Nors visose trijose šalyse saugumo jausmas grindžiamas daugiausia sveikata, finansiniu pasirengimu ir artimųjų gerove, veiksniai, kuriuos žmonės sieja su pasirengimu nenumatytoms situacijoms, pasitikėjimu savimi ir rizikos prisiėmimu, skirtingose šalyse šiek tiek skiriasi. „Rezultatai patvirtina, kad Baltijos šalių gyventojai į saugumo klausimą žiūri labai praktiškai. Visų pirma jie nori apsaugoti tai, ko praradimas labiausiai paveiktų kasdienį gyvenimą“, – sakė BTA Estijos filialo vadovė Ivika Torpel.
Sveikata – pirmoje vietoje, namai ir automobilis – antroje vietoje
Visose Baltijos šalyse sveikatai kylanti rizika yra didžiausias asmeninis saugumo klausimas. Sveikatos apsaugą nuo nenumatytų aplinkybių svarbiausia laiko 55 proc. lietuvių, 50 proc. estų ir 47 proc. latvių.
Kalbant apie antrą pagal svarbą prioritetą, čia skirtumai yra labiau akivaizdūs. Estai ir lietuviai antrą vietą skiria šeimos gerovei (atitinkamai 19 proc. ir 18 proc. respondentų). Latvijoje antrą vietą užima asmeninis finansinis saugumas, kurį svarbiausiu laiko 16 proc. apklaustųjų. Estijoje ir Lietuvoje finansinės padėties užtikrinimas yra šiek tiek mažiau svarbus – atitinkamai 11 proc. ir 9 proc.
Namų apsaugą svarbiausia nurodė 11 proc. respondentų Estijoje ir Lietuvoje, Latvijoje šis skaičius mažesnis – 6 proc. Apsauga, susijusi su automobiliu ir kelionėmis, visose trijose šalyse akivaizdžiai atsiduria antroje vietoje.
Pasirengimą lemia pinigai, sveikata ir darbas
Baltijos šalių gyventojai bendrą pasirengimą nenumatytoms situacijoms pirmiausia sieja su pinigais, sveikata ir darbu, tačiau skirtingose šalyse akcentai šiek tiek skiriasi. Estijoje dėmesio centre – pusiausvyra ir paramos sistema. Pasirengimas nenumatytoms situacijoms čia siejamas pirmiausia su trimis veiksniais: pakankamomis santaupomis, stabiliu darbu ir gera sveikata. Kiekvieną iš jų nurodė 34 proc. respondentų. Estijos gyventojai taip pat labai išskyrė socialinės paramos svarbą: šeimos ir draugų paramą pasirengimo požymiu laiko 23 proc. estų respondentų. Lietuvoje šis rodiklis siekia 17 proc., o Latvijoje – 10 proc.
Lietuvoje gyventojai labiausiai pabrėžia finansinės saugos pagalvės buvimą. Pakankamą pinigų rezervą pagrindiniu pasirengimo požymiu laiko 38 proc. lietuvių, o tai rodo didesnį materialinio saugumo poreikį.
Latvijoje pasirengimas labiausiai siejamas su sveikata, veiksmų planu ir pasitikėjimu savimi. Svarbiausiais laikomi gera sveikata ir energija (31 proc. respondentų) bei aiškus veiksmų planas (30 proc.). Be to, 25 proc. latvių vertina pasitikėjimą savo jėgomis.
„Trys šalys – trys požiūriai į pasirengimą: Estijoje labiau pasitikima paramos sistema, Latvijoje – planu, o Lietuvoje – pinigais“, – rezultatus apibendrino BTA Estijos filialo vadovė.
Estai – atsargiausi iš visų Baltijos šalių
Klausimas apie pasirengimą rizikuoti parodė, kad visose trijose šalyse labiausiai paplitusi pozicija yra pusiausvyros tarp azarto ir saugumo paieška priimant kasdienius sprendimus. Latvijoje taip save apibūdina 48 proc. respondentų, Lietuvoje – 40 proc., o Estijoje – 36 proc.
Estai išsiskiria didesniu atsargumu: net penktadalis estų respondentų, jei įmanoma, nori išvengti rizikos. Latvijoje ir Lietuvoje šis rodiklis beveik perpus mažesnis – po 12 proc. kiekvienoje šalyje.
Beveik penktadalis Baltijos šalių gyventojų yra pasirengę prisiimti nedidelę riziką, kad galėtų mėgautis gyvenimu: Latvijoje ir Lietuvoje – 21 proc., Estijoje – 19 proc. Tikrų rizikos mėgėjų visose trijose šalyse yra nedaug: Lietuvoje – 7 proc., Latvijoje – 5 proc., o Estijoje – 4 proc.
Amžiaus skirtumai
Kaip ir buvo galima tikėtis, jauni respondentai yra labiau linkę rizikuoti. Drąsiausi Baltijos šalyse yra jauni lietuviai, iš kurių 14 proc. dažnai renkasi rizikingiausią variantą.
Estijoje amžiaus skirtumai kalbant apie požiūrį į riziką yra ryškiausi. Jei tarp 18-29 metų amžiaus respondentų rizikos vengia tik 10 proc., tai tarp 60-74 metų amžiaus žmonių šis rodiklis siekia 38 proc. Panaši tendencija stebima Latvijoje ir Lietuvoje, tačiau ji nėra tokia ryški.
BTA užsakymu atliktoje apklausoje dalyvavo 3000 žmonių – po 1000 respondentų kiekvienoje iš Baltijos šalių. Respondentų amžius svyravo nuo 18 iki 74 metų.
