„Naujas finansavimo modelis sudarys realias galimybes modernizacijoje dalyvauti tiems gyventojams, kuriems dėl ribotų pajamų ir turto įprastai taikomos paramos nepakanka. Kartu jis padės pasirengti ir būsimiems pokyčiams energetikos srityje. Siekiant apsaugoti gyventojus, kuriuos labiausiai gali paveikti iškastinio kuro kainų augimas, daugiau pagalbos bus nukreipiama ten, kur didėjančios energijos išlaidos būtų sunkiausiai pakeliamos“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) direktoriaus pavaduotoja programų vystymui Jūratė Lepardinienė.
Pažeidžiamiems namų ūkiams numatyti du paramos lygiai
Kiek valstybės paramos gaus gyventojas, priklausys nuo daugiabučio šildymo būdo. Pažeidžiamiems namų ūkiams, gyvenantiems iškastiniu kuru šildomuose daugiabučiuose, valstybė kompensuos 80 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų. Jei daugiabutis šildomas neiškastiniu kuru, paramos intensyvumas sieks 50 proc. Abiem atvejais 100 proc. bus kompensuojamos projekto rengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidos.
„Tokiu paramos modeliu siekiama ne tik sumažinti pažeidžiamiems gyventojams tenkančią finansinę naštą, bet ir padėti jiems pasirengti pokyčiams energetikos srityje bei mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro“, – teigia J. Lepardinienė.
Statusas bus nustatomas pagal valstybės turimus duomenis
Pažeidžiamo namų ūkio statusas bus nustatomas pagal valstybės turimus duomenis, todėl gyventojams nereikės patiems rinkti pažymų ar papildomai įrodinėti savo teisės į didesnę paramą.
Ar konkrečiam būsto savininkui skirta būsto šildymo išlaidų kompensacija, bus tikrinama Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje. Patikrinimas bus atliekamas prieš sudarant valstybės paramos sutartį ir dar kartą gavus prašymą išmokėti valstybės paramą už įgyvendintas energinį efektyvumą didinančias priemones.
Dar prieš pateikdami paraišką gyventojai galės pasitikslinti, ar gali pretenduoti į tokią paramą, kreipdamiesi į APVA konsultacijų centrus, kurie veikia visuose 10 Lietuvos regionų Juose dirbantys specialistai padės įvertinti namo atnaujinimo privalumus, išsklaidyti abejones. Didesnė parama kartu su aiškiai pateikiama informacija apie finansavimo sąlygas gali padėti gyventojams geriau suprasti modernizacijos naudą ir lengviau priimti sprendimą dėl namo atnaujinimo.
Kitiems gyventojams parama priklausys nuo savivaldybės
Gyventojams, kurie nepriskiriami pažeidžiamų namų ūkių grupei, paramos dydis priklausys nuo naujai įvedamo Savivaldybių paramos renovacijai indekso (SPRI). Šis rodiklis apskaičiuojamas pagal gyventojų pajamas, nedarbo lygį, savivaldybės fiskalinį pajėgumą, būsto šildymo kompensacijų gavėjų dalį ir skurdo riziką. Pagal šiuos kriterijus savivaldybės suskirstytos į tris grupes, kurioms numatyta 15, 20 arba 25 proc. bazinė valstybės parama.
Naujas modelis skatins ne tik atnaujinti daugiabučius, bet ir rinktis kokybiškesnius bei ilgaamžiškesnius sprendimus. Papildomi 5 procentiniai punktai bus skiriami už kiekvieną projekte pasirinktą papildomai skatinamų priemonių grupę – šilumos punkto ir vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų modernizavimą, savivaldybės architektūros kokybės gaires atitinkančius sprendinius arba skydinės modernizacijos technologijų taikymą. Taip bendra valstybės paramos dalis galės išaugti iki 40 proc.
Nors tame pačiame daugiabutyje skirtingiems savininkams galės būti taikomas nevienodas paramos dydis, pats modernizacijos projektas išliks bendras visam namui. Kaip ir iki šiol, sprendimą dėl namo atnaujinimo priims butų ir kitų patalpų savininkai, o paraišką APVA pateiks daugiabučio namo projekto administratorius.
Parama mažins butų savininkams tenkančią paskolos dalį
Modernizacijos darbai ir toliau bus finansuojami lengvatinėmis paskolomis, kurių grąžinimo terminas galės siekti iki 20 metų. Įgyvendinus projektą, išmokėta valstybės parama sumažins paskolos likutį, todėl būstų savininkams reikės grąžinti tik likusią sumą. Pirmuosius penkerius metus paskoloms bus taikomos 3 proc. metinės palūkanos, o skirtumą iki rinkos kainos kompensuos valstybė. Nuo šeštųjų metų bus taikoma kintama palūkanų norma, kurią sudarys 3 proc. ir 6 mėnesių EURIBOR.
Orientaciniu skaičiavimu, jei 50 kv. m butui tenkanti tinkamų finansuoti energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų suma siektų apie 7,2 tūkst. eurų, iškastiniu kuru šildomame daugiabutyje, taikant 80 proc. paramą, gyventojui tektų padengti apie 1,4 tūkst. eurų. Neiškastiniu kuru šildomame name, kur parama siektų 50 proc., gyventojo mokama dalis sudarytų apie 3,6 tūkst. eurų.
Konkreti suma priklausys nuo buto ploto, pasirinktų modernizacijos priemonių ir tinkamų finansuoti išlaidų.
Planuojama finansuoti apie 640 daugiabučių projektų
Artimiausiu metu planuojamame paskelbti kvietime numatoma finansuoti apie 640 daugiabučių kompleksinės modernizacijos projektų, kurie apims daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių. Beveik 8 tūkst. jų priskiriami pažeidžiamiems namų ūkiams.
Visi modernizuojami pastatai turės pasiekti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę, o šilumos energijos sąnaudos – sumažėti bent 40 proc.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė
