Būstas

Prieš metus bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis teigė, kad Lietuvoje būsto kainos nekils, tačiau dabar yra matoma, kad kainos vis dar kyla. Apie tai, ko gali tikėtis nekilnojamąjį turtą (NT) svarstantys įsigyti gyventojai bei apie planus Vilniuje statomą nacionalinį stadioną perduoti kauniečiams, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su A. Avuliu. Lygiai prieš metus sakėte, kad būsto kainos Lietuvoje nepakils.

Valstybinė kultūros paveldo komisija palankiai vertina Vyriausybės paskelbtą sprendimą dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų ateities, pabrėždama šio objekto architektūrinę ir simbolinę svarbą, rašoma pranešime spaudai. Paveldo komisija teigia besitikinti, kad būsimi veiksmai padės išsaugoti XX a. brutalizmo architektūros pavyzdį ir užtikrins pastato prasmingą viešąją paskirtį. „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – tai ne tik išskirtinės architektūros objektas, bet ir atminties vieta.

Antrąjį šių metų ketvirtį toliau sparčiai didėjo būsto bei verslo paskolų paklausa, pagerėjo  įmonių ir namų ūkių finansinės būklės vertinimas, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta komercinių bankų apklausa. Vis dėlto didžiausią riziką Lietuvos finansų sistemai, bankų vertinimu, kelia kibernetinės atakos, geopolitinė įtampa ir nauja prekybos įtampa.  „Bankai situaciją rinkoje ir toliau vertina palankiai, optimistiškai nuteikia ir švelnėjantys paskolų įmonėms ir gyventojams standartai.

Būsto rinkos aktyvumas išlieka aukštumose. Tačiau specialistai įspėja – jeigu dairotės būsto pirkimui ar nuomai, skubėti neverta, mat kitu atveju gali tekti skaičiuoti ir nuostolius. Tad kokių kaidų nedaryti ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį, šiandien laidoje „Dienos pjūvis“ kalbame su advokatų kontoros „CEE Attorneys“ vyresniąja teisininke Lina Lioge ir bendrovės „Home Deals“ vienu iš įkūrėju Laurynu Boguševičiumi. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Būsto pirkėjai nesnaudžia ir rinkoje graibsto namus bei butus. Dažnai gyventojai dėl to kreipiasi į bankus ir prašo paskolos. Tačiau dalis pirkėjų pastebi keistą tendenciją – esą po pateiktos užklausos bankui dalis kredito įstaigų ilgai nesusisiekia, tad reikia laukti ir kelias savaites. Nekilnojamojo rinkos (NT) ekspertai dažnai sakydavo, kad vasaros laikotarpiu būsto pardavimai prislopsta.

Daugiabučių modernizacijos metu dažniausiai daugiausia dėmesio skiriama pastato šiltinimui – tai vizualiai matomi ir ekonomiškai greičiausiai  juntami pokyčiai. Tačiau norint dar labiau padidinti energinį efektyvumą ir sumažinti energijos sąnaudas, svarbu apsvarstyti galimybę įdiegti atsinaujinančius energijos šaltinius. Saulės elektrinės, šilumos siurbliai leidžia ne tik pasiekti aukštesnę energinio naudingumo klasę, bet ir seną daugiabutį paversti beveik klimatui neutraliu pastatu.

Butus daugiabučiuose turintys gyventojai nuo liepos 1 d. už namo priežiūrą ir remontą kas mėnesį turės mokėti daugiau. Toks sprendimas buvo priimtas Vyriausybės nutarimu, esą iki šiol galioję minimalūs kaupiamųjų lėšų tarifai, mokami namų administratoriams, buvo per maži.

Lietuvos bankas (LB) siūlo, kad norintiems įsigyti pirmąjį būstą gyventojams komerciniai bankai pradinį įnašą mažintų nuo 15 iki 10 proc. būsto vertės. Imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą, kai dar negrąžintos ankstesnės, siūloma taikyti 30 proc. pradinio įnašo reikalavimą. Plačiau apie naujus siūlymus TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskiene.

Didelė dalis šalies daugiabučių pastatyti pagal anksčiau galiojusius, šiandienos saugumo standartų neatitinkančius reikalavimus. Neretai gyventojai nėra linkę imtis apsaugos priemonių tol, kol neištinka nelaimė, tačiau būtent senų daugiabučių būklė ir neprižiūrėtos inžinerinės sistemos dažnai tampa gaisrų priežastimi.

Žmonės savo namuose praleidžia daug laiko – tai ir poilsis, miegas, darbas, bendras laikas su vaikais. Tam, kad būtų gera savijauta, yra reikalingas geras mikroklimatas, kuris neapsieina be šildymo, vėsinimo sistemų bei rekuperatoriaus darnos. Ape tai, ką svarbu žinoti norint namie jaustis gerai ir kokybiškai pailsėti, „Statybų gidas“ tinklalaidėje diskutavo bendrovės „Eko2Šiluma“ vadovas Rolandas Grikšas ir nekilnojamojo turto (NT) brokeris Artūras Adamonis.

Už malkas teks mokėti daugiau: suskaičiavo, kiek brangs – ar ne per daug? Brangs ne tik šildymas, bet ir malkos: „Tai tikrai nepalengvins žmonių gyvenimo“ Malkų kainos augs: štai kiek daugiau eurų teks mokėti Aktualu gyventojams: brangs 1 dalykas, vietoje 218 eurų mokėsite 242 – ar sutinkate?

Lietuvos pajūrys yra pagarsėjas ypač didelėmis ir kasmet augančiomis tiek maisto, gėrimų, pramogų, tiek ir nakvynės kainomis. Todėl poilsiautojai stengiasi prasisukti kuo pigiau ir rasti ne tokių brangių variantų. Tačiau ar nakvynė vos už 19 eurų asmeniui ar 38 eurus dviems tikrai bus tai, ko tikitės išvykę paatostogauti prie jūros? Nakvynė Palangoje – traukinio vagono kupė Pasirinkus bet kokį tolimesnį vasaros savaitgalį, nakvynės variantai pajūryje „Booking.

Nuo kitų metų visiems Lietuvos gyventojams brangs šildymas, kadangi iki šiol centralizuotam šildymui ir malkoms taikytas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus grąžinamas į 21 proc. Specialistai suskaičiavo, kiek dėl to skirtingų namų gyventojams vidutiniškai brangs šildymas per mėnesį, kaip ir kiek bus galima sutaupyti.

Alinant karščiams gyventojai ieško įvairių būdų atsivėsinti. Vieni perka ventiliatorius, kiti galvoja apie oro kondicionierius. Tačiau pastaruosius laisvai įsigyti gali toli gražu ne visi. Ir ne tik dėl kainų – tam gali prireikti tiek kaimynų sutikimo, tiek statybos leidimo. Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, ar galima savo buto balkone įsirengti oro kondicionierių. Vieni tikino, kad galima, svarbiausia – kad ant kaimynų nelašėtų kondensatas.

Vis daugiau žmonių, rinkdamiesi būstą arčiau gamtos ar toliau nuo miesto šurmulio, pigesne alternatyva laiko modulinius namukus, kurie gali tarnauti ne tik kaip vasarnamiai, bet ir tapti būstu visiems metų laikams. Dažnai žmonės tokius namus vadina antraisiais namais ar vasaros rezidencijomis, o kaip juos tinkamai įsirengti domėjosi TV6 laidoje „Statybų gidas“. Nekilnojamojo turto (NT) kainoms didmiesčiuose nuolat augant keičiasi ir gyventojų būsto pirkimo įpročiai.

Nuo 2026 m. lietuviams teks daugiau mokėti už karštą vandenį – Seimas nusprendė jam nebetaikyti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo ir nuo 9 proc. grįžti prie 21 proc. Ši iniciatyva buvo svarstyta kartu su mokesčių pakeitimus numatančiu paketu, skirtu užtikrinti papildomą gynybos finansavimą. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai nurodė, kaip vertina tokį sprendimą ir kiek dėl to brangs karštas vanduo.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas. Jomis pakeista tvarka, kas ir kiek turės mokėti ne tik už gyvenamąjį būstą, bet ir kitos paskirties turtą – ūkinius pastatus, sodo namelius, poilsines, garažus ir kt. Už įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, 46 buvo prieš, o 4 – susilaikė. Priimtą projektą dar turėtų pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

„Statybų gidas“ tinklalaidėje – įdomi diskusija apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti naujakuriams. Tiek būsto tipo pasirinkimas, tiek ir vidaus įsirengimas yra stresą keliantys veiksniai, tad kaip žmonėms priimant svarbius sprendimus nesusipykti išsiskyrus nuomonėms diskutavo psichoterapeutas Raimondas Alekna ir NT brokeris Arūnas Adamonis.

Per Jonines daugelis planuoja susitikti su šeima ar draugais ir leisti laiką gamtoje, išsikepti mėsos ar kito maisto. Vis tik svarbu prisiminti, kad net ir nuosavame kieme užsikūrus šašlykinę galima sulaukti nemalonumų – policijos, ugniagesių ir net baudos. Ugniagesių atstovai pastebi, kad gyventojai dėl to neretai skundžia savo kaimynus. Bet ir ne be reikalo – atvejų, kai nuo kepsninių, laužų ar šašlykinių užsidega pastatai ar augalai pasitaiko gana dažnai.

Skandalingasis buvęs Lietuvos premjeras Adolfas Šleževičius užgrobė nemažą dalį valstybinės žemės ir taip prasiplėtė didžiulę ir prabangią savo rezidenciją. Maždaug pustrečio milijono eurų kainavusią vilą su sklypais nusipirkę dabartiniai savininkai įsigijo ir nusavintą valdišką žemę, bet jos atlaisvinti neketina ir statybos inspekcijos reikalavimus skundžia teisme.

Daugelis žmonių svajoja apie gerą ir kokybišką namą, kuriame galėtų mėgautis jaukumu bei ramiu gyvenimu su šeima. Tačiau dažnai norai ir viltys gyventi svajonių name prasilenkia su architektų, statybininkų, darbų vadovų ir sąmatininko požiūriu. Apie tai, nuo ko priklauso geras namas ir kaip tiksliai apskaičiuoti būsimą jo kainą, naujausioje „Statybų gido“ tinklalaidėje diskutavo „Capital architektai“ vadovas Vladislav Gžybovski ir įmonės samatele.lt savininkas Mindaugas Laučys.

Per 7 metus už elektrą sumokėjo vos 123 eurus: ar pinigus teks grąžinti?

Naujai statomi ar renovuojami namai jau greitai privalės atitikti naujus, sugriežtintus reikalavimus. Dalis nekilnojamojo turto (NT) vystytojų pripažįsta, kad dėl to gali išbrangti ir statybos. Aplinkos ministerija pranešė, kad Lietuvai reikia parengti Nacionalinį pastatų renovacijos planą. Jį įgyvendinant esą norima užtikrinti, kad iki 2050 m. gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai būtų renovuoti ir taptų energetiškai efektyvūs, nepriklausytų nuo iškastinio kuro.

Gegužės–birželio mėn. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pakvietė Lietuvos gyventojus susipažinti su atrinktais daugiabučių renovacijos projektais iš visos Lietuvos bei atiduoti savo balsą už padariusį didžiausią įspūdį. Visuomenei buvo pristatytos 12 daugiabučių, atnaujintų 2023–2024 m., istorijos, kuriose dalintasi gerąja patirtimi. Daugiausiai simpatijų sulaukė trys iš jų: namai Sudervės g. 12, Vilniaus raj., Avižieniuose, Draugystės g. 27, Marijampolėje ir Sukilėlių pr. 88, Kaune.

Aikštelė prie daugiabučio namo, atrodo, yra savaime suprantamas dalykas. Kur gi daugiau gyventojai statytų automobilius, kaip privažiuotų prie namų, išsikrautų ir parsineštų sunkius krepšius? Vis tik aikštelės daugiabučiams priklauso toli gražu ne visada. Pvz., vilnietis Kipras dar prieš įsigyjant butą buvo įspėtas, kad stovėjimo aikštelė priklauso ne gyventojams, o įmonėms, kurios yra pirmame daugiabučio aukšte. „Sutartyje su šia sąlyga sutikau, nepagalvojau, kad bus tiek problemų.

Žmonės be vandens savo kasdienybės neįsivaizduoja – be jo nei maisto pasigaminsi, nei i6simaudysi. Tad bet koks iš čiaupo tekančio vandens spalvos ar kvapo pokytis priverčia sunerimti – ar galime gerti, ar nenusinuodysime? Tokį klausimą socialiniame tinkle iškėlė žinoma teisininkė Gabija (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuri pasidalijo gelsvo vandens stiklinėje nuotrauka. „Naktį lijo. Vanduo iš čiaupo – geltonas. Vilnius, Pilaitė. Kaip suprasti?“ – rašė moteris.

Mokesčių pertvarkos chaosas Seime. Socialdemokratai, „aušriečiai“ vėl priregistravo naujų siūlymų dar kartą keisti NT mokesčio projektą. Kad įsivyravo betvarkė, iš dalies pripažįsta ir patys Seimo nariai, o tautos išrinktųjų veiksmus sunku jau suprasti ir pačiai tautai. Maža to, paaiškėjo, kad rytoj turėjęs vykti galutinis balsavimas dėl mokesčių nukeltas į kitą savaitę – po Joninių. Bet seimūnai jau dabar juokauja, kad šventė gali dar labiau sujaukti politikų protus.

Kultūros paveldo statusą turintys daugiabučiai – neatskiriama miestų architektūrinio identiteto dalis, tačiau jų būklė dažnai kelia pagrįstą susirūpinimą. Dėl sudėtingų atnaujinimo sąlygų ir ilgo eksploatacijos laikotarpio šiuose pastatuose kaupiasi techniniai defektai, keliantys grėsmę tiek gyventojų saugumui, tiek kultūros vertybių išsaugojimui.

Valdantieji galutinai nesutaria, kaip apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą (NT). Daugelis anksčiau pasisakė už tai, kad pirmajam būstui išvis nebūtų taikomas NT mokestis. Tačiau pirmadienį Seime po svarstymo priimta naujausia įstatymo pataisų versija – apmokestinti NT vertę, viršijančią 450 tūkst. eurų.

Daugelis gyventojų negali įsigyti nekilnojamojo turto (NT) be paskolos. Įprastai kreditas už butą ar namą mokamas 30 metų, o per tą laiką gali nutikti daug kas. Pvz., dėl ligos ar prarasto darbo asmuo nebeišgali mokėti paskolos ir būsto turi atsisakyti. Bet ar tokiu atveju jis atgaus už NT bankui sumokėtus pinigus, ar liks ir be pinigų, ir be namų? Tokį klausimą socialinio tinklo „Facebook“ grupėje iškėlė gyventojas iš Kaišiadorių.

Lietuvoje poreikis įsigyti būstą neblėsta. O nekilnojamojo turto (NT) kainos, panašu, taip pat  įkandamesnės pirkėjams artimiausiu metu veikiausiai netaps. Negana to, rinkoje pasigirsta nuogąstavimų dėl brangstančių statybinių medžiagų. Tačiau dėl ko iš tiesų brangsta būstas – dėl pardavėjų godumo ar iš tiesų pagrįstų priežasčių? Registrų centro duomenimis, NT sandorių rinka pastaruoju metu pažymėtas tolimesnio augimo nuotaikomis.

Saulės elektrinės, šilumos siurbliai, rekuperacinės sistemos – tai tik dalis inžinerinių sprendimų, apie kuriuos vis dažniau svarsto daugiabučių gyventojai, siekiantys mažesnių sąskaitų ir didesnio komforto. Specialistai pabrėžia: šios priemonės gali tapti energinio efektyvumo proveržiu, tačiau jų diegimas turi būti gerai apskaičiuotas.

Lietuvoje vis dažniau svarstoma apie nekilnojamąjį turtą ne tik kaip apie vietą gyventi, bet kaip apie ilgalaikį kapitalo augimo įrankį. Vilniaus transformacija – geriausias pavyzdys: buvę pramoniniai rajonai tampa paklausiausiomis gyvenimo erdvėmis. Tie, kas prieš penkerius metus pirko Vilkpėdėje, šiandien skaičiuoja dvigubą vertės augimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tačiau prognozuoti sėkmę nepadeda nuojauta – tam reikia duomenų, miesto raidos supratimo ir šiek tiek drąsos.

Kaip jaustumėtės, kai norėdami pakeisti palūkanas, sulauktumėte reikalavimo sumokėti beveik 1 tūkst. eurų? Ir jei dabartinis bankas neleistų pereiti į kitą, kur suteikiamos geresnės paskolos sąlygos? Į tokią nemalonią situaciją pakliuvo politikas Aleksej Persijanov, mokantis būsto paskolą bankui „Luminor“. Jis papasakojo, kad prieš 2 metus, kylant palūkanoms, nutarė jas penkeriems metams užfiksuoti. „Aš banko, kai fiksavau, klausiau, ar bus galima atfiksuoti.

Prasidėjus vasaros sezonui, šiltiems orams, nemažai lietuvių savaitgaliui ar ilgesnėms atostogoms vyksta į pajūrį. Vieni į Palangą, Nidą, Šventąją ar kitur sugalvoja važiuoti paskutinę minutę, kiti poilsį ten planuoja gerokai iš anksto. Vis tik nakvynė prie jūros kainuoja labai įvairiai ir gali skirtis šimtais eurų. Tą lemia ne tik apartamentų prabanga ar vieta, bet ir orai.

Šių metų gegužę nekilnojamojo turto pardavimai Vilniuje augo 25 proc., rodo NT plėtros bendrovės „EIKA Development“ duomenys. Pastarąjį mėnesį Vilniuje parduoti 462 butai, kai balandį – 367.  Bendrovės duomenimis, butų pardavimų augimas nuo pat metų pradžios rodo rinkos atsigavimą. Šių metų sausį Vilniuje buvo parduoti 704, vasarį – 482, kovą – 440, balandį – 367, gegužę – 462 butai.

Daugiabučių modernizavimas – tai ne tik galimybė sumažinti šildymo sąnaudas bei padidinti būsto vertę, bet ir atsakingas procesas, kurio kokybė priklauso nuo kiekvieno jo dalyvio – nuo projektuotojo iki gyventojo. Kad renovacija būtų sklandi ir atitiktų visų poreikius, būtinas visų suinteresuotų šalių įsitraukimas.

Ramiai gyvenant savo namuose nesitikima, kad butui staiga kažkas nutiks ir teks kelerius metus bylinėtis teismuose, mokėti teisininkams ir siekti, kad turtui padaryta žala būtų atlyginta. Tačiau tokių atvejų pasitaiko gana dažnai. Pvz., skaitytojas Arvydas papasakojo, kad jo senyvų tėvų kaimynas viršuje remontuoja savo butą, griauna leidžiamas griauti sienas, bet dėl to ėmė trūkinėti Arvydo tėvų buto lubos ir sienos, atsirado labai daug dulkių.

Vilniuje, Žirmūnų gatvėje esančio namo gyventojai šiandien džiaugiasi šiltu, energiškai efektyviu bei moderniu namu. Kelionė iki šio rezultato užtruko tris metus ir pareikalavo tvirto sprendimo bei vieningo siekio atsinaujinti sovietiniais laikais statytą pastatą. Aplinkos projektų valdymo agentūra sugrįžta su tradiciniais tapusiais „Metų renovacijos projekto rinkimais“ bei pristato dar vieną sėkmės istoriją, kuri daugiabučio modernizacijai gali įkvėpti ir jus.

Vilniuje paminėta Europos Kaimynų diena. Šventės iniciatoriumi jau ne pirmus metus tapo daugiabučius administruojanti įmonė „Mano BŪSTAS“, Lazdynėliuose pakvietusi kaimynus artimesniam bendravimui.  Šurmuliavo Lazdynėliuose Gegužės 27-ąją, antradienio vakarą, „Riverland“ kvartale Lazdynėliuose, šurmuliavo linksmai nusiteikę gyventojai. Daugiau nei 50 didelių ir mažųjų kaimynų susibūrė Lazdynėlių g. 67/83 daugiabučių kieme.

Valdžiai svarstant, kaip didinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, dalis gyventojų pradėjo ieškoti alternatyvų, kaip šią mokestinę naštą išeitų sumažinti. Siekdami sutaupyti Lietuviai pradėjo domėtis galimybe gyventi negyvenamosios paskirties patalpose, kurios paprastai yra pigesnės, nei gyvenamosios paskirties patalpos, kurioms taikomi papildomi reikalavimai.

Sumokėję už turtą ir oficialiai tapę jo savininkais esame ramūs, kad jis priklauso tik mums. Vis tik tą supranta ne visi. Pvz., daug laiko parduotame sklype ar sodyboje praleidę ir prie jų prisirišę buvę savininkai ten ir toliau gali jaustis kaip namuose – o kas gi jiems sutrukdys? Su tuo susidūrė vilnietis Edvinas (vardas pakeistas), kuris dar pernai rudenį nusipirko sodybą. Buvęs savininkas iš ten išsivežė savo daiktus ir patikino, kad į sodybą daugiau negrįš.

Seimui pradėjus svarstyti Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas, visuomenėje ir tarp politikų toliau netyla diskusijos dėl jų. Tie, kas daug turto neturi, nemato problemų, kad, padidinus NT mokestį, turtingesni susimokės daugiau.  Kiti jau svarsto, kad pakeitus įstatymą, ieškos būdų, kaip didesnio mokesčio išvengti. O vienas iš jų – NT dovanojimas ar perrašymas, pavyzdžiui, vaikams.

Ketvirtadienį Seimas ėmėsi svarstyti naujausią Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektą. Jam vos prieš vieną dieną pritarė Vyriausybė, nes ankstesnis jos pasiūlytas NT apmokestinimo modelis parlamento buvo atmestas. Už naujas NT mokesčio pataisas balsavo 72 Seimo narių, 36 buvo prieš, o 9 susilaikė. Dabar jas svarstys Seimo komitetai. Birželio mėnesį už jas turėtų būti balsuojama po svarstymo.

Didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje pastatyti prieš kelis dešimtmečius ir dar seniau, todėl šiandien jų konstrukcijos ir inžinerinės sistemos susiduria su rimtais iššūkiais, kuriuos lemia ne tik pastato amžius ar klimato sąlygos, bet ir nuoseklios priežiūros stoka.  Išeitis -  renovacija, jei ji atliekama kompleksiškai ir kokybiškai, galima ne tik atkurti pastato saugumą, bet ir gerokai prailginti jo eksploatacijos trukmę.

Praėjusią savaitę Vyriausybė jau galutinai nusprendė dėl mokesčių pakeitimų, kurie antradienį pateikti Seime. Tačiau jos registruoti įstatymų projektai sulaukia kritikos. Esą tokie sprendimai daugelį gyventojų paskatins lįsti į šešėlį, taip vengiant itin padidėsiančių mokesčių. Vienas iš siūlomų pokyčių – kad toks pats gyventojų pajamų mokestis (GPM) būtų taikomas visoms pajamų rūšims bendrai, t. y. tiek darbo ar individualios veiklos pajamoms, tiek iš turto nuomos ar pardavimo gautoms lėšoms.

Lietuvos gyventojai kviečiami iš arčiau pažvelgti į dvylika renovuotų daugiabučių ir iš jų išrinkti labiausiai vertą „Metų renovacijos projekto“ vardo. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) organizuojamų rinkimų tikslas – ne tik pagarsinti įkvepiančius pavyzdžius, bet ir paskatinti pokyčius kituose šalies miestuose bei bendruomenėse.

Praėjusią savaitę Vyriausybė jau galutinai nusprendė, kokius mokesčius keis ir didins. Tarp jų – ir gyventojų pajamų mokestį (GPM). Vis tik kai kurie pakeitimai kelia klausimų ir sulaukia kritikos. Pavyzdžiui, siūloma, kad visos skirtingų rūšių pajamos (darbo, individualios veiklos, turto pardavimo) būtų sumuojamos ir joms būtų taikomas toks pats GPM tarifas. Taigi, kai kuriais atvejais jeigu gyventojas parduotų nekilnojamąjį turtą (NT), uždirbdamas, pvz., 100 tūkst.

Artėjant vasarai gyventojai vis dažniau išlenda į gamtą ir miškuose, sodybose ar nuosavuose kiemuose kepa šašlykus, dešreles ar kitokį maistą. Vis tik dėl šašlykinės, kepsninės ar laužo gali tekti susimokėti nemenkas baudas. Taip yra dėl to, kad dėl atstumų nesilaikymo ir neatsargaus elgesio gyventojai gana dažnai nuo šašlykinių ar laužų padega savo namus, augalus ar nukenčia patys.