Nepavydėtina savo patirtimi su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo Prienų rajone gyvenanti Julija, kuriai briketų paieškos suėdė begalę laiko, nervų ir pinigų. O ypač užkliuvo didžiųjų prekybos tinklų elgesys ir klientų apgaudinėjimas.
Virš 60 vietų ir nė viena nebeturi briketų
Julija papasakojo, kad anksčiau briketų namams šildyti užsisakydavo iš vietinio prekeivio. Iki šiol jokių problemų nebuvo – briketai būdavo atvežami per vieną, ilgiausiai – dvi savaites.
Vis tik šiemet situacija – visiškai kitokia. Pasak Julijos, vos per porą savaičių ji apskambino apie 60 vietų ir gavo tokį patį atsakymą: briketų nėra, galbūt turės tik po 1,5 mėn.
„Žmonės yra pasiskaičiavę, kiek per sezoną išdegina kietojo kuro, tiek ir pasiruošia. Niekas nesitikėjo tokių šalčių.
Nors kietojo kuro pas mus trūksta, vienas briketininkas sakė, kad daug kas briketus siunčia į Vokietiją, nes vokiečiai tiesiog daugiau moka – apie 400 eurų. Todėl verslams labiau apsimoka“, – kalbėjo moteris.
Galiausiai ji nusprendė briketų ieškoti prekybos tinkluose „Senukai“, „Ermitažas“ ir „Moki veži“. Vis tik ten ji susidūrė su dar didesniais iššūkiais.
„Važiavome po visas parduotuves ir supratome, kad nėra ne tik briketų, bet ir akmens anglies, ir granulių – nieko.
Patikrinę e. parduotuves pamatėme, kad Prienų „Senukuose“ yra didelis briketų likutis. Su dviem mašinomis atvažiavome, o mums sako: vakar viską išpirko, nieko neturime. Nors dieną prieš toje parduotuvėje išvis jokio likučio nerodė“, – prisimena moteris.
Leido užsisakyti briketus, kurie neegzistuoja
Tuomet Julija pradėjo akylai sekti briketų likučius visose parduotuvėse: „Pvz., Kaune, Draugystės g. „Senukuose“, parodė didžiulius likučius. Nuvažiavome – nieko nėra. Tada vėl parodė, kad atvežė, vėl važiuojame – vėl nieko nėra.
Internete visą laiką rodė visiškai nesusijusią, klaidinančią informaciją“, – prisimena moteris. Patys darbuotojai teigė nežinantys, kaip tie likučiai atsinaujina.“
Galiausiai viena darbuotoja išdavė, kad kitą dieną briketų tikrai atveš, bet perspėjo atvykti iš pat ryto, nes klientai jau lauke laukia, kada atsidarys parduotuvė ir galės nusipirkti briketų.
Julija prieš važiuodama patikrino, kad briketų tikrai atvežė – rodė apie 20 naujų pakuočių, virš kelių tūkstančių briketų. Norėdama apsidrausti, ji užsisakė jų internetu su atsiėmimu net keliose skirtingose „Senukų“ parduotuvėse, bet atvažiavusi nė vienoje iš jų briketų nerado.
Pasak jos, patys darbuotojai buvo nustebę, kaip užsakymai buvo patvirtinti, „peržiūrėti“ ir netgi neva ruošiami pakuoti, nors jokie briketai atvežti nebuvo.
Po daugybės važinėjimų ir vargų po kelių savaičių Julijai pavyko pagauti akimirką, kada briketų buvo Jonavos „Senukuose“, bet ir ten jie labai greitai tirpo.
„Žmonės kaip skėriai – pilnais vežimais, tuščiomis bagažinėmis bėgo, krovė, realiai lupo vieni kitiems iš rankų tuos briketus. O ir kaina tų briketų išėjo gana didelė – gal 360–370 eurų už paletę.
Esmė tame, kad tomis dienomis, kai atveždavo briketų, jų pakuotė kiekvieną kartą būdavo gal 10 centrų brangesnė“, – paminėjo Julija.
Kodėl pirkėjai klaidinami dėl briketų?
Bendrovės „Kesko Senukai“ atstovai neslėpė, kad šiuo metu dėl oro sąlygų yra ypač išaugusi briketų paklausa, todėl visoje rinkoje jaučiamas jų deficitas.
Pašnekovai patikino, kad e. parduotuvėje sistema likučius atnaujina kelis kartus per valandą. Tačiau itin paklausių prekių atveju gali būti, kad tuo pačiu metu, kai produktas užsakomas internetu, jis išperkamas fizinėje parduotuvėje:
„Todėl užsakius prekę sistema tik vėliau parodo, kad prekės sandėlyje nebeliko. Tokios situacijos yra ypač retos ir pasitaiko tik tuomet, kai produktų paklausa eksponentiškai ir netikėtai išauga.“
Tuo metu briketų tiekėjo – bendrovės „Strielčių Lentpjūvė“ – direktorius Tomas Kavaliauskas pabrėžė, kad pastaruosius 15 metų nebuvo tokių šaltų žiemų, tad ir šiemet niekas to neprognozavo.
„Dėl to gamintojai ir prekybininkai šį sezoną nekaupė atsargų sandėliuose. Esant tokiai žemai temperatūrai, mažėja medienos pjovimo, apdirbimo apimtys, trūksta žaliavos, pjuvenos ilgiau džiūsta, dėl to šaltuoju metu jų sunaudojama daugiau.
Dar viena priežastis – dėl šalčio genda įranga. Gamyba šiuo metu yra sumažėjusi 50–60 proc., lyginant su buvusių metų sezonais“, – dėstė T. Kavaliauskas.
Kietojo kuro trūkumas Lietuvoje tik didės?
„Ermitažo“ Komunikacijos skyriaus vadovė Kristina Petrulevičė neslėpė, kad kietojo kuro situacija rinkoje šiuo metu yra sudėtinga, o gamybos procesas – labai sulėtėjęs:
„Todėl užsakytus kieto kuro kiekius neretai gauname žymiai mažesnius, o poreikis šiuo metu yra labai išaugęs. Lyginant šių ir praėjusių metų sausį, paklausa yra išaugusi bent dvigubai.“
Tuo metu produkto pasiūla sumažėjo apie 50 proc., nurodė bendrovės „Makveža“, kuriai priklauso „Moki–veži“, atstovai.
Anot jų, šį sumažėjimą lėmė išaugęs briketų poreikis visoje Europoje, riboti gamintojų pajėgumai dėl žaliavos trūkumo bei šalti orai, apsunkinantys technikos darbą ir gamybos procesus:
„Kol kas sunku ką nors prognozuoti. Įprastai atšilus orams pasiūla turėtų padidėti.“
Kietojo kuro kainos kinta kelis kartus per dieną
„Moki–veži“ atstovai tikino, kad yra priklausomi nuo kuro gamintojų ir tiekėjų kainodaros, tačiau taip ir neatskleidė, kiek pas juos šį sezoną kainuoja briketai, kiek kartų ir kaip kito jų kainos.
„Ermitažo“ atstovė briketų kainų taip pat neatskleidė, tik pripažino, kad jas diktuoja žaliava ir gamintojai:
„Mums siūlomos kainos kinta net po kelis kartus per dieną. Priklausomai nuo to, kokią tiekimo kainą gauname, ir nustatome pardavimo kainą.“
Kada parduotuvės privalo pirkėjams atlyginti žalą?
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pabrėžė, kad verslininkų pareiga yra suteikti vartotojui aiškią, teisingą ir neklaidinančią informaciją apie prekę:
„Pasitaiko, kad pardavėjai pateikia paaiškinimus, kad informacijos nespėjo atnaujinti, įsivėlė žmogiška klaida ar pan. Tačiau tokios klaidos negali nuolat kartotis.“
Tarnybos teigimu, sistemingas klaidinimas gali būti vertinamas kaip Reklamos įstatymo pažeidimas.
O, jei pirkėjui leidžiama užsisakyti prekę, nors iš tiesų įmonė jos neturi, tai gali būti vertinama kaip Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pažeidimas dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.
Anot VVTAT, tokiu atveju vartotojas gali reikalauti atlyginti patirtą žalą, o bendrovė gali būti tiriama dėl galimų pažeidimų, tačiau būtų vertinama kiekviena aplinkybė.
„Vartotojas visais atvejais dėl savo pažeistų teisių ar patirtos žalos turi kreiptis visų pirma į pardavėją ar paslaugos teikėją. Jeigu nepavyktų problemos išspręsti taikiai, vartotojas gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka.
Nagrinėjant kiekvieną ginčą, vertinami pateikti įrodymai. Todėl vartotojas turėtų pateikti įrodymus apie skelbtą informaciją. Jei vartotojas reikalauja žalos atlyginimo, jis turėtų pateikti žalą pagrindžiančius įrodymus“, – aiškino tarnyba.
