apklausa

Du trečdaliai (65 proc.) apklaustų suaugusių šalies gyventojų mano, kad padėtis Lietuvoje blogėja. Priešingai galvoja kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) respondentų, rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.  Rugpjūčio pabaigoje atlikto tyrimo duomenys rodo, kad lyginant su liepos mėnesį atliktu tyrimu, 7 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, kurie pastebi padėties šalyje gerėjimą. Liepą taip teigė manantys 34 proc. respondentų.

Po Lietuvą sukrėtusių žinių apie du seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš vaikus kaltinamus kunigus, gyventojų pasitikėjimas Bažnyčia pasiekė pastarųjų 30 metų žemumas, rodo naujausia ELTA užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Tuo tarpu gyventojų pasitikėjimas policija ir toliau auga. Rugpjūčio pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, Bažnyčia pasitikėjo 54 proc. Lietuvos gyventojų – liepos pabaigoje tokių buvo 69 proc.

Dauguma tėvų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus, mano, kad jų atžalos per artimiausius metus gali susidurti su sukčiavimo bandymais internete, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Apklausos duomenimis, taip mano 71 proc. tėvų. Tyrimas taip pat parodė, kad, tėvų žiniomis, su pavojingu ar apgaulingu turiniu internete jau yra susidūrę 4 iš 10 vaikų. „Čia dominuoja patyčios bei turinys skirtas suaugusiesiems.

Net 78 proc. Lietuvos gyventojų teigia gerai arba gana gerai žinantys savo kredito istoriją, nors 43 proc. jos nėra tikrinę nė karto, rodo naujausia „Creditinfo Lietuva“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Iš tų, kurie labai gerai žino savo kredito istoriją (43 proc. respondentų), 35 proc. nėra niekada tikrinę istorijos. „Žinoti yra viena, tikrintis yra kas kita. Tokios išvados, kad jie visiškai nesupranta ką sako – mes nenorime sudaryti.

Naujausia gyventojų apklausa parodė, jog visuomenė mažiausiai pasitiki Seimu, o nedidelio pasitikėjimo sulaukia ir Vyriausybė. Tiesa, politologai pastebi, kad įprastai šių institucijų vertinimas kadencijos eigoje yra linkęs mažėti. Tiesa, ar naujajai Vyriausybei pavyks pakelti savo reitingus ekspertai taip pat abejoja.

Naujausia ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad per pastarąjį mėnesį labiausiai pagerėjo europarlamentaro Virginijaus Sinkevičiaus vertinimas.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) užsakymu praėjusių metų rudenį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad devyni iš dešimties gyventojų buvo patenkinti valstybės ir savivaldybių teikiamomis paslaugomis. VRM teigimu, tyrimas parodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių į įvairias institucijas kreipėsi 64 proc. gyventojų – tyrimo duomenys atskleidžia, kad ši grupė institucijų veiklą vertina palankiau nei tie, kurie nuomonę formuoja remdamiesi bendru įspūdžiu ar išankstinėmis nuostatomis.

Draudimo bendrovės BTA užsakymu Baltijos šalyse atlikta gyventojų apklausa parodė, kad šių šalių gyventojams ruošiantis nenumatytoms aplinkybėms svarbiausia yra sveikatos apsauga. Antroje vietoje estai ir lietuviai nurodo šeimos gerovę, o latviai – asmeninį finansinį saugumą.

Iš antrosios pensijų pakopos pasitraukę ar tai planuojantys gyventojai sukauptas lėšas dažniausiai skirtų baldams, buitinei technikai bei kitiems stambiems pirkiniams, rodo portalo LRT.lt inicijuota visuomenės apklausa. Tyrimo duomenimis, 29 proc. asmenų nurodė atsiimtas lėšas jau išleidę ar planuojantys išleisti stambiems pirkiniams, o 22 proc. jomis ketina arba jau padengė turimus finansinius įsipareigojimus.

Tarp šalies institucijų gyventojai ir toliau labiausiai pasitiki Lietuvos policija ir kariuomene, mažiausiai – Seimu ir Vyriausybe, rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Balandžio 23 – gegužės 7 dienomis vykusios apklausos metu gyventojų buvo klausiama, ar jie pasitiki, ar nepasitiki kiekvienu iš 10 nurodytų Lietuvos institutų.

Nors Lietuvoje fiksuojamas dešimtmečio naujų įmonių steigimo rekordas, didžioji dalis potencialių verslų neperžengia pirminės idėjos etapo. „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa rodo, kad nuosavą verslą norėtų pradėti net 44 proc. gyventojų, tačiau realių veiksmų imasi vos 4 proc. „Didžioji dalis lieka pradinėse stadijose – turi noro, tačiau stokoja idėjų, aiškaus plano, laiko ar finansinių išteklių.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa rodo, jog 70 proc. apklaustųjų pritaria idėjai lengvinti sąlygas jaunoms šeimoms įsigyti nuosavą būstą. Tai, kaip rodo tyrimo rezultatai, gyventojų nuomone, būtų efektyviausia priemonė, skatinant apsisprendimą susilaukti vaikų.

Socialdemokratų rinkėjai neturi dominuojančios nuomonės dėl to, ar „Nemuno aušra“ toliau turėtų būti valdančiojoje koalicijoje, rodo socdemų užsakymu kovą atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Tyrimo duomenis BNS trečiadienį perdavė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas spaudai Andrius Grumadas.

Tebesitęsiant kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose bei suirutei naftos rinkoje, Lietuvos gyventojai labiausiai tikisi būtiniausių vartojimo prekių ir paslaugų brangimo, rodo naujausias tyrimas.  Banko „Citadele“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 64 proc. gyventojų nerimauja, kad per artimiausius šešis mėnesius Lietuvoje brangs maisto produktai, 63 proc. – degalai, 48 proc. – komunalinės paslaugos.

Šeši iš dešimties (60 proc.) suaugusių šalies gyventojų laikosi nuomonės, kad reikalai jų gyvenamojoje savivaldybėje pastaruoju metu iš esmės krypsta į gerąją pusę – taip manančių žmonių per keturis su puse metų išaugo 8 proc., rodo naujausia Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Šių metų kovo 19 – 30 d. gyventojų buvo prašoma atsakyti į klausimą, o į kurią pusę, jų nuomone, pastaruoju metu krypsta reikalai jų savivaldybėje – į gerąją ar į blogąją.

Lietuvos gyventojai labiausiai jaučia maisto produktų, transporto, elektros bei šildymo brangimą, skelbia naujienų portalas LRT, užsakęs visuomenės nuomonės apklausą. Kaip rodo apklausa, maisto produktus kaip pabrangusius labiausiai nurodė 77 proc. apklausos dalyvių, dar 66 proc. įvardijo, jog labiausiai augo išlaidos transportui (degalams, viešajam transportui ir pan.), 64 proc. – elektrai ir šildymui.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų labiausiai bijo atsidurti sunkios ligos situacijoje bei benamystėje, rodo Lietuvos Carito užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Tyrimo duomenimis, 54 proc. suaugusių šalies gyventojų didžiausia baime įvardijo sunkią ligą, o 53 proc. – galimybę tapti benamiais. Taip pat 41 proc. apklaustųjų teigė, kad labiausiai nenorėtų atsidurti žmogaus su negalia vietoje, 33 proc. – bijo tapti karo pabėgėliais, o 26 proc.

Kas penktas Lietuvos gyventojas taupymui ar investavimui neskiria nė euro gaunamų mėnesinių pajamų, rodo nauja „Urbo“ banko užsakymu atlikta apklausa. Apklausos duomenimis, per metus santaupų nekaupiančių gyventojų dalis išaugo penkiais procentiniais punktais – nuo 15 proc. iki 20 proc. Tiesa, išaugo ir nuolat taupančiųjų dalis. Šiemet apklausoje 77 proc. gyventojų teigė, kad skiria tam tikrą dalį savo mėnesio pajamų taupymui, o pernai metų pradžioje tokių buvo 62 proc.

Beveik pusė (49 proc.) Lietuvos gyventojų, gyvenančių daugiabučiuose arba turinčių juose nekilnojamojo turto, sutiktų, kad bendroji daugiabučio namo nuosavybė būtų papildomai draudžiama, rodo naujausia „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Apklausos duomenimis, minėti 49 proc. apklaustųjų mokėtų papildomą mokestį už bendrojo naudojimo patalpų draudimą, jei jis siektų apie 2–4 eurus per mėnesį. „49 proc. respondentų nurodė, kad tokia įmoka jiems būtų priimtina.

Lietuvos gyventojų finansinė sveikata gerėja ir šiuo metu yra geriausia tarp Baltijos šalių, rodo naujausi „Swedbank“ finansinės sveikatos indekso duomenys. Šiemet šis indeksas pasiekė 59 balus iš 100. „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės teigimu, gyventojų finansinės sveikatos indeksas kasmet nuosekliai auga. „Daugiausia įtakos tam turi gerėjančios Lietuvos gyventojų finansinės galimybės.

Kiek daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų pritaria socialdemokratų siūlymui pervadinti Vilniuje esančią Taivaniečių atstovybę, rodo LRT užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Tyrimo duomenimis, 58 proc. lietuvių mano, kad sprendimas pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą į Taipėjaus atstovybę galėtų pagerinti atšalusius santykius su Kinija. Iš jų 22 proc. tokiam žingsniui visiškai pritaria, dar 36 proc. – greičiau pritaria.

Naujausioje gyventojų apklausoje smukus opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ reitingams, partijos frakcijos seniūnas Seime Lukas Savickas pabrėžia, kad ne reitingai lemia rinkimų rezultatus. „Ne reitingai sprendžia rinkimų rezultatus, o būtent mūsų respublikos piliečiai, kurie eina ir balsuoja“, – Žinių radijui penktadienį sakė L. Savickas.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis dažniausiai įvardijamas tarp labiausiai nepasitikėjimą keliančių visuomenės veikėjų – taip manantys teigia penktadalis apklaustųjų, rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Vis tik, politikas taip pat lyderiauja ir tarp tų visuomenės veikėjų, kuriais gyventojai pasitiki labiausiai – po prezidento Gitano Nausėdos parlamentaras rikiuojasi antras.

Šiandien minimas vadinamasis „Mėlynasis pirmadienis“ (angl. „Blue Monday“) – data, vadinama neva liūdniausia metų diena. Ji simboliškai siejama su emociniu nuovargiu, sumažėjusia motyvacija ir prislėgta nuotaika, kurią lemia tamsus metų laikas, šaltis bei neseniai pasibaigęs šventinis laikotarpis.

Ketvirtadienį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad ketvirtadalis vokiečių mano, jog Jungtinės Valstijos nėra patikimas partneris. Tik 15 proc. respondentų, dalyvavusių bendrovės „Infratest dimap“ atliktoje apklausoje „ARD-Deutschlandtrend“, teigė, kad JAV galima pasitikėti kaip partneriu. Anot visuomeninio transliuotojo WDR, tai yra žemiausias JAV reitingas iki šiol atliktose apklausose. Palyginimui, 78 proc. apklaustųjų patikima partnere šiuo metu laiko Prancūziją, o 74 proc.

Naujausi 2025 m. spalio mėnesį atliktos „Eurobarometro“ apklausos duomenys patvirtina – Lietuvos gyventojų nuotaikos išlieka vienos pozityviausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Augantis pasitenkinimas gyvenimu, aukštas pasitikėjimas Europos Sąjunga, tvirtas palaikymas Ukrainai ir aiškiai išreikštas prioritetas gynybai rodo nekintantį visuomenės pasirinkimą siekti saugumo ir stabilumo. Daugiau – pranešime spaudai.

Augant gyventojų pasitikėjimui šalies teismais, šių reitingas pasiekė 2019-ųjų skaičius, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, teismais pasitiki 27,9 proc. gyventojų, o nepasitiki 24,9 procento. Kai „Vilmorus“ atlikinėjo apklausą rugsėjį, šie skaičiai atininkamai siekė 24,5 ir 25,5 procento. „Jeigu pasižiūrėt tą dinamiką, tai geresnis rezultatas buvo iki 2019 metų vasario“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Partijų reitinge po kurio laiko į pirmą vietą pakilo opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, išstūmusi pasitikėjimą prarandančius socialdemokratus, tačiau šie pokyčiai fiksuojami paklaidos ribose, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už konservatorius balsuotų 13,7 proc. respondentų, rugsėjį palaikymas šiai politinei jėgai siekė 12,8 procento.

5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančiam gynybos biudžetui pritaria pusė gyventojų, rodo agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, tam pritaria ar labiau pritaria 51,1 proc. apklaustųjų, nepritaria arba labiau nepritaria – 39,2 proc., likusieji nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

Daugiau negu trečdalis (36 proc.) gyventojų, kaupiančių lėšas antroje pensijų pakopoje, nėra apsisprendę, ar toliau kaupti senatvei. Tiek pat žmonių teigia, kad jau yra priėmę sprendimą nutraukti kaupimą, rodo naujausia apklausa. SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, toliau kaupti planuoja 28 proc. respondentų.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų blogai arba labai blogai vertina demografinę krizę šalyje, rodo iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ užsakymu atlikta apklausa. „Rezultatai nėra patys geriausi, nes daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų, apie 52 proc., mano, kad demografinė krizė yra blogai arba labai blogai“, – LRT radijuje pirmadienį kalbėjo asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė ir „Auginu Lietuvą“ įkūrėja Asta Speičytė-Radzevičienė.

Nepaisant nuo vasaros koalicijoje besitęsiančių įtampų, socialdemokratai toliau išlaiko lyderystę partijų reitingų lentelėje. Vis dėlto, didesni pasikeitimai – atskirų politikų vertinimuose. Pastarąjį mėnesį dėmesio centre atsidūrusios buvusios krašto apsaugos ministrės, socialdemokratės Dovilės Šakalienės vertinimas – vienas prasčiausių. Tuo metu partijos lyderis, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius savo populiarumą išaugino bene dešimtadaliu.

Didžiausią finansinę naštą daugumai gyventojų Lietuvoje kelia kasdienės pragyvenimo išlaidos – komunaliniai mokesčiai, maisto kainos ir paskolų grąžinimas, rodo naujausia apklausa, kurią skelbia portalas LRT. LRT užsakymu atliktos apklausos duomenimis, komunalinius mokesčius kaip didžiausią finansinę problemą įvardijo 17 proc. gyventojų, o  dideles maisto kainas bei pragyvenimo išlaidas – 16 proc. Po dešimtadalį apklaustųjų nurodė būsto paskolos grąžinimą (11 proc.

Iš Baltijos šalių labiausiai taupo Lietuvos gyventojai – 23 proc. jų reguliariai atideda daugiau nei dešimtadalį savo pajamų, rodo naujausia apklausa. Banko „Luminor“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Latvijoje per mėnesį dešimtadalį pajamų sutaupo 14 proc. gyventojų, o Estijoje – 17 proc. gyventojų. „Lietuvos gyventojai ne tik geriau kaupia finansinį rezervą, bet ir atsakingai planuoja savo ateitį.

Rugsėjį atlikta apklausa rodo, kad daugėja neigiamai padėtį šalyje vertinančių gyventojų. Remiantis rezultatais, per mėnesį jų skaičius išaugo 4 procentiniais punktais. Apklausa parodė, kad 29 proc. šalies gyventojų galvoja, jog reikalai valstybėje pastaruoju metu krypsta gerąja kryptimi, 69 proc. mano atvirkščiai.  Pernai rugsėjį situacija buvo panaši – 29 proc. manė, kad situacija gerėjo, 63 proc. nurodė, kad blogėjo.

Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad rudenį smuko gyventojų pasitikėjimas penkiais Lietuvos institutais. Labiausiai – 8 procentiniais punktais – sumažėjo pasitikinčių šalies kariuomene ir prezidentūra. Be to, pasitikėjimas mažėjo ir teismais, Seimu bei „Sodra“. Šių metų rugsėjo 24–spalio 9 dienomis ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ teiravosi Lietuvos gyventojų, ar šie pasitiki įvairiais šalies institutais.

Apie 45 proc. Lietuvos gyventojų palaiko kultūros bendruomenės protestus dėl to, kad Kultūros ministerija po mainų buvo priskirta valdančiajai „Nemuno aušrai“, rodo ketvirtadienį LRT užsakymu skelbiama „Norstat“ atlikta visuomenės apklausa. Tyrimas rodo, kad protestų nepalaiko 32 proc. visuomenės, o likę 23 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Kultūrininkų veiksmai yra labiau palaikomi ir miestuose, ir kaimuose, tačiau mažiau remiami tarp žemesnių pajamų ir žemesnio išsilavinimo gyventojų.

Didžioji dauguma ukrainiečių tiki savo šalies pergale kare su Rusija ir neketina atsisakyti teritorijų net dėl taikos. Naujausia apklausa rodo, kad beveik trys ketvirtadaliai gyventojų pasitiki Ukrainos laimėjimu fronte, o du trečdaliai įsitikinę – net ir pasirašius taikos sutartį Rusija vis tiek vėl užpultų, kai tik pasitaikytų proga. 73,9 proc. apklaustų ukrainiečių tiki Ukrainos pergale kare su Rusija. Tokie duomenys pateikiami apklausoje, kurią 2025 m. rugsėjo mėn. atliko Razumkovo centras.

Daliai valstybių siūlant Nobelio Taikos premiją suteikti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, tokiai idėjai nepritartų šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų, rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Rugpjūčio 21 – rugsėjo 2 dienomis teiraujantis gyventojų, ar D. Trumpas yra vertas Nobelio Taikos premijos, šeši iš dešimties (62 proc.) apklaustųjų į šį klausimą atsakė neigiamai.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų sako, kad pritartų, jei matematikos egzaminas nuo kitų metų nebūtų privalomas stojant į aukštąsias mokyklas, skelbia naujausia LRT užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Remiantis tyrimo duomenimis, tokius pakeitimus palaikyti 46 proc. suaugusiųjų. Tokios nuomonės daugiausia laikosi 18–29 metų amžiaus jaunimas, vaikų turintys respondentai. Tuo metu keturi iš dešimties gyventojų (37 proc.

Nepaisant chaotiško naujosios Vyriausybės formavimo, socialdemokratai ir toliau išlaiko lyderių pozicijas partiniuose reitinguose, rodo naujausia „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa. Rugsėjo 4-13 dienomis atliktos apklausos duomenimis, už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP), jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, balsuotų 15,1 proc. respondentų. Birželį už šią politinę jėgą būtų balsavę 14,6 proc. apklaustųjų.

Vis daugiau pasaulio šalių pripažįstant Palestinos valstybę, Lietuvoje vieningos nuomonės šiuo klausimu – nėra. Naujausios apklausos rodo, kad iš esmės vienoda dalis gyventojų tokį žingsnį tiek palaikytų, tiek jam prieštarautų. Rugpjūčio 21 – rugsėjo 2 dienomis ELTA užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, beveik keturi iš dešimties (37 proc.) gyventojų mano, kad Lietuva turėtų pripažinti Palestiną. Bene tiek pat – 35 proc. – tvirtino priešingai.

Maždaug šeši iš dešimties Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) rinkėjų palaiko sprendimą formuoti valdančiąją koaliciją su „Nemuno aušra“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, 58,3 proc. už socialdemokratus pasiryžusių balsuoti gyventojų pritaria tokiai valdančiosios koalicijos sudėčiai.

Naujausios apklausos rodo, kad maždaug trečdalis (32 proc.) šalies gyventojų mano, jog reikalai valstybėje pastaruoju metu krypsta į gerąją pusę, tačiau du trečdaliai (68 proc.) apklaustųjų tebemano, kad situacija – blogėja. ELTA užsakymu rugpjūčio 21 – rugsėjo 2 dienomis „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, per paskutinius tris mėnesius manančiųjų, kad Lietuvoje situacija blogėja, sumažėjo 7 procentiniais punktais – gegužę tokių buvo 72 proc., kai rugpjūtį 65 proc.

Daugiausia Lietuvos gyventojų senatvėje tenkintų 1,2–1,5 tūkst. eurų dydžio pensija – 17 proc. didesnė nei prieš metus, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Tokią sumą oriai senatvei nurodė 37 proc. apklaustų dirbančiųjų. Apklausos duomenimis, dabartinė vidutinė pensija, kuri siekia apie 720 eurų, turint būtinąjį stažą, tenkina tik 14 proc. dirbančių šalies gyventojų lūkesčius. Tuo metu pensija iki 700 eurų per mėnesį tenkintų vos 3 proc. apklaustųjų. Taip pat 11 proc.

Apie 63 proc. prancūzų pasisako už naujus rinkimus, rodo apklausa, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Atitinkamai jie yra už parlamento paleidimą. Prancūzijos ministras pirmininkas François‘as Bayrou šiuo metu kovoja už savo mažumos vyriausybės politinį išlikimą. Dėl planuojamų didelių biudžeto apkarpymų jis paskelbė apie balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente rugsėjo 8 d. Trys didžiausios opozicinės partijos ketina balsuoti prieš.

Apklausų svetainė „YouGov“ paskelbė netikėtus savo naujausios apklausos rezultatus, kurioje Jungtinės Karalystės gyventojų buvo paklausta, kas yra jų mėgstamiausias karališkosios šeimos narys. Paaiškėjo, kad Velso princesė Kate prarado pirmąją vietą. Nauji duomenys atskleidė, kad britų visuomenės favoritą galėjo atspėti ne visi. „YouGov“ apklausa parodė, jog populiariausias karališkosios šeimos narys šiuo metu yra princas Williamas – net 74 proc. britų teigiamai vertina sosto įpėdinį.

9 iš 10 jaunuolių Europos Sąjungoje teigia esantys geros ar labai geros sveikatos, tačiau tikroji situacija ne visur tokia rožinė. Naujausi „Eurostato“ duomenys atskleidžia ryškius skirtumus tarp šalių, pajamų grupių ir lyčių – kai kur jaunimo savijauta gerėja, o kai kur – kelia nerimą. Nors didžioji dauguma jaunuolių Europos Sąjungoje vertina savo sveikatą teigiamai, jų gerovei visose 27 valstybėse narėse daro įtaką socialiniai, ekonominiai ir lyčių skirtumai.

54 proc. Baltijos šalių gyventojų nerimauja, kad JAV įvedus muitus Europai bus paveiktas jų darbas, atlyginimas ir pragyvenimo išlaidos, rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos duomenys.  Mažiausiai nerimą jaučia Lietuvos gyventojai – 7 proc. apklaustųjų teigė jaučiantys didelį nerimą, dar 43 proc. – nerimauja šiek tiek ir mato galimą neigiamą poveikį. Tuo metu Latvijoje 9 proc. jaučia didelį nerimą, o 47 proc. nerimauja dėl tarifų kiek mažiau. O Estijoje – atitinkamai 12 ir 46 proc.