Vienas svarbiausių naujojo finansavimo modelio pokyčių – Savivaldybių paramos renovacijai indekso (SPRI) įvedimas. Pagal jį visos šalies savivaldybės suskirstytos į tris grupes, kurioms nustatytas skirtingas bazinės paramos dydis – 15, 20 arba 25 proc.
SPRI apskaičiuotas įvertinus gyventojų pajamas, nedarbo lygį, skurdo riziką, būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų dalį ir savivaldybių fiskalinį pajėgumą.
„Savivaldybių paramos renovacijai indeksas – naujas rodiklis, pagal kurį valstybės parama daugiabučių modernizacijai bus diferencijuojama atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės socialinę ir ekonominę situaciją. Iki šiol visose buvo taikomas vienodas paramos intensyvumas, nors žmonių galimybės prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus skirtinguose regionuose reikšmingai skiriasi“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.
Numatyti ir papildomi paskatinimai
Dar vienas svarbus pokytis – naujasis finansavimo modelis papildomai skatins rinktis sprendimus, kurie didina pastato energinį efektyvumą, gerina architektūrinę kokybę arba leidžia modernizacijos procesą įgyvendinti sparčiau.
Prie bazinės savivaldybei nustatytos paramos bus galima gauti po 5 procentinius punktus už šias tris priemones : šilumos punkto ir pastato vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų modernizavimą, savivaldybės patvirtintas architektūros kokybės vertinimo gaires atitinkantį projektą bei skydinę renovaciją, kai naudojami gamykloje pagaminti pastato atnaujinimo elementai.
„Naujasis paramos teikimo modelis skatina ne tik atnaujinti pastatus, kad jie taptų energiškai efektyvesni, bet ir skirti daugiau dėmesio jų architektūrai, estetikai, diegti inovatyvias technologijas. Jeigu projekte įgyvendinamos visos trys papildomos sąlygos, bendras paramos lygis reikšmingai išauga“, – sako G. Burbienė.
Tai reiškia, kad savivaldybėse, kuriose bazinis dydis siekia 15 proc., pasirinkus visas tris papildomas priemones jis galės padidėti iki 30 proc. Ten, kur nustatyta 20 proc. bazinė kategorija, – iki 35 proc., o didžiausio paramos poreikio savivaldybėse – iki 40 proc.
Didžiausias paramos poreikis – 30 savivaldybių
Mažiausio paramos poreikio grupei, kuriai bus taikoma 15 proc. bazinė parama, priskirtos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų, taip pat Birštono, Palangos, Neringos, Marijampolės, Širvintų, Elektrėnų, Trakų ir Utenos savivaldybės.
Į vidurinę grupę, kuriai numatoma 20 proc. bazinė parama, patenka Kaišiadorių, Molėtų, Telšių, Tauragės, Švenčionių, Rietavo, Šiaulių, Panevėžio, Druskininkų, Mažeikių, Jonavos, Alytaus miesto, Plungės ir Kretingos rajonų savivaldybės.
Didžiausio paramos poreikio grupei, kuriai bus taikoma 25 proc. bazinė parama, priskirtos Kalvarijos, Visagino, Kazlų Rūdos ir Pagėgių savivaldybės, taip pat Biržų, Vilkaviškio, Skuodo, Kelmės, Lazdijų, Ignalinos, Zarasų, Raseinių, Radviliškio, Jurbarko, Joniškio, Akmenės, Kupiškio, Anykščių, Šilutės, Pakruojo, Pasvalio, Rokiškio, Alytaus, Šilalės, Ukmergės, Varėnos, Šalčininkų, Kėdainių, Prienų ir Šakių rajonų savivaldybės.
„Kuo didesnė savivaldybei taikoma bazinės paramos kategorija, tuo didesnis bus valstybės prisidėjimas ir mažesnę sumą gyventojams reikės finansuoti lengvatine paskola. Svarbu pabrėžti, kad 15, 20 ar 25 proc. nėra tiesioginė subsidijos dalis nuo visos projekto vertės – tai bazinis dydis, pagal kurį nustatomi fiksuoti paramos įkainiai. Konkreti paramos suma apskaičiuojama pagal daugiabučio plotą ir jam taikomą įkainį“, – teigia G. Burbienė.
Parama mažins modernizacijos paskolą
Modernizacijos darbams finansuoti bus teikiama lengvatinė paskola. Įgyvendinus projektą ir patvirtinus tinkamas finansuoti išlaidas, apskaičiuota valstybės parama bus pervesta finansuotojui ir sumažins gyventojams tenkančią paskolos dalį. Taigi gyventojai grąžins tik po paramos pritaikymo likusią sumą. Lengvatinės paskolos terminas galės siekti iki 20 metų. Pirmuosius penkerius metus bus taikoma 3 proc. metinė palūkanų norma.
Naujasis finansavimo modelis bus taikomas projektams, kurių finansavimui paraiškos bus teikiamos spalio pabaigoje planuojamam daugiabučių modernizavimo kvietimui. Ankstesnių kvietimų metu pradėti projektai bus tęsiami pagal tuo metu galiojusias sąlygas.
Gyventojams ir projektų administratoriams, jau planuojantiems daugiabučio atnaujinimą, G. Burbienė rekomenduoja rengiant investicijų planą įvertinti ne tik jų savivaldybei nustatytą bazinės paramos dydį, bet ir galimybes pasirinkti papildomai skatinamus sprendimus – nuo jų gali reikšmingai priklausyti galutinė valstybės prisidėjimo suma.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė
