Būstas

Lietuvos banko sprendimu nuo kitų metų rugpjūčio 1 d. pradinis įnašas skolinantis pirmam būstui bus 10 proc. vietoje iki šiol galiojusios minimalios 15 proc. ribos. NT ekspertų teigimu, tai – naujakuriams itin reikšmingas ir rinkoje pastebimus pokyčius tikrai lemsiantis sprendimas, kuris, tikėtina, turės įtakos ir būsto kainoms.

Lietuvos bankas (LB) atnaujino Atsakingojo skolinimo nuostatus, pagal kuriuos nuo kitų metų rugpjūčio pirmą būstą įsigyjantiems asmenims nustatytas ne mažesnis kaip 10 proc. nuo NT vertės pradinio įnašo reikalavimas. Premjerė Inga Ruginienė sakė, kad, dirbdama socialinės apsaugos ir darbo ministre, aktyviai siūlė centriniam bankui priimti tokį sprendimą. Jos manymu, tai duos daugiau galimybių jauniems asmenims ir šeimoms įsigyti nuosavus būstus.

Nuo kitų metų rugpjūčio pirmąjį būstą norintys įsigyti žmonės turės sukaupti mažesnį pradinį įnašą. Kaip skelbė Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus, po Atsakingojo skolinimo nuostatų (ASN) pakeitimo pradinis įnašas siektų 10 proc. būsto vertės, o ne 15 proc. „Nuo 2011 m. taikomi Atsakingojo skolinimo nuostatai atlieka savo darbą – jie padeda išvengti gyventojų perteklinio įsiskolinimo ir užtikrina finansinį stabilumą. Dabar atėjo metas žengti į naują jų brandos etapą.

Lietuvos bankas (LB) ketina iki lapkričio priimti sprendimą, ar įsigyjantiesiems pirmą būstą minimalus pradinio įnašo reikalavimas turėtų būti sumažintas iki 10 proc. tokio būsto vertės.  Apie planuojamas Atsakingojo skolinimo nuostatų korekcijas centrinis bankas paskelbė liepą.

Būsto pirkimas iš brėžinių sugundo ne vieną pirkėją. Tačiau velnias slypi detalėse – paskubėjus kyla rizika, kad prarasite savo ilgai taupytus pinigus. Nuosavo būsto besižvalgantys gyventojai ne visada suranda jų suplanuotam biudžetui tinkamą ar jų poreikių atitinkantį variantą. Todėl gyventojai neretai ryžtasi būstą pirkti iš vadinamųjų brėžinių. Kitaip tariant, avansas sumokamas už dar nepastatytą būstą, kuris matomas tik iš paveikslėlių, esančių statybų projekte.

Butų ir namų pardavimų skaičius ekonomistus verčia pripažinti – nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo metu išgyvena bumą. Tiesa, kitąmet laukia pokyčiai, kurie palies ir būsto rinką. Kreditų išdavimas Lietuvoje, kaip sakė „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, įsibėgėjęs. Tai, pasak ekonomistės, lėmė ir Europos Centrinio Banko (ECB) priimti sprendimai dėl palūkanų normų mažinimo. Esą aktyviai skolinosi tiek gyventojai, tiek įmonės.

Sveika gyvenamoji aplinka – ne tik šilti namai ar komfortiška temperatūra. Didelę įtaką savijautai daro patalpų oro ir geriamojo vandens kokybė. Senos statybos daugiabučių gyventojai dažniau susiduria su prasta gyvenamųjų patalpų ventiliacija, drėgmės pertekliumi arba jos trūkumu, o kartais jiems tenka naudoti senų vamzdynų užterštą geriamąjį vandenį. Šias problemas efektyviai sprendžia kompleksinė renovacija.

Tūkstančiai gyventojų susiduria su opia problema. Jų sklypų ribos nesutampa su nustatytomis oficialiai. Taigi, gali būti, kad namas, garažas ar ūkinis pastatas stovi ne jūsų, o kaimyno žemėje.

Vilniui, Šiauliams ir kitiems miestams jau skelbiant apie šildymo sezono pradžią, gyventojams svarbu, kada ir kokių šildymo kompensacijų jie gali tikėtis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skaičiuoja, kad pernai kompensaciją už šildymą vidutiniškai per mėnesį gavo apie 161,2 tūkst. asmenų (5,6 proc. visų Lietuvos gyventojų). Prognozuojama, kad šiemet gavėjų skaičius išaugs iki 190 tūkst. Pernai šildymo kompensacijoms buvo išleista 56,5 mln.

Būsto rinkos aktyvumas Lietuvoje neslopsta. Tačiau rinkos ekspertai įspėja – pardavėjų gudrybių yra ne viena. Tad laiku jų nesupratus, vėliau galima netekti ilgai taupytų pinigų. Ne vienas lietuvis nekilnojamąjį turtą (NT) laiko ne tik galimybe turėti nuosavą kampelį, bet ir investicija ateičiai. O tai pastebi ir ne vienas ekonomistas. Vis dėlto retas kuris gyventojas turi galimybę NT įsigyti ilgai netaupęs.

Gyventojai jau skundžiasi, kad namuose darosi šalta, tenka jungti daug elektros naudojančius šildytuvus, gydytis nuo peršalimo, tad laukia šildymo sezono pradžios. Kol vienos vienos savivaldybės jau skelbia, kada gyventojai gali tikėtis šildymo, kitos vis dar stebi orų prognozes ar atsiklausia pačių gyventojų nuomonės.

Lietuvoje iš nemokių asmenių atimtas turtas būna išvaržomas skelbiant varžytines ar aukcionus. Tad bet kas užsiregistravęs gali mėginti įsigyti įvairų nekilnojamąjį ir kitą turtą už neįprastai mažą kainą. Pvz., už butą sumokant vos kelis šimtus eurų. Vis tik ar už tokią sumą įmanoma rasti normalų būstą? Pasižvalgykime, kaip jie atrodo. Butai vos už 200 eurų Pvz., Turto bankas siūlo 54,99 kvadratinio metro 1 kambario butą pirmame aukšte, Šiaulių rajono savivaldybėje, Žarėnų kaime.

Aplinkos ministerija kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nutarė pratęsti daugiabučių namų modernizavimo kvietimą iki 2026 m. balandžio 1 d. Sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad šiuo metu rengiama daug investicijų planų, tačiau užtrunka, kol jie patikslinami, kol bendruomenė randa bendrą sutarimą. Turės daugiau laiko įsigilinti Renovacijos kvietimas pratęstas atsižvelgiant į itin didelį parengtų investicinių planų skaičių ir augantį gyventojų susidomėjimą.

Senų daugiabučių modernizacija suteikia galimybę pagerinti gyvenimo sąlygas, komfortą, sumažinti energijos sąnaudas ir prailginti pastato tarnavimo laiką. Tačiau tam, kad ji būtų kokybiška ir sėkminga, būtini tinkami sprendimai jau ankstyvuose etapuose. Ekspertai nurodo, kokios klaidos renovacijos metu gali brangiai kainuoti ir turėti įtakos galutiniam rezultatui. Pirmoji klaida – mažai dėmesio projektavimui Projektavimo etapas yra vienas svarbiausių visame modernizacijos procese.

Dauguma lietuvių bent kartą per gyvenimą įsigyja būstą, jį remontuoja ar net pasistato savo. Tačiau tokiais atvejais neretai susiduriama su nekokybiškai atliktais darbais, nekilnojamojo turto (NT) trūkumų slėpimu ir kitomis apgavystėmis. „Šiuo metu turime tokį labai nemalonų atvejį, kai gruntas po namu nebuvo tinkamai paruoštas, nebuvo nukirstos durpės, todėl grindys dabar smenga.

Gyvenant daugiabutyje, kartais tenka pakentėti trankesnę muziką, garsesnius žingsnius ar remonto triukšmą. Tačiau ko imtis, jei dėl apsileidusių kaimynų pas jus ima veržtis įvairūs kenkėjai, kvapai, bet už sienos gyvenantys žmonės šios problemos spręsti nežada? Naujienų portalą tv3.lt pasiekė vilniečio skundas, esą gretimame bute gyvena visiškai apsileidę kaimynai, nuo kurių visas aukštas nuolat dvokia alkoholiu, šlapimu, cigaretėmis. „Išėjus iš buto dažnai tenka užsidengti nosį.

Gyvenant daugiabutyje dažnai tenka taikstytis su nemaloniu kaimynų elgesiu: triukšmu, netvarka ar smarve. Gyventojai dažnai skundžiasi kaimynų rūkymu butuose, laiptinėse ar balkonuose – tačiau kaip juos įskųsti, kad jie būtų nubausti ir taip nebesielgtų? Vilnietė Rita (vardas – pakeistas) skundėsi, kad jos kaimynas, eidamas rūkyti, cigaretę prisidega dar daugiabučio laiptinėje.

Gyventi daugiabutyje patogu, kadangi stogo remontu, lifto ar laiptinės tvarkymu, trūkusiais vamzdžiais ar kitais atnaujinimais čia pasirūpinama už jus. Vis tik keblumų kyla tada, kai bendri sprendimai tinka ne visiems, bet finansinę naštą už juos vis tiek tenka dalintis, net jei neturite tam pinigų. Tuo socialinio tinklo „Facebook“ grupėje piktinosi Greta (vardas – pakeistas), kurios mažą pensiją gaunanti mama dabar yra priversta mokėti didelius pinigus už mašinų aikštelę.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Rinvest“ gavo statybos leidimą ir pradeda įgyvendinti naują gyvenamojo būsto projektą „Kvepia mėtom“ sostinės vakarinėje dalyje. Kvartalas iškils Mozūriškių g. 2, šalia „Vilnius Outlet“ prekybos centro, Vilniaus vakarinio aplinkkelio ir Pilaitės prospekto. Į projektą planuojama investuoti 28 mln. eurų. Numatoma pastatyti septynis 3–4 aukštų daugiabučius, kuriuose bus įrengti 267 A++ energinės klasės butai – nuo vieno kambario (24–31 kv.

Oras-oras sistemos yra apaugusios įvairiais gandais. Dažnai yra sumaišomi oras-oras ir kondicionierių įrenginiai bei jų funkcijos. Šiai dienai šilumos siurbliai oras-oras gali tiek šildyti, tiek ir šaldyti. Tad kuom gi jie skiriasi nuo kondicionierių?  Ape tai, ką svarbu žinoti renkantis būstus su tokio tipo šildymo ir šaldymo sistemomis, „Statybų gidas“ tinklalaidėje diskutavo bendrovės „Eko2Šiluma“ vadovas Rolandas Grikšas ir NT brokeris Artūras Adamonis.

Atėjus šiltiems orams norisi savo nuosavame kieme praleisti vis daugiau valandų, o saugumą bei privatumą tokiais atvejais dažniausiai užtikrina gera ir kokybiška tvora. Kaip pasirinkti jums tinkančia tvorą, kaip ją užsakyti ir išsimatuoti – laidos „Statybų gidas“ reportaže. Dažniausias galvos skausmas žmonėms prieš planuojamas tvoros statymą – jos sąmata ir kiek pinigų tam reikia nusimatyti. Pasak tvoras statančios įmonės vadovo, tą padaryti galima ir neišeinant iš savo namų.

Renkantis būstą vis dažniau kalbama ne tik apie kvadratūrą ar vietą, bet ir apie jo energinę klasę. Šis rodiklis nurodo, kaip efektyviai pastatas panaudoja energiją pagrindinėms gyventojų reikmėms. Anot ekspertų, aukštesnė klasė ne tik užtikrina mažesnes sąskaitas ir didesnį komfortą, bet ir prisideda prie klimato kaitos švelninimo tikslų.

Būsto rinkos aktyvumas neslopsta. Tačiau jei nusprendėte atsisveikinti su nekilnojamuoju turtu (NT), turite žinoti, kad kai kuriais atvejais teks pasidalinti gautais pinigais. Pagausėjus šeimai, norint uždirbti ar tiesiog atsinaujinti, gyventojai nusprendžia parduoti turimą būstą.

Renkantis daugiabučio namo fasadą, kainos klausimas išlieka svarbus, tačiau vien sąmata neturėtų būti pagrindinis sprendimo kriterijus. Statybos išlaidos nesibaigia paskutiniu užteptu tinko sluoksniu – bendrą investiciją sudaro ne tik medžiagų ir darbų vertė, bet ir ilgalaikiai kaštai: administravimas, priežiūra, šildymas. Dar daugiau – fasadas  yra kasdienės gyvenamosios  aplinkos, kuri daro įtaką emocinei savijautai, patogumui ir net pasididžiavimui savo namais, dalis.

Kuo toliau, tuo dažniau kalbame apie energetinę nepriklausomybę. Kaip ją pasiekti? Vienas realiausių būdų: atnaujinant daugiabučius namus, įdarbinti saulę ir žemės išteklius. Kaip tai įmanoma padaryti, kokios atsinaujinančių energijos šaltinių rūšys ir kokia reali iš to nauda gyventojams? Atsakymai – video siužete! Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Prieš metus bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis teigė, kad Lietuvoje būsto kainos nekils, tačiau dabar yra matoma, kad kainos vis dar kyla. Apie tai, ko gali tikėtis nekilnojamąjį turtą (NT) svarstantys įsigyti gyventojai bei apie planus Vilniuje statomą nacionalinį stadioną perduoti kauniečiams, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su A. Avuliu. Lygiai prieš metus sakėte, kad būsto kainos Lietuvoje nepakils.

Valstybinė kultūros paveldo komisija palankiai vertina Vyriausybės paskelbtą sprendimą dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų ateities, pabrėždama šio objekto architektūrinę ir simbolinę svarbą, rašoma pranešime spaudai. Paveldo komisija teigia besitikinti, kad būsimi veiksmai padės išsaugoti XX a. brutalizmo architektūros pavyzdį ir užtikrins pastato prasmingą viešąją paskirtį. „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – tai ne tik išskirtinės architektūros objektas, bet ir atminties vieta.

Antrąjį šių metų ketvirtį toliau sparčiai didėjo būsto bei verslo paskolų paklausa, pagerėjo  įmonių ir namų ūkių finansinės būklės vertinimas, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta komercinių bankų apklausa. Vis dėlto didžiausią riziką Lietuvos finansų sistemai, bankų vertinimu, kelia kibernetinės atakos, geopolitinė įtampa ir nauja prekybos įtampa.  „Bankai situaciją rinkoje ir toliau vertina palankiai, optimistiškai nuteikia ir švelnėjantys paskolų įmonėms ir gyventojams standartai.

Būsto rinkos aktyvumas išlieka aukštumose. Tačiau specialistai įspėja – jeigu dairotės būsto pirkimui ar nuomai, skubėti neverta, mat kitu atveju gali tekti skaičiuoti ir nuostolius. Tad kokių kaidų nedaryti ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį, šiandien laidoje „Dienos pjūvis“ kalbame su advokatų kontoros „CEE Attorneys“ vyresniąja teisininke Lina Lioge ir bendrovės „Home Deals“ vienu iš įkūrėju Laurynu Boguševičiumi. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Būsto pirkėjai nesnaudžia ir rinkoje graibsto namus bei butus. Dažnai gyventojai dėl to kreipiasi į bankus ir prašo paskolos. Tačiau dalis pirkėjų pastebi keistą tendenciją – esą po pateiktos užklausos bankui dalis kredito įstaigų ilgai nesusisiekia, tad reikia laukti ir kelias savaites. Nekilnojamojo rinkos (NT) ekspertai dažnai sakydavo, kad vasaros laikotarpiu būsto pardavimai prislopsta.

Daugiabučių modernizacijos metu dažniausiai daugiausia dėmesio skiriama pastato šiltinimui – tai vizualiai matomi ir ekonomiškai greičiausiai  juntami pokyčiai. Tačiau norint dar labiau padidinti energinį efektyvumą ir sumažinti energijos sąnaudas, svarbu apsvarstyti galimybę įdiegti atsinaujinančius energijos šaltinius. Saulės elektrinės, šilumos siurbliai leidžia ne tik pasiekti aukštesnę energinio naudingumo klasę, bet ir seną daugiabutį paversti beveik klimatui neutraliu pastatu.

Butus daugiabučiuose turintys gyventojai nuo liepos 1 d. už namo priežiūrą ir remontą kas mėnesį turės mokėti daugiau. Toks sprendimas buvo priimtas Vyriausybės nutarimu, esą iki šiol galioję minimalūs kaupiamųjų lėšų tarifai, mokami namų administratoriams, buvo per maži.

Lietuvos bankas (LB) siūlo, kad norintiems įsigyti pirmąjį būstą gyventojams komerciniai bankai pradinį įnašą mažintų nuo 15 iki 10 proc. būsto vertės. Imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą, kai dar negrąžintos ankstesnės, siūloma taikyti 30 proc. pradinio įnašo reikalavimą. Plačiau apie naujus siūlymus TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskiene.

Didelė dalis šalies daugiabučių pastatyti pagal anksčiau galiojusius, šiandienos saugumo standartų neatitinkančius reikalavimus. Neretai gyventojai nėra linkę imtis apsaugos priemonių tol, kol neištinka nelaimė, tačiau būtent senų daugiabučių būklė ir neprižiūrėtos inžinerinės sistemos dažnai tampa gaisrų priežastimi.

Žmonės savo namuose praleidžia daug laiko – tai ir poilsis, miegas, darbas, bendras laikas su vaikais. Tam, kad būtų gera savijauta, yra reikalingas geras mikroklimatas, kuris neapsieina be šildymo, vėsinimo sistemų bei rekuperatoriaus darnos. Ape tai, ką svarbu žinoti norint namie jaustis gerai ir kokybiškai pailsėti, „Statybų gidas“ tinklalaidėje diskutavo bendrovės „Eko2Šiluma“ vadovas Rolandas Grikšas ir nekilnojamojo turto (NT) brokeris Artūras Adamonis.

Už malkas teks mokėti daugiau: suskaičiavo, kiek brangs – ar ne per daug? Brangs ne tik šildymas, bet ir malkos: „Tai tikrai nepalengvins žmonių gyvenimo“ Malkų kainos augs: štai kiek daugiau eurų teks mokėti Aktualu gyventojams: brangs 1 dalykas, vietoje 218 eurų mokėsite 242 – ar sutinkate?

Lietuvos pajūrys yra pagarsėjas ypač didelėmis ir kasmet augančiomis tiek maisto, gėrimų, pramogų, tiek ir nakvynės kainomis. Todėl poilsiautojai stengiasi prasisukti kuo pigiau ir rasti ne tokių brangių variantų. Tačiau ar nakvynė vos už 19 eurų asmeniui ar 38 eurus dviems tikrai bus tai, ko tikitės išvykę paatostogauti prie jūros? Nakvynė Palangoje – traukinio vagono kupė Pasirinkus bet kokį tolimesnį vasaros savaitgalį, nakvynės variantai pajūryje „Booking.

Nuo kitų metų visiems Lietuvos gyventojams brangs šildymas, kadangi iki šiol centralizuotam šildymui ir malkoms taikytas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus grąžinamas į 21 proc. Specialistai suskaičiavo, kiek dėl to skirtingų namų gyventojams vidutiniškai brangs šildymas per mėnesį, kaip ir kiek bus galima sutaupyti.

Alinant karščiams gyventojai ieško įvairių būdų atsivėsinti. Vieni perka ventiliatorius, kiti galvoja apie oro kondicionierius. Tačiau pastaruosius laisvai įsigyti gali toli gražu ne visi. Ir ne tik dėl kainų – tam gali prireikti tiek kaimynų sutikimo, tiek statybos leidimo. Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, ar galima savo buto balkone įsirengti oro kondicionierių. Vieni tikino, kad galima, svarbiausia – kad ant kaimynų nelašėtų kondensatas.

Vis daugiau žmonių, rinkdamiesi būstą arčiau gamtos ar toliau nuo miesto šurmulio, pigesne alternatyva laiko modulinius namukus, kurie gali tarnauti ne tik kaip vasarnamiai, bet ir tapti būstu visiems metų laikams. Dažnai žmonės tokius namus vadina antraisiais namais ar vasaros rezidencijomis, o kaip juos tinkamai įsirengti domėjosi TV6 laidoje „Statybų gidas“. Nekilnojamojo turto (NT) kainoms didmiesčiuose nuolat augant keičiasi ir gyventojų būsto pirkimo įpročiai.

Nuo 2026 m. lietuviams teks daugiau mokėti už karštą vandenį – Seimas nusprendė jam nebetaikyti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo ir nuo 9 proc. grįžti prie 21 proc. Ši iniciatyva buvo svarstyta kartu su mokesčių pakeitimus numatančiu paketu, skirtu užtikrinti papildomą gynybos finansavimą. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai nurodė, kaip vertina tokį sprendimą ir kiek dėl to brangs karštas vanduo.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas. Jomis pakeista tvarka, kas ir kiek turės mokėti ne tik už gyvenamąjį būstą, bet ir kitos paskirties turtą – ūkinius pastatus, sodo namelius, poilsines, garažus ir kt. Už įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, 46 buvo prieš, o 4 – susilaikė. Priimtą projektą dar turėtų pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

„Statybų gidas“ tinklalaidėje – įdomi diskusija apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti naujakuriams. Tiek būsto tipo pasirinkimas, tiek ir vidaus įsirengimas yra stresą keliantys veiksniai, tad kaip žmonėms priimant svarbius sprendimus nesusipykti išsiskyrus nuomonėms diskutavo psichoterapeutas Raimondas Alekna ir NT brokeris Arūnas Adamonis.

Per Jonines daugelis planuoja susitikti su šeima ar draugais ir leisti laiką gamtoje, išsikepti mėsos ar kito maisto. Vis tik svarbu prisiminti, kad net ir nuosavame kieme užsikūrus šašlykinę galima sulaukti nemalonumų – policijos, ugniagesių ir net baudos. Ugniagesių atstovai pastebi, kad gyventojai dėl to neretai skundžia savo kaimynus. Bet ir ne be reikalo – atvejų, kai nuo kepsninių, laužų ar šašlykinių užsidega pastatai ar augalai pasitaiko gana dažnai.

Skandalingasis buvęs Lietuvos premjeras Adolfas Šleževičius užgrobė nemažą dalį valstybinės žemės ir taip prasiplėtė didžiulę ir prabangią savo rezidenciją. Maždaug pustrečio milijono eurų kainavusią vilą su sklypais nusipirkę dabartiniai savininkai įsigijo ir nusavintą valdišką žemę, bet jos atlaisvinti neketina ir statybos inspekcijos reikalavimus skundžia teisme.

Daugelis žmonių svajoja apie gerą ir kokybišką namą, kuriame galėtų mėgautis jaukumu bei ramiu gyvenimu su šeima. Tačiau dažnai norai ir viltys gyventi svajonių name prasilenkia su architektų, statybininkų, darbų vadovų ir sąmatininko požiūriu. Apie tai, nuo ko priklauso geras namas ir kaip tiksliai apskaičiuoti būsimą jo kainą, naujausioje „Statybų gido“ tinklalaidėje diskutavo „Capital architektai“ vadovas Vladislav Gžybovski ir įmonės samatele.lt savininkas Mindaugas Laučys.

Per 7 metus už elektrą sumokėjo vos 123 eurus: ar pinigus teks grąžinti?

Naujai statomi ar renovuojami namai jau greitai privalės atitikti naujus, sugriežtintus reikalavimus. Dalis nekilnojamojo turto (NT) vystytojų pripažįsta, kad dėl to gali išbrangti ir statybos. Aplinkos ministerija pranešė, kad Lietuvai reikia parengti Nacionalinį pastatų renovacijos planą. Jį įgyvendinant esą norima užtikrinti, kad iki 2050 m. gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai būtų renovuoti ir taptų energetiškai efektyvūs, nepriklausytų nuo iškastinio kuro.

Gegužės–birželio mėn. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pakvietė Lietuvos gyventojus susipažinti su atrinktais daugiabučių renovacijos projektais iš visos Lietuvos bei atiduoti savo balsą už padariusį didžiausią įspūdį. Visuomenei buvo pristatytos 12 daugiabučių, atnaujintų 2023–2024 m., istorijos, kuriose dalintasi gerąja patirtimi. Daugiausiai simpatijų sulaukė trys iš jų: namai Sudervės g. 12, Vilniaus raj., Avižieniuose, Draugystės g. 27, Marijampolėje ir Sukilėlių pr. 88, Kaune.