Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė Aušra Bartkevičienė sako, kad galimybė įsirengti naują balkoną ypač aktuali pirmųjų aukštų gyventojams, kurių butuose jo iki šiol nebuvo. Taip jie galėtų turėti papildomą erdvę, kurios anksčiau trūko.
Architektas Arūnas Lapinskas papildo, kad įrengus balkoną, į jį gali persikelti dalis iki tol bute atliekamų veiklų, pavyzdžiui, drabužių džiovinimas, sezoninių daiktų laikymas ar kavos bei arbatos gėrimas. Sodininkystės mėgėjai jame galėtų auginti augalus, kiti – užsiimti kūrybine veikla. Pats balkono įsirengimas ir jo pavertimas jaukia, patogia erdve taip pat gali tapti saviraiškos forma.
„Balkonas gali gerokai pagerinti ir judėjimo negalią turinčių žmonių gyvenimo kokybę. Kai išeiti į kiemą sudėtinga arba tokios galimybės pasitaiko retai, nuosavas balkonas leidžia bent trumpam pabūti gryname ore nepaliekant namų“, – sako A. Lapinskas.
Balkonus galima gerokai išplėsti
Gyventojai, kurių butuose yra balkonai, neretai juos naudoja skalbiniams džiovinti ar daiktams laikyti, o laisvalaikiui, pavyzdžiui, skaityti ar gerti kavą, gerokai rečiau. Viena pagrindinių priežasčių – nedidelis plotas, ribojantis jų panaudojimo galimybes. Tačiau į daugiabučių namų modernizavimo priemonių sąrašą įtraukus galimybę plėsti esamus balkonus, ši situacija gali iš esmės pasikeisti.
„Jei tai leidžia sklypo ir užstatymo ribos, pastato konstrukcijos, gaisrinės saugos reikalavimai ir gyventojų sprendimai, balkonus galima gerokai praplėsti. Palyginti su senos statybos daugiabučių balkonais, kurių gylis dažnai siekdavo vos apie metrą, toks pokytis gali suteikti visiškai naujas erdvės panaudojimo galimybes“, – tikina architektas.
Pasak A. Bartkevičienės, naujų balkonų įrengimą ir esamų plėtimą galima numatyti bendrame daugiabučio modernizavimo projekte ir įgyvendinti kartu su kitomis atnaujinimo priemonėmis. Šiems darbams finansuoti gyventojai gali pasinaudoti lengvatiniu kreditu, kurio grąžinimo laikotarpis – iki 20 metų.
Daugiau natūralios šviesos namuose
Modernizuojant daugiabutį galima ne tik įrengti ar praplėsti balkonus, bet ir padidinti langų bei balkonų durų angas. Padidinus šias angas, į namus gali patekti daugiau natūralios šviesos ir atsiverti platesnis vaizdas į lauką.
„Natūrali, arba dienos, šviesa yra vienas svarbiausių kokybiškos vidaus aplinkos elementų. Ji leidžia natūraliau suvokti spalvas, formas ir erdvės gylį, o vaizdas pro langą bei per dieną kintanti šviesa padeda išlaikyti ryšį su išorine aplinka ir paros ritmu. Šviesa taip pat veikia žmogaus cirkadinę sistemą, todėl tinkamas jos kiekis ir laikas yra susiję su budrumu, miego ir aktyvumo ritmu bei bendra savijauta“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto mokslininkė dr. Lina Šeduikytė.
Tačiau, kaip atkreipia dėmesį mokslininkė, didesnis balkonas savaime nereiškia, kad kambaryje bus šviesiau. Gilesnė balkono plokštė ar nepermatomos konstrukcijos gali sumažinti į patalpas patenkančios dienos šviesos kiekį. Kita vertus, vasarą toks šešėliavimas gali būti naudingas, nes mažina tiesioginės saulės šilumos pritekėjimą. Taigi tas pats architektūrinis sprendimas skirtingais metų laikais gali turėti ir privalumų, ir trūkumų.
„Dideli įstiklinti plotai gali suteikti daugiau šviesos ir vizualinės erdvės, tačiau vasarą didinti perkaitimo riziką. Žiemą įstiklintos atitvaros paprastai turi mažesnę šiluminę varžą nei gerai apšiltinta nepermatoma siena, todėl jų plotas ir techninės savybės turi įtakos šilumos nuostoliams. Taigi geriausias rezultatas pasiekiamas ne tiesiog didinant stiklo plotą, bet ieškant pusiausvyros tarp dienos šviesos, vaizdo į lauką, energinio efektyvumo ir šiluminio komforto skirtingais metų laikais“, – teigia mokslininkė.
Svarbu susitarti dėl bendro sprendimo
Planuojant įrengti ar plėsti balkonus, taip pat keisti langų dydžius, svarbu atsižvelgti ne tik į atskirų gyventojų pageidavimus, bet ir į bendrą daugiabučio vaizdą. Architektas Andrius Ropolas teigia, kad vientisą namo išvaizdą galima sukurti dviem būdais: parengti bendrą architektūrinę koncepciją arba numatyti kelis tarpusavyje derančius langų ir balkonų variantus, iš kurių gyventojai galėtų rinktis.
„Rezultatas gali būti tiek įprastas, tradicinis fasadas, tiek netikėtai žaismingas, mažai primenantis tipinį seną daugiabutį. Tokiu atveju patys gyventojai tampa namo architektais“, – pasakoja A. Ropolas.
Vis dėlto architektas pabrėžia, kad net ir suteikiant gyventojams pasirinkimo laisvę, visus sprendimus būtina planuoti kartu. „Jeigu iš 30 gyventojų tik vienas norės didesnio lango, rezultatas gali būti neestetiškas ir pakenkti bendram pastato patrauklumui. Individualumas gerai iki tam tikros ribos. Daugiabutis atrodo geriau, kai visi langai vienodos spalvos, pagaminti iš tos pačios medžiagos, o durys – vienodos“, – teigia A. Ropolas.
Tam, kad naujo balkono įrengimas, esamo plėtimas ar langų angų didinimas duotų geriausią rezultatą, gyventojams svarbu šiuos pokyčius aptarti dar planuojant daugiabučio modernizavimą. Taip galima laiku įvertinti technines galimybes, numatyti finansavimą ir suderinti individualius poreikius su bendra pastato architektūrine vizija.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė
