Socialiniame tinkle „Facebook“ savo istorija pasidalijo Laura (vardas pakeistas). Moteris pasakojo, kad nuvykusi į „Telia“ saloną užsisakyti namų interneto ir televizijos paslaugų, sužinojo, kad jos būsto adresu nuo 2018 metų esą sudaryta interneto sutartis kito žmogaus vardu.
Negana to, konsultantai jai nurodė, kad šiuo adresu taip pat buvo įsigyti ir trys įrenginiai. Laura tikino, kad nepažįsta sutartį sudariusio asmens, o interneto paslaugomis iš „Telia“ šiuo metu nesinaudoja.
„Pasakiau, kad bus įsivėlusi klaida, nes tokio asmens nepažįstu ir jų interneto neturiu. Man atsisakė suteikti daugiau informacijos, nes tai konfidencialu“, – rašė moteris.
Kitą dieną ji grįžo į saloną su Registrų centro išrašu, patvirtinančiu būsto nuosavybę. Tačiau, pasak Lauros, net ir pateikusi dokumentą ji nesužinojo, kokie įrenginiai įsigyti jos adresu.
„Dėl kažkokio asmens negaliu sudaryti interneto sutarties! Gaunasi, kad norint sudaryti interneto sutartį galima nurodyti bet kokį adresą?“ – piktinosi moteris.
Įrašas sulaukė įvairių reakcijų. Vieni komentatoriai patarė kreiptis į policiją, kiti svarstė, kad adresas tiesiog galėjo būti nurodytas neteisingai. Atsirado ir žmonių, pasidalijusių panašiomis patirtimis su kitomis telekomunikacijų bendrovėmis.
„Telia“ paaiškino, kodėl moteriai nepavyko užsisakyti interneto
„Telia“ komunikacijos vadovas Audrius Stasiulaitis patvirtino, kad šiuo atveju įvyko klaida, nes iš tiesų jokio svetimo žmogaus sutarties Lauros būsto adresu nebuvo.
„Šioje istorijoje minimu adresu joks kitas asmuo nebuvo sudaręs „Telia“ sutarties ar įsigijęs įrenginių. Dėl žmogiškos klaidos mūsų sistemoje su šiuo adresu buvo susietos kaimynystėje gyvenančio kliento paslaugos.
Tai itin retai pasitaikantis duomenų netikslumas, kurį iš karto ištaisėme“, – paaiškino jis.
Anot bendrovės atstovo, konsultantai nesulaukė techninių galimybių vertinimo ir klientei pateikė neteisingą informaciją.
Bendrovės atstovas pridūrė, kad tikroji priežastis, dėl kurios nepavyko iš karto pradėti teikti interneto paslaugų, buvo ta, kad moters namuose tuo pačiu interneto įvadu jau buvo teikiamos kito tiekėjo paslaugos, kuriomis ji naudojosi.
Norint šiuo įvadu naudotis „Telia“ internetu, pirmiausia reikėjo nutraukti ankstesnio tiekėjo paslaugas.
A. Stasiulaitis pripažino, kad bendrovė šią aplinkybę turėjo išsiaiškinti per pirmą konsultaciją.
„Telia“ su kliente susisiekė, paaiškino jai situaciją, pateikė atsakymą raštu ir atsiprašė už nepatogumus.
Ar svetimas žmogus gali sudaryti interneto sutartį jūsų adresu?
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vadovė Aridana Jurčiukonienė paaiškino, kad interneto sutartį gali sudaryti ne tik būsto savininkas.
„Vien aplinkybė, kad asmuo nėra būsto, kuriame bus teikiama paslauga, savininkas, savaime neužkerta kelio sudaryti elektroninių ryšių paslaugų sutartį“, – nurodė ji.
Pavyzdžiui, internetą savo vardu gali užsisakyti būsto nuomininkas.
Be to, paslaugų teikėjai neprivalo kiekvieną kartą tikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenų ar reikalauti dokumentų, patvirtinančių teisę naudotis patalpomis.
Tačiau sutarties sudarymas dar nesuteikia teisės patekti į svetimą būstą ir jame įrengti internetą.
„Jeigu paslaugai įrengti reikia patekti į patalpas ir montuoti interneto prieigos paslaugoms teikti reikalingą įrangą, būtinas patalpų teisėto naudotojo arba savininko sutikimas“, – pabrėžė A. Jurčiukonienė.
Ar dėl svetimos sutarties gali atsisakyti įvesti internetą?
RRT vertinimu, vien tai, kad tuo pačiu adresu interneto sutartį jau yra sudaręs kitas žmogus, neturėtų būti pagrindas atsisakyti suteikti paslaugas būsto savininkui.
Vis dėlto kiekvienu atveju būtina įvertinti technines galimybes, sutarties sąlygas ir konkrečias atsisakymo priežastis.
Tarnyba nurodė, anksčiau nagrinėjusi pavienius atvejus, kai interneto sutartys buvo sudarytos ne būsto savininkų vardu. Būtent dėl to jiems kilo sunkumų užsisakant paslaugas.
Jeigu žmogus įtaria, kad jo būste interneto įranga sumontuota neteisėtai, pirmiausia reikėtų kreiptis į paslaugų teikėją ir prašyti paaiškinti įrengimo aplinkybes.
Nepavykus išspręsti ginčo, savininkas gali kreiptis į teismą.
Ar būsto savininkas gali sužinoti, kieno vardu sudaryta interneto sutartis?
Labiausiai Laurą papiktino tai, kad net pateikusi būsto nuosavybės dokumentus ji negalėjo sužinoti, kokia sutartis sudaryta jos adresu.
„Telia“ paaiškino, kad būsto savininkui gali suteikti informaciją apie technines paslaugų teikimo aplinkybes, tačiau nuosavybės dokumentai savaime nesuteikia teisės susipažinti su kito kliento sutartimi ar jo asmens duomenimis.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) Teisės skyriaus patarėja Inga Mauricienė nurodė, kad kiekvienu atveju reikia įvertinti, kokios informacijos prašoma ir ar yra teisinis pagrindas ją atskleisti.
Kito kliento asmens duomenų atskleidimui turi būti taikomas Bendrojo duomenų apsaugos reglamente (BDAR) numatytas teisinis pagrindas.
Anot VDAI, net ir svetimoje sutartyje nurodytas būsto adresas ne visada laikomas savininko asmens duomenimis. Tai priklauso nuo to, su kuo adresas susietas ir kokiu tikslu naudojamas.
Jeigu neteisingai nurodytas adresas laikomas būsto savininko asmens duomenimis, jis turi teisę reikalauti, kad paslaugų teikėjas juos ištaisytų be nepagrįsto delsimo.
VDAI taip pat informavo, kad panašių skundų iki šiol nėra gavusi.
