Pvz., šiauliečiai už šildymą be PVM moka 29 proc. mažiau nei kauniečiai ir 17 proc. mažiau nei vilniečiai. Tuo metu Utenos gyventojai moka net 56 proc. mažiau už Lazdijų gyventojus, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) 2026 m. sausio 1 d. duomenys.
Specialistai paaiškino, kodėl šildymo kainos taip skiriasi net ir didžiausiuose Lietuvos miestuose.
Šildymas Šiauliuose – pigesnis nei pernai?
Lyginant didžiuosius miestus, daugiausia už šildymą, 2026 m. sausio 1 d. VERT duomenimis, moka Kaunas (9,06 ct/kWh be PVM).
Po jo eina Vilnius (7,71 ct/kWh be PVM), Panevėžys (7,35 ct/kWh be PVM), Klaipėda (7,24 ct/kWh be PVM), o mažiausia šildymo kaina yra Šiauliuose (6,44 ct/kWh be PVM).
Paklausta, kodėl kauniečiai moka 40,7 proc., o vilniečiai – 19,7 proc. daugiau nei šiauliečiai, bendrovė „Šiaulių energija“ nurodė, kad mažesnę šilumos kainą Šiauliuose lemia nuoseklus darbas, t. y. laiku priimami, tinkami ir ekonomiškai pagrįsti sprendimai bei atitinkamai įgyvendinamos investicijos.
„Šiaulių energija“ nurodė, kad prieš metus (2025 m. sausį) šilumos kaina be PVM Šiaulių gyventojams siekė 6,96 ct/kWh, o šiemet yra netgi 7,5 proc. mažesnė ir siekia 6,44 ct/kWh.
Vis tik nuo Naujųjų, PVM pakilus iki 21 proc., šilumos kaina pakilo ir šių metų sausį siekia 7,79 ct/kWh su PVM (pernai, kai PVM buvo 9 proc., kaina siekė 7,59 ct/kWh).
„Panaikinus lengvatinį PVM tarifą, šildymui taikomas 21 proc. PVM, todėl sąskaitos gyventojams už 60 kv. m. buto šildymą 2026 m. sausio mėn. vidutiniškai bus didesnės apie 11 eurų nerenovuotuose ir apie 6 eurus renovuotuose namuose“, – skaičiuoja bendrovė.
Kodėl Šiauliuose šildymas – daug pigesnis nei kitur?
Pasak VERT, viena iš priežasčių, kodėl šiauliečių sąskaitos už šildymą yra vienos mažiausių Lietuvoje, yra tai, kad didžioji dalis vartotojams tiekiamos šilumos yra gaminama Šiaulių termofikacinėje elektrinėje, naudojant biokurą.
„Joje šiluma ir elektros energija gaminamos kogeneraciniu ciklu, kuris leidžia efektyviau panaudoti kurą ir mažinti šilumos gamybos sąnaudas.
2012 m. pastatytoje elektrinėje tuometinė įrangos kaina, palyginti su vėlesnėmis investicijomis kituose miestuose, buvo mažesnė, o šioje elektrinėje pagamintos elektros energijos pardavimas leido anksčiau atpirkti investiciją“, – komentavo VERT.
Ji pridūrė, kad nuo 2024 m. Šiauliuose taip pat veikia moderni biokuro jėgainė, leidusi sumažinti brangių gamtinių dujų naudojimą šilumos gamyboje. Visos šios aplinkybės ir daro poveikį galutinei šildymo kainai Šiauliuose.
Tuo metu Kaune šiuo metu pastovioji šilumos kainos dalis yra didžiausia tarp visų 5 didžiųjų miestų, nes į šilumos kainą yra įtrauktos reikšmingos investicijos į šilumos ūkio infrastruktūros atnaujinimą:
„Nors tokios investicijos trumpuoju laikotarpiu didina pastoviąją šilumos kainos dalį, ilgalaikėje perspektyvoje jos sudaro prielaidas efektyvesniam šilumos tiekimui, mažesnėms eksploatacinėms sąnaudoms ir stabilesnėms šilumos kainoms ateityje.“
Šildymo kainos iš tiesų tiek daug nesiskiria?
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) aiškinimu, VERT nustato metines leistinas šilumos tiekimo pajamas kiekvienai reguliuojamai įmonei, o jos šias pajamas surenka per 12 mėn.
Todėl, pasak asociacijos, reikia lyginti ne atskiro mėnesio, o metines šilumos kainas, tuomet skirtumas nėra toks didelis. Pvz., 2024 m. vidutinė metinė kaina tarp didžiųjų miestų skyrėsi nedaug: Vilniuje – 7,1, Kaune – 6,8, Klaipėdoje – 6,6, Panevėžyje – 6,5, o Šiauliuose – 6,2 ct/kWh.
LŠTA pabrėžia, kad gyventojai ne „permoka“, o moka tiek, kiek jų savivaldybėje kainuoja šilumos pagaminimas.
Pvz., didžiąją dalį šilumos poreikio (88,2 proc.) „Kauno energija“ pirko iš nepriklausomų šilumos gamintojų (kas yra brangiau), o „Šiaulių energija“ visą šilumos kiekį pagamino nuosavuose katilinėse ir kogeneracinėje jėgainėje (kas yra pigiau).
„Beje, „Šiaulių energija“, siekdama skaidrumo, yra atskyrusi kainas, taikomas Šiaulių miesto ir rajono gyventojams.
Pvz., 2026 m. sausio mėn. Šiaulių miesto gyventojai mokės 6,44 ct/kWh be PVM, o Šiaulių rajono – 7,66 ct/kWh be PVM arba beveik 20 proc. daugiau“, – atkreipė dėmesį asociacija.
Kodėl šildymo kaina skiriasi 56 ar 127 proc.?
VERT duomenys rodo, kad brangiausiai už šildymą šiemet moka Lazdijų gyventojai, t. y. 12,50 ct/kWh be PVM.
O mažiausia šildymo kaina Lietuvoje jau kelerius metus iš eilės džiaugiasi uteniškiai, šiemet mokantys 5,50 ct/kWh be PVM.
Galima paskaičiuoti, kad Lazdijų gyventojai moka 127,3 proc. daugiau nei Utenos gyventojai. Arba Utenos gyventojai moka 56 proc. mažiau nei Lazdijų gyventojai.
VERT aiškinimu, šilumos kainų skirtumus tarp skirtingų miestų ir rajonų lemia daug veiksnių, pvz.: kuro rūšis, kaina ir įsigijimo būdai, vartotojų skaičius ir tankis, šilumos tinklų būklė, investicijų intensyvumas ir t. t.
„Bendrovė „Utenos šilumos tinklai“, aptarnaujanti beveik 10 tūkst. vartotojų kompaktiškoje teritorijoje ir naudojanti biokurą, pasižymi mažesnėmis pastoviosiomis ir kintamosiomis sąnaudomis, todėl jų šilumos kaina yra viena mažiausių šalyje.
O bendrovė „Lazdijų šiluma“, aptarnaujanti gerokai mažesnį vartotojų skaičių ir realizuojanti nedidelius šilumos kiekius, patiria didesnes pastoviąsias sąnaudas vienam suvartotos šilumos vienetui, kas lemia didesnę kainą“, – paaiškino tarnyba.
Ji paminėjo, kad „Utenos šilumos tinklai“ pagrindinis šilumos gamybos įrenginys yra termofikacinė elektrinė (kaip ir Šiauliuose), o prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos yra prisijungę ir dideli pramonės vartotojai, naudojantys šilumą ne tik šildymui, bet ir pramonės procesams.
Šių veiksnių visuma ir lemia tai, kad šiluma Utenoje ilgą laiką yra pigiausia šalyje.
