apklausa

Reaguodami į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasvarstymus apie galimą Vakarų šalių karių siuntimą į Ukrainą, daugiau nei pusė šalies gyventojų pasisako prieš bet kokį Lietuvos pajėgų dislokavimą Rusijos invazijai besipriešinančioje šalyje, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Sociologinio tyrimo duomenimis, beveik 56 proc. respondentų karių siuntimui nepritaria, apie 15 proc.

Daugiau nei pusė šalies gyventojų mano, kad situacija jų savivaldybėse gerėja, rodo pirmadienį skelbiama Baltijos tyrimų/LRT apklausa. Jos duomenimis, teigiamai situaciją vertina 52 proc. apklaustųjų, o 28 proc. pasakė, kad situacija jų mieste ar rajone prastėja. Penktadalis gyventojų neturėjo nuomonės šiuo klausimu arba į jį neatsakė. Atsakydami į klausimą apie tai, kaip vertina savo savivaldybės merą, 60 proc.

Per trečdalį Lietuvos gyventojų mano, kad ugdymas valstybinėse mokyklose turėtų būti tęsiamas ir lietuvių, ir tautinių bendrijų kalbomis, rodo penktadienį skelbiama Baltijos tyrimų/LRT apklausa. Jos duomenimis, 34 proc. respondentų mano, kad ugdymas valstybinėse mokyklose turėtų vykti taip, kaip vyksta šiuo metu – ir lietuvių kalba, ir tautinių bendrijų kalbomis. 32 proc.

Vasarį mažėjo palankiai šalies vadovą Gitaną Nausėdą vertinančių gyventojų dalis, tačiau augo palankus premjerės Ingridos Šimonytės vertinimas, rodo Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Vasario 22–kovo 5 dienomis atlikto tyrimo metu G. Nausėdą palankiai įvertino 70 proc. respondentų – tai 4 procentiniais punktais mažiau nei šių metų sausį. Tuo metu Vyriausybės vadovę palankiai įvertino 25 proc. apklausos dalyvių. Sausį šis skaičius buvo 5 procentiniais punktais mažesnis.

Per pirmus šių metų mėnesius visuomenės pasitikėjimas prezidentu Gitanu Nausėda krito 4 proc. punktais, rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Šiuo metu jis siekia siekia 20,9 proc., nors paskutinį praėjusių metų mėnesį pasitikėjimą dabartiniu šalies vadovu išreiškė 24,9 proc. apklaustųjų. Nepaisant to, G. Nausėda išlieka didžiausią gyventojų pasitikėjimą turinčiu visuomenės veikėju.

Vasario mėnesį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad vis daugiau gyventojų negali įpirkti maisto produktų. Vasario duomenimis, 14,3 procentų Lietuvos gyventojų trūko pinigų maistui, o 19,5 procentams – lėšų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams.

Lietuvos gyventojai ir toliau labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, ugniagesiais pasitiki 90,1 proc. apklaustųjų, o nepasitiki – 0,5 procento, gruodį šie skaičiai buvo 89,5 proc. ir 2,2 procento. Anot apklausos, policija pasitiki 64,8 proc. apklaustųjų, o nepasitiki 8,9 proc. respondentų (atitinkamai 62,2 ir 11,5 procento gruodį), kariuomene pasitiki 61 proc.

Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, didžiausią tikimybę juos laimėti toliau turėtų opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Tai rodo „Lietuvos ryto“ užsakymu vasario 8–17 dienomis atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Naujausios apklausos duomenimis, už LSDP balsuotų 19 proc. apklaustųjų. Panašiai socialdemokratų simpatikų buvo ir praėjusių metų gruodį (19,9 proc.

Naujausios apklausos rodo, kad didelė Lietuvos gyventojų dalis dabartinį prezidentą Gitaną Nausėdą norėtų matyti antrąją kadenciją. Tai rodo „Lietuvos ryto“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Vasario 8–17 dienomis vykusios apklausos metu, 39,1 proc. apklaustųjų nurodė, kad geriausiai valstybei vadovauti tiktų antrosios kadencijos Daukanto aikštėje sieksiantis G. Nausėda. Antrojoje reitingų lentelės pozicijoje rikiuojasi prezidento rinkimuose dalyvausiantis advokatas Ignas Vėgėlė.

Viešojoje erdvėje tęsiantis diskusijoms dėl nacionalinio stadiono statybų sostinėje, didelė dalis vilniečių tam pritaria, rodo „Delfi“ atlikta apklausa. Portalo duomenimis, apklausos metu 68 proc. sostinės gyventojų nurodė, kad nacionalinis stadionas Vilniuje yra būtinas. Daugiausia taip teigė 26–35 metų amžiaus ir vyresni kaip 56 metų amžiaus respondentai. Taip pat pažymima, kad daugiafunkcio komplekso statyboms daugiau pritarė vyrai (71 proc.) nei moterys (65 proc.

Lietuvai toliau tiekiant karinę ginkluotę, techniką, šaudmenis už laisvę kovojančiai Ukrainai bei prisidedant finansiniais įnašais tarptautiniuose fonduose, šalies gyventojai karinės paramos perdavimą tvirtai palaiko. Kaip atskleidė Krašto apsaugos ministerijos užsakymu gruodį atlikta visuomenės nuomonės apklausa, Lietuvos karinės paramos Ukrainai teikimui pritaria 76 proc. mūsų šalies gyventojų. Tuo metu 86 proc. apklaustųjų palaiko Ukrainos siekį prisijungti prie NATO.

Beveik pusė šalies gyventojų mano, kad Kinija yra pelninga rinka, todėl Lietuva turėtų elgtis pragmatiškai ir susilaikyti nuo kritikos jos atžvilgiu, rodo tyrimas. Jo duomenimis, su tokiu teiginiu sutiko 47,6 proc. apklaustųjų. Penktadalis (21 proc.) tam prieštaravo, o trečdalis respondentų (31,5 proc.) šiuo klausimu išliko neutralūs arba neapsisprendę.

Daugiau nei 54 proc. Lietuvos gyventojų nepritartų siūlymui nuo 2025-ųjų įvesti naują visuotinį gynybos mokestį. Visgi apie penktadalis teigia, kad palaikytų tokią idėją, jei tokį mokestį mokėtų ir gyventojai, ir verslas, rodo naujausia, LRT užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Apie 40 proc. teigia, kad naujam gynybos mokesčiui pritartų. Apie 16 proc. pritartų, jei šį gynybos mokestį mokėtų tik verslas ir tik 4 proc.

Lietuva pasižymi vienomis prasčiausių nuostatų translyčių žmonių atžvilgiu, rodo „Eurobarometro“ atlikta visuomenės apklausa. Europos Sąjungoje atliktos apklausos duomenimis, mažiausiai diskriminuojančių nuostatų turi Nyderlandai, Švedija ir Danija. Tuo tarpu Lietuva su Rumunija ir Bulgarija yra paskutinėse vietose.  Kaip praneša Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 46 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad šalyje paplitusi diskriminacija dėl lytinės tapatybės.

Didieji šalies nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai šiemet planuoja 721,4 mln. eurų siekiančias investicijas, skelbiama „Verslo žinių“ atliktoje įmonių apklausoje. Apklausa skelbia, kad 2024 m. planuose NT plėtotojų investicijos sostinėje mažėja 2,9 proc., Kaune auga 1,5 karto, pajūryje – daugiau nei 12,6 karto, regionuose traukiasi 1,6 karto. Teigiama, kad populiariausia investicijų kryptimi išlieka būstas, kuriam ketinama skirti 371,9 mln. eurų. Tuo metu į komercinį NT planuojamos 314 mln.

Gruodį Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad Lietuvos gyventojai vis labiau pasitiki šalies kariuomene ir kario profesija, daugėja ir piliečių, pritariančių visuotiniam šaukimui. Itin palankiai gyventojai vertina narystę NATO bei remia Ukrainos narystės Aljanse perspektyvas. Remiantis apklausos duomenimis, Lietuvos kariuomene šiuo metu pasitiki 80 proc. šalies gyventojų. Lyginant su praėjusiais metais, pasitikėjimas Lietuvos kariuomene ūgtelėjo 2 proc.

Dabar vokiečiai jaučia kur kas didesnį netikrumą nei prieš dvejus metus, parodė nauja visoje šalyje atlikta apklausa, taip pat atskleidusi didelius skirtumus tarp buvusios Rytų Vokietijos ir buvusių Vakarų gyventojų. Apskritai saugūs šiuo metu jaučiasi maždaug 61 proc. Vokietijos gyventojų, parodė antradienį paskelbta Strategijos ir aukštesniosios lyderystės centro užsakymu „IfD Allensbach“ atlikta apklausa. Prieš dvejus metus šis skaičius siekė 76 procentus.

Didelės įtakos gyventojų požiūriui į teismus sprendimas vadinamojoje MG Baltic“ byloje neturėjo, rodo naujausia LRT užsakymu atlikta apklausa. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas įtakos neturėjo 50 proc. apklaustųjų, o tik 2 iš 10 gyventojų teigė labiau pasitikintys teismais.

Naujausių apklausų duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai toliau geriausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų. Naujienų agentūros ELTA užsakymu atliktos „Baltijos Tyrimų“ apklausos duomenimis, V. Adamkų palankiai vertina 83 proc. apklaustųjų. Trimis mėnesiais anksčiau darytoje apklausoje dabartinį šalies vadovą palankiai vertinančių piliečių gretos buvo panašios – 24,2 proc. Kaip ir anksčiau, gyventojai palankiausiai vertina prezidentą Valdą Adamkų – 83 proc.

Eltos užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad daugėja tvirtinančių, jog reikalai Lietuvoje pastaruoju metu iš esmės krypsta į gerąją pusę – taip teigusių žmonių praeitų metų gruodžio mėnesį buvo 27 proc., o kiek daugiau nei septyni iš dešimties (72 proc.) nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Pedofilija kaltinamas buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius trečiadienį davė parodymus Panevėžio apygardos teisme. Mažamečių ir nepilnamečių berniukų seksualiniu prievartavimu, tvirkinimu bei nesunkiu sveikatos sutrikdymu kaltinamo Bartoševičiaus apklausa užtruko maždaug 4 valandas. Tiesa, kaip ir anksčiau, teisiamasis laikosi savo – neigia prievartavęs ir tvirkinęs vaikus.

Lietuviai yra vieni didžiausių Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) rėmėjų, taip pat dauguma europiečių Rusijos invaziją į Ukrainą vertina kaip potencialią grėsmę savo šalies saugumui, rodo trečiadienį paskelbta Eurobarometro apklausa. Jos duomenimis, 79 proc. Lietuvos piliečių ir vidutiniškai 61 proc. kitų ES šalių piliečių pritaria kandidatės tapti ES nare statuso suteikimui Ukrainai. Tik Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje tam pritaria mažiau nei pusė apklaustųjų.

Trys iš keturių Lietuvos gyventojų pasisako už Lietuvos pilietybės išlaikymą, jei įgyjama kitos draugiškos valstybės pilietybė, rodo Vyriausybės kanceliarijos užsakymu „Spinter“ gruodį atlikta apklausa. Apklausos duomenimis, 76 proc. šalies gyventojų mano, kad yra svarbu išsaugoti gimimu gautą Lietuvos pilietybę, įgijus kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę, antradienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

82 proc. Latvijos gyventojų mano, kad šalis šiuo metu yra atsidūrusi ekonominėje krizė, rodo „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Paklausti, ar Latvija šiuo metu išgyvena ekonominę krizę, teigiamai atsakė 38 proc. respondentų, o 44 proc. apklaustųjų teigė, jog su tuo veikiausiai sutinka. Kategoriškai neigiamą atsakymą pateikė 1 proc., veikiau neigiamą – 12 proc. apklausos dalyvių.

Visuotiniam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui pritartų 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo LRT užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Trečiadienį portalas LRT skelbia, kad NT mokesčiui, jei jis nebūtų taikomas pirmam gyvenamajam būstui ir tik kitiems turimiems objektams, pritartų 34 proc. apklausos dalyvių. Tuo metu 27 proc. respondentų palaiko dabartinį mokesčio variantą, kai yra apmokestinamas tik prabangus būstas, o 32 proc. Lietuvos gyventojų nepritartų jokiam NT mokesčiui.

Dauguma gyventojų pritaria vokiečių brigados dislokavimui Lietuvoje, rodo Lietuvos kariuomenės antradienį paskelbta apklausa. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 82 proc. lietuvių pritaria nuolatiniam Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje, vokiečių karius teigiamai vertina 83 proc. apklaustųjų. 76 proc. lietuvių mano, kad vokiečių brigada prisidės prie Lietuvos gynybos stiprinimo, o daugiau nei pusė iš jų mano, kad reikšmingai.

Daugiau nei pusės lietuvių finansinė situacija per šiuos metus išliko stabili, 14 proc. ji pablogėjo, dar beveik 10 proc. džiaugiasi pagerėjusiais pinigų valdymo įgūdžiais. Jei galėtų paprašyti finansinės dovanos Kalėdoms, daugelis lietuvių, kaip ir kiti europiečiai, pasirinktų algos pakėlimą o labiausiai gailisi, kad pavyko sutaupyti mažiau, nei norėjo arba nepavyko išmokti investavimo.

Politinių partijų reitingų lentelėje toliau pirmauja opoziciniai socialdemokratai, po jų eina valdantieji konservatoriai, rodo lapkritį portalo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Kaip rodo trečiadienį skelbiama apklausa, Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) lapkritį palaikė 13,8 proc., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – 9,7 proc. apklaustųjų. Spalį šias partijas atitinkamai palaikė 15,5 ir 10,5 proc. apklaustųjų.

Nepaisant Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo nubausti visus kaltinamuosius koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) politinės korupcijos byloje, pasitikėjimas teismais šiek tiek smuko, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Gruodį jais pasitikėjo 20 proc., o nepasitikėjo 35,9 proc. apklaustųjų, kai lapkritį tokių žmonių buvo atitinkamai 22,8 proc. ir 32 procentai.

 Dauguma gyventojų mano, kad lyčių lygybė informacinių technologijų (IT) srityje bus pasiekta per dešimt metų ar greičiau, rodo „Adform“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, 30,7 proc. apklaustųjų mano, kad lyčių lygybę tarp darbuotojų IT srityje pasiekti užtruks 5-10 metų. Beveik tiek pat (28,7 proc.) respondentų mano, kad lyčių lygybė bus pasiekta per penkerius metus. Tuo metu 16,2 proc.

Likus pusmečiui iki referendumo, šeši iš 10 Lietuvos gyventojų pritaria Lietuvos pilietybės išsaugojimui įgijus kitos draugiškos šalies pilietybę, rodo LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Jos metu respondentų buvo klausiama, ar jie pritaria, ar nepritaria tam, kad esamiems Lietuvos piliečiams būtų išsaugota pilietybė, jiems įgijus Lietuvai draugiškų šalių pilietybę.

Pusė (50,4 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose dalyvausianti premjerė Ingrida Šimonytė turėtų atsistatydinti iš savo pareigų likus mėnesiui iki rinkimų, rodo LRT antradienį paskelbta naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, 17 proc. gyventojų mano, kad premjerė turėtų išeiti atostogų iki tol, kol baigsis prezidento rinkimai. Tiek pat mano, kad dalyvaudama prezidento rinkimuose I. Šimonytė turėtų likti savo poste. Tuo metu 16 proc.

Jei rinkiminėje kovoje dėl prezidento posto reikėtų rinktis tarp dabartinio prezidento Gitano Nausėdos ir konservatorių kandidatės, premjerės Ingridos Šimonytės, septyni iš dešimties balsų atitektų esamam šalies vadovui, rodo „15min“ užsakymu atliktos apklausos. Apibendrinęs dviejų apklausų rezultatus ir susumavęs respondentų, teigusių, jog balsuos, atsakymus, portalas prognozuoja, kad jei šie politikai susidurtų antrajame prezidento rinkimų ture, I. Šimonytę palaikytų 30 proc.

Partijų reitingo pirmojoje vietoje toliau išlieka opoziciniai socialdemokratai, po jų – valdantieji konservatoriai, rodo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Trečiadienį skelbiamos apklausos duomenimis, rugsėjį Lietuvos socialdemokratų partiją palaikė 13,5 proc., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 9,1 proc. proc. apklaustųjų. Liepą šias partijas atitinkamai palaikė 13,3 proc. proc. ir 11,8 proc. apklaustųjų.

Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) atlikta komandų vadovų apklausa. Tarp paminėtų krepšininkų atsakymuose nuskambėjo ir Roko Jokubaičio pavardė. Pasak komandų vadovų, geriausiu ne amerikiečiu žaidėju, galinčiu žaisti NBA, laikomas Nikola Mirotičius (37 proc.), už nugaros palikęs Walterį Tavaresą (27 proc.), Alexandre‘ą Sarrą (13 proc.), Džananą Musą (10 proc.) ir Willy Hernangomezą (7 proc.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų palaiko mokytojų planus streikuoti, beveik penktadalis nuomonės šiuo klausimu neturi, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Apklausos duomenimis, mokytojų planus streikuoti palaiko beveik 60 proc. visuomenės. Labiausiai mokytojų planus streikuoti palaiko moksleiviai, studentai (67,7 proc.), 40–49 metų amžiaus Lietuvos gyventojai (67,4 proc.), nepalaiko – vyresni nei 60-ies (23,9 proc.

Du trečdaliai Lenkijos gyventojų nenori, kad į šalies teritoriją būtų įvežami ukrainietiški grūdai. Tai rodo trečiadienį leidinyje „Super Express“ paskelbti apklausos rezultatai. Tyrimo dalyviai turėjo atsakyti į klausimą, „ar turime įsileisti grūdus iš Ukrainos“. 66 proc. lenkų pareiškė esą prieš ukrainietiškų grūdų įvežimą, 17 proc. buvo už, o 17 proc. neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu.

Ketvirtadalis arba 25 proc. lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausa. „Citadele“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje sulaukę pensinio amžiaus visu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų. Latvijoje visą darbo dieną dirbti ketina 17 proc. gyventojų, Estijoje – 15 proc., o nevisą – 14 proc. latvių bei 18 proc. estų.

Su įvairiais sukčiais susiduria daugiau nei 90 proc. Lietuvos gyventojų, nemaža dalis jų atpažįsta ir populiariausias finansinio sukčiavimo apraiškas, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.  Anot centro direktorės Eglės Lukošienės, Lietuvos gyventojai vis labiau geba atpažinti sukčius.

Dauguma Lietuvos gyventojų netiki, kad Lietuvos katalikų bažnyčia yra pajėgi išaiškinti galimus pedofilijos atvejus, rodo LRT trečiadienį paskelbta naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, 20 proc. Lietuvos gyventojų tiki tuo, kad Lietuvos katalikų bažnyčia pati gali išsiaiškinti galimus pedofilijos atvejus šioje institucijoje. Dauguma apklaustųjų (69 proc.) nurodė tuo netikintys, nes bažnyčia tokius atvejus yra linkusi dangstyti.

Naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad partinių reitingų lentelėje įsivyravo vasarą prasidėjęs štilis. Pirmajame trejetuke tarp daugiausiai palaikymo susilaukusių partijų ir toliau išlieka Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Tuo tarpu didžioji valdančiosios koalicijos partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – išlieka ketvirtojoje pozicijoje.

Šalies gyventojai labiausiai linkę pasitikėti Lietuvos kariuomene, policija bei „Sodra“, o mažiausiai – parlamentu ir Vyriausybe, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. Šių metų rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ teiravosi Lietuvos gyventojų, ar šie pasitiki įvairiais šalies institutais. Apklausų rezultatai rodo, kad 77 proc. apklaustųjų pasitiki Lietuvos kariuomene. 18 proc. tyrimo dalyvių teigė priešingai, o 5 proc.

Lietuvos ekspertai įtakingiausiais šalies tarnautojais laiko Valstybės saugumo departamento vadovą Darių Jauniškį, generalinę prokurorę Nidą Grunskienę ir policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą, rodo penktadienį naujienų portalo „Delfi“ skelbiami apklausos rezultatai. Kasmet skelbiamame įtakingiausiųjų sąraše toliau rikiuojasi prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Lietuvos ekspertų nuomone, įtakingiausias tarp šalies ekonomistų ir verslininkų yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, rodo trečiadienį naujienų portalo „Delfi“ skelbiama apklausa.  Antroji vieta atiteko „Swedbank“ ekonomistui Nerijui Mačiuliui – pernai jis buvo pirmoje vietoje. Tuo metu trečioje vietoje buvo nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis.

Maždaug pusė Lietuvos gyventojų norėtų, kad prekybos vietose būtų žymimos prekės, kurių gamintojai nenutraukė veiklos Rusijoje, rodo BNS užsakymu liepą bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, 47,4 proc. respondentų mano, kad prekybos vietose turi būti žymimos tokios prekės, o kiek daugiau nei penktadalis nurodė manantys, jog neturėtų. Dar kiek daugiau nei 30 proc. apklaustųjų nurodė neturintys nuomonės šiuo klausimu.

Riaušių prie Seimo byloje trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas pradėjo kaltinamųjų apklausą. Pirmasis parodymus davė vienas iš kaltinamų 2021-ųjų rugpjūčio riaušių dalyvių, klaipėdietis Tomas Janušauskas. Jis liudijo nuotoliniu būdu.  Vyras savo kaltę pripažįsta ir teigia, kad stengsis atlyginti žalą. „Negaliu pasakyti, kad mane išprovokavo žmonės, aš stengiuosi vadovautis savimi.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai mano, kad antrasis šių metų pusmetis turėtų būti ramus bei stabilus, o dalis jų į antrąją 2023 metų pusę žvelgia su atsargiu optimizmu, rodo naujausia apklausa. Medicinos banko užsakymu atlikta apklausos duomenimis, 50 proc. įmonių vadovų mano, kad liepą-gruodį jų pajamos liks to paties lygio, kaip ir pirmąjį metų pusmetį, 40 proc. verslų tikėjosi, kad ir pelno pavyks uždirbti tiek pat. Daugiau kaip trečdalis, arba 35 proc.

47 proc. gyventojų sutinka arba greičiau linkę sutikti, kad moterys turi teisę turėti pavardes su galūne -a, rodo LRT penktadienį paskelbta naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. 36 proc. su tuo nesutinka, o 17 proc. neturi nuomonės. Pokyčius palaikytų 66 proc. 18–19 metų gyventojų ir 60 proc. 30–49 metų gyventojų.

Naujausios „Spinter” apklausos duomenimis, valdančioji Tėvynės sąjungą pasiekė blogiausią per visą šią kadenciją visuomenės palaikymo rezultatą – už ją balsuotų mažiau nei 9 procentai. Ne ką geresni ir Ingridos Šimonytės reitingai apklausoje apie galimą būsimą prezidentą. Politinės komunikacijos specialisto Manto Martišiaus manymu, būsimuose rinkimuose daug ką lems tai, ar juose dalyvaus Dalia Grybauskaitė.