Specialistai neslepia, kad dėl žiemiško oro šilumos suvartojimas augs, o PVM lengvatos panaikinimas nulems didesnes gyventojų sąskaitas.
Tad kiek šią žiemą lietuviams teks susimokėti už šildymą ir karštą vandenį, palyginus su praėjusiais metais?
Šildymo kainos pernai ir šiemet – kiek brango?
Akcinės bendrovės „Gijos“ (buvę „Vilniaus šilumos tinklai“) Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė pabrėžė, kad didžiausią įtaką galutinei šilumos kainai šiemet turi Seimo spendimas 12 proc. padidinti PVM.
Pašnekovė skaičiuoja, kad šilumos kaina Vilniuje sausio mėn. siekia 7,71 ct/kWh be PVM arba 9,33 ct/kWh su 21 proc. PVM.
Ji atkreipė dėmesį, kad, lyginant su praėjusių metų sausio mėnesiu, sostinėje šiemet šilumos kaina be PVM sumažėjo 6 proc.
Tačiau išaugęs PVM tarifas nulėmė, kad galutinė kaina (su 21 proc. PVM) gyventojams ūgteli 4 proc., palyginus su pernai:
„Pernai sausį šilumos kilovatvalandė kainavo 8,98 ct su 9 proc. PVM, šiemet sausį – 9,33 ct su 21 proc. PVM.“
Tuo metu akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovai skaičiuoja, kad tiekiamos šilumos kaina 2025 m. sausio mėn. buvo 8,20 ct/kWh be PVM arba 8,94 ct/kWh su 9 proc. PVM.
O šiuo metu (2026 m. sausį) šilumos kaina yra 9,06 ct/ kWh be PVM arba 10,96 ct/kWh su 21 proc. PVM.
Kiek įtakos sąskaitoms turės šalti orai?
R. Jasiulionienė pamini, kad sąskaitos dydį už šildymą lemia ne tik šilumos kaina, bet ir suvartotos šilumos kiekis, kuris priklauso nuo lauko oro temperatūros, pastato energetinio efektyvumo ir individualių vartojimo įpročių.
Jos teigimu, praėjusiais metais sausis Vilniuje buvo neįprastai šiltas – vidutinė lauko oro temperatūra siekė +1,4 laipsnio, kai 2024 m. buvo –4,7 laipsnio.
„Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios sausio dienos buvo šaltos, o sinoptikų prognozės žada žiemiškas ir kitas savaites, tikėtina, kad šilumos suvartojimas augs.
Galutinį sausio mėnesio šilumos suvartojimą mėnesio pradžioje prognozuoti dar sudėtinga, tačiau sąskaitose už šį mėnesį suteiktas paslaugas PVM pokyčiai atsispindės“, – komentavo „Gijų“ atstovė.
Ji nurodė, kad praėjusio šildymo sezono sausį vidutinė sąskaita už šildymą renovuotame 50 kv. m. daugiabutyje siekė 61 eurą su 9 proc. PVM, o sename, energetiškai neefektyviame – 104 eurus su 9 proc. PVM:
„Galutinis sąskaitos dydis už šių metų sausio mėnesį suteiktą šilumos energiją priklausys nuo suvartoto šilumos kiekio, kurį lems lauko oro temperatūra, tačiau atsižvelgiant į PVM pokyčius, tikėtina, kad išlaidos šildymui didės bent 12 proc.“
„Kauno energija“ antrino, kad šiuo metu dar anksti vertinti sąskaitų pokyčius už sausio mėn. šildymą.
Tačiau taip pat neslėpė, kad, atsižvelgiant į pirmųjų sausio mėn. dienų oro temperatūrą bei orų prognozes, tikėtina, šių metų sausio mėnesio oro temperatūra bus reikšmingai žemesnė ir šilumos suvartojimas atitinkamai bus didesnis, lyginant su praėjusiais metais.
Kiek nuo Naujųjų brango karštas vanduo?
Tuo metu karšto vandens kaina šiemet didėja tiek, kiek augo PVM tarifo dydis, t. y. 12 proc.
„Sąskaitos dydis už karštą vandenį priklauso nuo jo suvartojimo, o klientų vartojimo įpročiai yra skirtingi. Vidutiniškai klientas per mėnesį sunaudoja apie 2,2 kubinius metrus karšto vandens.
Praėjusių metų sausio mėn. Vilniuje 1 kubinis metras karšto vandens kainavo 6,36 euro be PVM arba 6,93 euro su 9 proc. PVM. Šių metų sausio mėnesį kubinis metras kainuoja 6,47 euro be PVM arba 7,38 euro su 21 proc. PVM“, – vardijo R. Jasiulionienė.
O „Kauno energijos“ atstovai atskleidė, kad 2025 m. sausio mėn. 1 kubinio metras karšto vandens kainavo 6,31 euro be PVM arba 6,88 euro su 9 proc. PVM.
2026 m. sausio mėn. 1 kubinis metras vandens atsieina 7,05 euro be PVM arba 8,53 euro su 21 proc. PVM.
Kodėl PVM lengvatos šildymui nereikia?
Pasak banko „Artea“ vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, ekonomistai retai kada palaiko PVM lengvatas, kadangi jos dažnai taip ir nepasiekia galutinių vartotojų.
Be to, lengvatomis naudojasi ir turtingi gyventojai, kuriems tokios finansinės pagalbos visai nereikia, o valstybės biudžetas patiria praradimus.
I. Genytės-Pikčienės vertinimu, PVM lengvata šildymui yra naudinga tik tiems, kurie turi didelio ploto nekilnojamojo turto (NT) objektus prabangesniuose didmiesčių rajonuose ar senamiesčiuose. Taip pat tiems, kurie užsiima trumpalaike NT nuoma.
Anot ekonomistės, mažinti išlaidas šildymui reikėtų spartinant renovacijų procesą ir nepasiturintiems gyventojams mokant tiesiogines išmokas, bet ne taikant mažą PVM visiems.
Jos teigimu, jei PVM lengvatų neliks, atsiras daugiau paskatų ir argumentų imtis renovacijos projektų, ieškoti tvaresnių energetinių sprendimų.
