų piniginėms. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Artėja šildymo sezonas, o kartu – ir gaisrų bei nelaimių rizika, taip pat didesnių sąskaitų laikotarpis. Ką būtina pasitikrinti prieš įjungiant šilumos siurblį ar užkuriant krosnį? Kaip saugiai naudoti elektros generatorių bei kaip šildyti namus, kad sąskaitos už elektrą būtų mažesnės?  Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėsime su VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentu Juozu Bielsku ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atsto...

Vieniems būstas tėra vieta, į kurią grįžtama po darbo, kitiems – gerokai daugiau. Namai tampa erdve, kurioje ilsimės, dirbame, leidžiame laiką su artimaisiais ar draugais, todėl natūraliai auga ir lūkesčiai jų patogumui, estetikai bei bendrai gyvenimo kokybei. Noras gyventi jaukiai skatina rūpintis ne tik buto vidumi, bet ir visu namu, o daugiabučio modernizacija yra vienas svarbiausių žingsnių kuriant patogesnę kasdienybę.

Vilniuje būsto įperkamumas pasiekė kritinę ribą – įsigyti namus sostinėje šiandien jau sunkiau nei Osle ar Kopenhagoje. Nors kainos stiebiasi į viršų, lietuviai ir toliau drąsiai šluoja nekilnojamąjį turtą, o beveik pusė sandorių sudaromi investiciniais tikslais.  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Luminor“ banko vyr. ekonomistu Žygimantu Mauricu.

Kone Vilniaus centre – be tualeto ir vandens. Taip tebegyvena vieno medinuko Naujininkų rajone butų savininkai. Vieną iš butų prieš metus nusipirkusi vilnietė dabar bando atvesti namą iki civilizacijos, bet susidūrė su neįveIkiama sostinės biurokratija. „Vilniaus vandenys“, atvedę vandens ir nuotekų vamzdžius vos keli metrai iki namo, aiškina niekuo negalintys padėti, o namą administruojanti bendrovė teigia, kad patys gyventojai nenori vandens ir kanalizacijos.

Gegužės mėnesį pirminėje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pasiektas pasiūlos rekordas – beveik 6 tūkst. butų. Iki tol didžiausia pasiūla buvo fiksuota praėjusių metų birželį, kai rinkoje buvo 5,6 tūkst. butų, rodo projektų vystymo bendrovės „Realco“ duomenys. Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su „Artea“ banko vyriausiąja ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentu Mindaugu Statulevičiumi.

Beveik 700 tūkstančių eurų už butą Ispanijoje, apartamentai saulėtos Bulgarijos pajūryje ir sklypas Sicilijoje – štai tokios naujausios Seimo narių investicijos užsienyje. Vieni politikai sako, kad nekilnojamasis turtas Lietuvoje jiems pasirodė per brangus, kiti tikisi uždirbti iš investicijų, o kai kurie užsienyje įsigytus būstus jau nuomoja už 3,5 tūkst. eurų per mėnesį.

Vaikų žaidimų aikštelės visada išlieka viena jautriausių ir daugiausiai diskusijų keliančių miesto temų tėvams. Visgi neseniai duris atvėrusioje naujoje viešojoje erdvėje pramogos vaikams iškart įžiebė rimtus ginčus. Dalis gyventojų skubiai išreiškė susirūpinimą dėl galimo pavojaus mažųjų saugumui. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė skaitytoja Aldona (tikrasis vardas redakcijai žinomas), teigdama, kad Pelesos skvere įrengta čiuožykla, jos nuomone, nėra pakankamai saugi.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) paskelbus, kad galima teikti prašymus gauti paramą būstui įsigyti, lėšos išgaravo per pirmąsias 10 minučių. Gyventojai netveria pykčiu ir vardija, kad sistema nuolat lūžo. Esą pasibaigė valstybės biudžeto lėšos, kitaip tariant, jos buvo išgraibstytos pačių gyventojų. Teikusieji prašymus negali patikėti ir režia atvirai – sistema strigo.

Būsto pirkimas – vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų, reikalaujantis kruopštaus planavimo. Visgi dažnai būstą perkantys žmonės padaro klaidą ir pradiniam įnašui išleidžia viską iki paskutinio cento, taip užkirsdami kelią svarbiems ir itin reikalingiems pirkiniams.

Persikraustymas, nuoma ar laikinas būstas – situacijos, su kuriomis susiduria daugelis gyventojų. Tačiau ne visi žino, kad laiku nedeklaravus gyvenamosios vietos gali kilti ne tik nepatogumų, bet ir rimtesnių problemų. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė gyventoja Kristina (tikrasis vardas redakcijai žinomas), teigianti, kad šiuo metu persikraustė ir neturi deklaruotos gyvenamosios vietos.

Trakų Vokė jau kurį laiką tyliai, bet užtikrintai tampa viena patraukliausių gyvenamųjų vietovių Vilnius mieste. Būtent čia vystomas naujas individualių namų projektas „Matiškių namai“, orientuotas į žmones, vertinančius kokybę, erdvę ir subalansuotą gyvenimo ritmą. Projektas išsiskiria itin racionaliai suplanuotais namais – siūlomi 130 ir 150 kv. m ploto būstai su garažais.

Vilniuje galima rasti ir pastatų, stovinčių jau kelis šimtus metų bei atrodančių puikiai, ir vos prieš kelis dešimtmečius pastatytų daugiabučių, atrodančių, tarsi tuoj sugrius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kas lemia pastatų ilgaamžiškumą? Ir koks likimas laukia šiuo metu statomų namų?   Nekilnojamojo turto (NT) vystymo kompanijos „Realco“ Projektų valdymo departamento vadovė Rima Kerienė pabrėžia, kad bet kurio pastato ilgaamžiškumas prasideda dar projektavimo stadijoje.

Senos statybos būstas Lietuvoje sudaro reikšmingą dalį sandorių, ypač didmiesčiuose, kur pirkėjus traukia patrauklesnė kaina ir išvystyta infrastruktūra, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vis dėlto ekspertai pastebi, kad sprendimas įsigyti tokį būstą neretai priimamas per siaurai vertinant rizikas – dėmesys sutelkiamas į kainą ir įrengimą, o ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai ar pastato būklė lieka antrame plane.

Konkurso „Metų renovacijos projektas 2026“ dalyvių istorijos – nuo medinio namo, dar visai neseniai kūrento malkomis Molėtuose, iki geoterminį šildymą pasirinkusio daugiabučio Alytuje – rodo, kaip ryžtingi gyventojų sprendimai gali iš esmės pakeisti gyvenimo kokybę. Modernizuoti namai tampa šiltesni, ekonomiškesni ir patogesni gyventi, o kartu skatina ir bendruomeniškumą bei didesnį pasididžiavimą savo būstais.

Būsto kreditas daugeliui žmonių yra vienas didžiausių finansinių įsipareigojimų gyvenime. Tačiau net ir ilgalaikė paskola nebūtinai turi tapti finansine našta – ją galima aktyviai valdyti ir net sutaupyti dešimtis tūkstančių eurų. Daugiau apie tai – TV6 laidoje „Statybų gidas“. Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas, nepriklausomas kreditų ekspertas Marius Jansonas pabrėžė, kad pats būsto kreditas savaime nėra blogas sprendimas.

Butas su narvais, lova, skirta pririšti ar prirakinti, baldai žmogaus laisvei suvaržyti – tokius apartamentus, skirtus seksualinėms fantazijoms išlaisvinti, tautiečiai mielai nuomojasi ir jų poreikis vis auga. Kaip atrodo tokie apartamentai ir ar tokį erotinį išlaisvėjimą galima vadinti sekso revoliucija Lietuvoje – atsakymų ieškojo TV3 Žinių komanda. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Nuo šiandien Lietuvos gyventojai turi progą susipažinti su atrinktais 2025 m. modernizuotais šalies daugiabučiais ir išrinkti geriausią. „Metų renovacijos projekto“ rinkimus organizuojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ragina įsigilinti į dešimties atnaujintų namų istorijas, atidžiai susipažinti su gyventojų priimtais sprendimais, įvertinti pokyčius jų kasdienybėje ir balsavimo metu atiduoti savo balsą už labiausiai įkvėpusį projektą.

„Dar sykį pastatysi mašiną svetimame kieme, rasi nuleistus ratus“ – tokių ir panašių raštelių prie savo automobilių lietuviai randa vis dažniau. Vieniems pasiseka, kai pikti gyventojai apsiriboja tik įspėjimais ar pakeltais valytuvais, tačiau kai kurie iš tiesų randa pradurtas ar išleistas padangas, išdaužtus langus. Pvz.

Paprastai, jei uždirbate didelę algą, mokate mokesčius ir turite sukaupę pradinį įnašą, nėra jokių kliūčių gauti būsto paskolą. Vis tik, pasirodo, net jei jūsų mėnesio pajamos yra lygios, pvz., 5 tūkst. eurų „į rankas“, o įnašą turite netgi didesnį, nei reikia, bankai dėl dviejų specifinių priežasčių pakolos jums tiesiog nesuteiks. Su tuo susidūrė lietuvis Linas (vardas – pakeistas), kuris šiuo metu dirba Lenkijos logistikos įmonėje, tačiau jo pagrindinė gyvenamoji vieta vis dar yra Lietuva.

Įsivaizduokite, kad randate jums itin patikusį butą, jį rezervuojate ir sumokate avansą, tikėdamiesi netrukus pasirašyti sutartį ir turėti naujus namus. Vis tik kaip jaustumėtės, jei sužinotumėte, kad jūsų sumokėtas 5 tūkst. eurų avansas tapo ne buto rezervacija, o nemokama paskola pardavėjui? Į tokią situaciją pakliuvę lietuviai pralaukė mėnesį, kol sužinojo, kad visgi jokio buto nebus – panašu, kad pardavėjas jo nė neketino parduoti.

Kiekvienam gyventojui susidaro kažkiek atliekų, taigi privalu mokėti už jų surinkimą ir išvežimą. Vis tik, nors išmetamų atliekų kiekis per metus nepadidėja, rinkliava už jų tvarkymą didėja kasmet. Tad gyventojai piktinasi – kodėl reikia mokėti daugiau, jei paslauga išliko tokia pati? Vilnietis Domantas naujienų portalui tv3.lt pasiskundė, kad šiukšlių išvežimas per metus jam pabrango 5,7 proc., nors paslauga esą nė kiek nesikeitė.

Dėl gyventojų ir jų kaimynų saugumo Lietuvoje 5 metus iš eilės buvo teikiama finansinė parama pasikeisti suskystintų naftos dujų (SND) balionus į elektrines ar dujines virykles. Ši parama bus teikiama ir šiemet – gyventojams numatyta skirti pusę milijono eurų. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokio dydžio paramą šiais metais skirs valstybė ir ar tai tikrai bus paskutiniai metai, kada šia paskata bus galima pasinaudoti.

Gautos sausio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą gyventojų nenudžiugino – jos buvo iki dviejų kartų didesnės nei gruodį. Energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, vien šilumos kaina, palyginti su gruodžiu, didėjo apie 4 proc., o galutinę sumą augino ir pasibaigusi PVM lengvata bei ypač šaltos žiemos orai. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenys rodo, kad šilumos kainos sausį, palyginus su gruodžiu, daugumoje savivaldybių augo vidutiniškai 15,5 proc.

Ne paslaptis, kad būsto kainos Lietuvoje, o ypač – Vilniuje, nuolat kyla, todėl nekilnojamasis turtas (NT) tampa vis sunkiau įperkamas. Tačiau vien pačioje sostinėje galima rasti būstų, kurių kainos skiriasi ir 4 kartais, tad viskas priklauso nuo to, kur ir kokį tiksliai NT norima pirkti. Specialistai vardija, kiek toks pats butas ar namas kainuoja brangiausiame ir kiek – pigiausiame Vilniaus rajone, kuriose gyvenvietėse NT brango labiausiai ir kaip kito 1, 2 ir 3 kambarių butų kainos.

Europos Komisija (EK) valstybėms narėms pristatė oficialų pranešimą dėl Europos įperkamo būsto plano. Jame pripažįstama, kad būsto prieinamumas tapo visos Europos iššūkiu – tai daro įtaką ekonomikai, socialinei sanglaudai ir regionų vystymuisi. Dokumente taip pat pateikiamas šios problemos sprendimo planas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gyvenant daugiabučiuose neretai tenka kęsti erzinantį kaimynų elgesį, tačiau kartais su tuo taikstytis tiesiog neišeina. Pvz., jei dėl šalimais gyvenančio asmens kasdien tenka kęsti baisų kvapą, rinkti jo šiukšles ar net kovoti su tarakonais.

Dauguma gyventojų elektros vartojimo įpročių paprastai nekeičia, tad sąskaitos šią žiemą bus gerokai didesnės. Nors sausį didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip pernai, vasario pradžioje ji šoktelėjo į seniai matytas aukštumas. Ekspertai aiškina, kodėl elektra brangsta, kaip skiriasi planai ir kada bei kiek iš tiesų galima sutaupyti, pvz., skalbiant naktimis, sumažinant namų temperatūrą 1 laipsniu ar paprasčiausiai ištraukiant iš elektros lizdų įvairius prietaisus.

Šią žiemą Lietuvoje kritiškai trūksta kietojo kuro – gyventojai neranda, kur pirkti pjuvenų briketų, granulių ar akmens anglies, todėl neturi, kuo šildyti namų. O kai kurie žmonės pasakoja, kad net užsisakę kietojo kuro lieka kaip ant ledo – įmonės esą nevykdo pažadų, apgaudinėja dėl produkto kokybės, terminų ir dar kelia kainas.

Dėl netikėtai užsitęsususių šalčių nemaža dalis lietuvių paprasčiausiai nebeturi, kuo šildyti namų. Pasirodo, Lietuvoje ne tik trūksta pjuvenų briketų, granulių ir kito kietojo kuro, o pirkėjai jaučiasi klaidinami prekybininkų dėl tuščių pažadų ir kainų. Taigi gyventojai yra priversti desperatiškai ieškoti briketų, laukti gyvose eilėse ir netgi peštis dėl jų likučių.

Žmonės dažnai suklysta manydami, kad viską, kas po mirties lieka velionio namuose, galima tiesiog pasiimti. Net jei jums priklauso velionio butas, jame rasti grynieji pinigai ar vertingi daiktai gali atitekti kitiems giminaičiams, valstybei ar net svetimam juos radusiam žmogui. Jei rastus daiktus mėgintumėte pasisavinti, grėstų baudžiamoji atsakomybė, o kartais netgi užgriūtų velionio skolos.

Nuo sausio lietuviai už šildymą mokės daugiau ne tik dėl padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM), bet ir dėl ilgai pasitęsiančių šalčių. Vis tik kai kuriuose miestuose šildymas šiemet atsieina netgi pigiau, nei pernai, o dalis gyventojų moka net 127 proc. daugiau nei kiti. Kodėl kainos taip skiriasi? Pvz., šiauliečiai už šildymą be PVM moka 29 proc. mažiau nei kauniečiai ir 17 proc. mažiau nei vilniečiai. Tuo metu Utenos gyventojai moka net 56 proc.

Kadangi šaltukas Lietuvoje laikosi, o šildymas tik brangsta, gyventojai noriai teikia prašymus dėl šildymo kompensacijų. Vis tik ne visi veikia sąžiningai – kai kurie mėgina gudrauti ir už šildymą gauti dvigubai daugiau pinigų. Socialinio tinklo grupėje anonime norėjusi likti moteris papasakojo, kad yra vieniša mama ir vos suduria galą su galu. Todėl su dukra grįžo gyventi pas mamą, o savo butą nusprendė išnuomoti, kad gautų daugiau pajamų.

Butus turintys lietuviai jau už sausį daugiabučių administratoriams turės mokėti daugiau, o nuo liepos mokestis už namų priežiūrą daliai gyventojų pabrangs ir 4 kartus. Kasmet indeksuoti ir priklausomai nuo namo būklės didinti kaupiamųjų lėšų (skirtų daugiabučių priežiūrai ir remontui) tarifus pernai nusprendė Vyriausybė. Specialistai paaiškino, kiek tiksliai dėl to didės mokestis butų savininkams ir kokių pokyčių tikėtis.

Ar galėtumėte įsivaizduoti gyvenimą be švaraus vandens, negalint jame nei maisto ar arbatos išsivirti, o galiausiai – net ir vaikų išmaudyti? Su tokia problema jau virš pusės metų tenka taikstytis Kauno rajono gyventojams – esą niekas nesiima tvarkyti kartu su žemėmis iš čiaupo bėgančio vandens. Apie šią problemą naujienų portalui tv3.lt papasakojo Seniavos kaimo gyventoja Laura. Pasak jos, jau prieš kelerius metus kartas nuo karto vandenyje pasirodydavo žemių nuosėdų.

Gyvenamosios vietos deklaravimas atrodo savaime suprantamas dalykas, tačiau nemažai daliai žmonių to padaryti neleidžia būsto savininkai, baimindamiesi didesnių mokesčių ar apsunkinto iškraustymo. Dėl šios priežasties gyventojų nepasiekia laiškai, išmokos, nėra galimybių gauti paskolų ar vietų darželiuose. Vis tik ne visi žino, kad gyvenamąją vietą galima deklaruoti ir be būsto savininko žinios.

Būsto įperkamumo krizė vis labiau gilėja, o dalis ekonomistų netgi užsimena apie besiformuojantį burbulą nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Negana to, kyla klausimų, ar NT vystytojai nepiktnaudžiaus dabartine situacija ir kurį laiką dirbtinai nemažins pasiūlos, siekdami didesnio pelno vėliau.

Jau 2 metus Lietuvoje galioja reikalavimas, pagal kurį dalis gyventojų privalo kartą per metus į laboratoriją siųsti savo nuotekų mėginį. Tuo siekiama užtikrinti, kad į aplinką nepatektų taršios nuotekos. Vis tik apie tokią tvarką žino toli gražu ne visi. Pvz., Kauno rajone gyvenanti Zita, paklausta, ar bent kartą siuntė tirti savo nuotekas, nustebo ir teigė pirmą kartą girdinti apie tokį dalyką: „Nuo kada čia reikia nuotekas tirti? Keistai kaip, tikrai nesame girdėję tokio dalyko.

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo naujos statinių – butų, gyvenamųjų namų, sodo namelių ir kitų patalpų bei statinių – mokestinės vertės, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šios vertės pagal įsigaliojusius teisės aktų pakeitimus ateinančius trejus metus bus naudojamos nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti, skelbia pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras.

Kol Lietuva tūno po storu sniego sluoksniu, gyventojai raginami nepamiršti, kad nuo sniego ir ledo privalu valyti ne tik kelius ar automobilius, bet ir pastatus. Varvekliai, sniego luitai ir jų nuošliaužos gali būti pavojingi tiek praeivių sveikatai, tiek turtui. Taigi nepašalinus jų laiku gresia šimtus eurų siekiančios baudos. Savivaldybių atstovai aiškina, kas yra atsakingi už pastatų valymą nuo sniego ir kad tą privaloma daryti laikantis visų saugumo reikalavimų.

Naujieji metai į Lietuvą atnešė ne tik daug sniego ir atšiaurų orą. Nuo sausio 1 d. už šildymą ir karštą vandenį lietuviams teks mokėti daugiau ir dėl to, kad iki šiol jiems taikytas 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) pakilo iki 21 proc. Specialistai neslepia, kad dėl žiemiško oro šilumos suvartojimas augs, o PVM lengvatos panaikinimas nulems didesnes gyventojų sąskaitas.

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms kasmet vis kylant, gyventojams tampa vis sunkiau įsigyti nuosavą būstą. Vis tik palūkanos pastaruoju metu reikšmingai sumažėjo, dėl ko atpigo paskolos. O nuo kitų metų būsto įsigijimą palengvins tiek mažesnis pradinis įnašas, tiek atsiimami II pakopos pensijų pinigai. Tačiau specialistai neslepia, kad kitąmet NT reikšmingai brangs.

Kol vieni gyventojai inicijuoja daugiabučių renovaciją ir atsinaujina savo būstus, kiti baiminasi, kad modernizacija pareikalaus per daug investicijų, o realios grąžos tai greitai neduos, todėl tam nesiryžta.

Kaip daugelyje kitų veiklų, statybose yra labai svarbu pasiruošti ir atlikti namų darbus. Tai, anot ekspertų, yra būdas garantuoti greitas statybas, kurios apsieis be didesnių problemų. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Statybų gidas“ vidaus apdailos statybos vadovas Marius Remeika ir „Capital“ architektai vadovas Vladislavas Gžybovskis dalinosi savo patirtimi bei patarimais, kurie padės palengvinti darbus visiems. Pasak V. Gžybovskio, visų darbų pradžia yra ta pati.