„Karas Ukrainoje parodė, kad civilinė sauga nebėra vien teorinis pasirengimas galimoms grėsmėms. Jei daugiabutis modernizuojamas, verta kartu įvertinti ir galimybę rūsį pritaikyti priedangai. Taip vienu kartu galima išspręsti ne tik namo energinio efektyvumo, bet ir gyventojų saugumo klausimus“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.
Valstybės parama gali būti skiriama tiek su energinį efektyvumą didinančiomis priemonėmis susijusiems darbams, pavyzdžiui, šildymo ar vėdinimo sistemų atnaujinimui, tiek rūsio patalpų pertvarkymui ar papildomų išėjimų įrengimui.
Vilniuje, Pušų g., modernizuojamas penkiaaukštis – vienas iš daugiabučių, kurių gyventojai nusprendė pasinaudoti šia galimybe. Pritaikant rūsį priedangai čia numatyta įrengti avarinio išėjimo tunelį ir angą, avarinio išlipimo šachtą, sumūryti sienas apsaugai nuo sprogimo, praplatinti durų angas, o išorės duris pakeisti šarvuotomis. Bendra šių darbų vertė – 15 tūkst. eurų.
Nuo ko priklauso, ar rūsys gali būti pritaikytas priedangai?
Vertinant, ar konkretų daugiabučio rūsį galima pritaikyti priedangai, pirmiausia žiūrima į jo konstrukcijas ir bendrą patalpų būklę. Sienos bei perdangos turi būti pakankamai tvirtos ir atsparios galimam sprogimo bangos, vibracijų ar nuolaužų poveikiui.
„Didelė dalis senos statybos daugiabučių turi masyvias gelžbetonines ar betonines rūsio konstrukcijas, kurios gali būti tinkamos priedangai. Vis dėlto vien konstrukcijų tipo neužtenka – kiekvieno namo rūsys turi būti įvertintas individualiai, atsižvelgiant į jo išplanavimą, patekimą į patalpas, evakuacijos galimybes ir kitus projektavimo reikalavimus“, – pažymi E. Petrauskas.
Ne mažiau svarbu, kur rūsys yra pastate, ar patalpa pakankamai sandari ir ar žmonės galėtų saugiai į ją patekti bei iš jos pasišalinti.
„Judėjimo takai, įėjimas ir išėjimas turi būti pritaikyti riboto judumo žmonėms. Jei to užtikrinti nėra galimybės, turi būti numatyta, kaip žmogus galėtų būti nugabentas į patalpą ir iš jos išgabentas padedant kitiems“, – aiškina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Perspėjimo ir gyventojų apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Antanaitis.
APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas atkreipia dėmesį, kad modernizuojant daugiabutį galima numatyti ir papildomus saugaus pasišalinimo sprendimus, pavyzdžiui, avarinį išėjimą ar, jei konkrečiam pastatui to reikia, požeminį išėjimo tunelį.
Svarbu ne tik įrengti, bet ir tinkamai prižiūrėti
Net ir tada, kai rūsys atitinka priedangai keliamus reikalavimus, svarbu jį tinkamai prižiūrėti ir taikos metu, kad ekstremalios situacijos atveju patalpa būtų paruošta naudoti ir galėtų apsaugoti žmones.
„Viena didžiausių klaidų – įvairiais daiktais užkrauti rūsių praėjimai ir laiptai: juose laikomi dviračiai, baldai, dėžės. Rūsiuose taip pat pasitaiko degiųjų ar kitų pavojingų medžiagų. Jei patalpos nėra reguliariai tikrinamos, kritiniu momentu jos gali būti užlietos ar dėl kitų priežasčių netinkamos gyventojų apsaugai“, – teigia D. Antanaitis.
Priedangoje svarbu užtikrinti ir elektros tiekimą, apšvietimą, vėdinimą, vandentiekį, nuotekų šalinimą bei šildymą. Kadangi ekstremalios situacijos metu dalis infrastruktūros gali sutrikti, taip pat rekomenduojama turėti autonominių žibintų, atsarginių baterijų ar kitų maitinimo šaltinių, geriamojo vandens, higienos ir pirmosios pagalbos priemonių.
Alternatyva priedangai – padidinto saugumo patalpa
Jei daugiabučio rūsys neatitinka priedangai keliamų reikalavimų, jame galima įrengti padidinto saugumo patalpą. Tai slėptuvės ir priedangos požymių turinti erdvė, kurioje žmonės būtų apsaugoti nuo sprogimo bangos padarinių, skeveldrų, nuolaužų ir šukių kinetinio poveikio oro pavojaus ar karo veiksmų metu.
„Padidinto saugumo patalpa skirta žmonių apsaugai, tačiau ji nėra priedanga, nes normatyviniai dokumentai nenustato konkrečių reikalavimų tokioms patalpoms įrengti. Tokias erdves rekomenduojama numatyti esamuose pastatuose kaip laikiną alternatyvą, kol bus pakankamai slėptuvių ir priedangų“, – sako D. Antanaitis.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė
