apklausa

Estijos tyrimų įmonės „Turu-uuringute“ lapkritį atliktos nuomonių apklausos rezultatai rodo, kad 65 proc. Estijos gyventojų pritaria geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui, o dalis tų, kurie regi teigiamą projekto poveikį Estijai, išliko aukštas – 68 procentai. Jokiais ankstesniais kalendoriniais metais projektas „Rail Baltica“ nesulaukė tokio stabilaus Estijos gyventojų palaikymo: ir šių metų balandį, ir lapkritį atliktas tyrimas parodė 65 proc. pritarimo lygį.

Tik maža dalis šalies gyventojų – vos 18,8 proc. – pritaria, kad galimybių pasas būtų taikomas vaikams nuo 12 metų ir net 63 proc. tam nepritaria. Tą parodė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas. Jis rodo kritišką gyventojų požiūrį į galimybių paso (GP) taikymą – ypač neigiamas nusiteikimas GP susiejimo su trečiąja doze ir GP taikymo vaikams atžvilgiu. Pusė respondentų (49,9 proc.

Svarbiausi 2021 metų įvykiai Lietuvoje buvo migrantų iš Baltarusijos antplūdis, santykių su Kinija atšalimas ir vasarą vykusios riaušės prie Seimo, sako naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žurnalistai. Ketvirtas tarp dažniausiai įvardijamų įvykių buvo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito kilusi Vyriausybės krizė, o penktąją vietą pasidalino prezidento Gitano Nausėdos ir valdančiųjų konfliktai, Šeimos gynimo maršo fenomenas ir antrieji koronaviruso pandemijos metai.

Ką tautiečiai norėtų matyti Lietuvos prezidentu kitą kadenciją? „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad gyventojai daugiausia šansų teikia dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai. Penketuke rikiuojasi politikai, kurie jau anksčiau siekė šio posto – ir buvęs premjeras Saulius Skvernelis, ir dvi kandencijas šaliai vadovavusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tiesa, ar dabartinis prezidentas Nausėda ryšis antrajai kadencijai – nežinia. Prezidentas nuo tiesaus atsakymo išsisuka.

Šeši iš 10 Lietuvos gyventojų nepritaria, kad Lietuva į savo darbo rinką įsileistų daugiau migrantų, rodo LRT pirmadienį skelbiama apklausa. Rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ lapkritį atliktos apklausos duomenimis, 63 proc. šalies gyventojų nepritaria idėjai į Lietuvos darbo rinką įsileisti daugiau migrantų. 29 proc. apklaustųjų tokį siūlymą palaikytų, dar 9 proc. jų atsakė nuomonės šiuo klausimu neturintys. Daugiausia tokiai idėjai nepritaria 55–64 metų ir vyresni asmenys (apie 70 proc.

  Pusė Lietuvos gyventojų pritaria šalies politikai Baltarusijos atžvilgiu,  Lietuvos poziciją Kinijos ir Taivano atžvilgiu palaiko apie trečdalis, rodo naujausia LRT užsakymu atlikta apklausa.  Kaip antradienį skelbia portalas lrt.lt, rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ lapkričio 3–24 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu palaiko 49 proc. šalies gyventojų, o nepalaiko – 37 proc. Dar 15 proc.

Tyrimas atskleidė, kaip Lietuvos gyventojai žvelgia į kitataučius, o ypač pabėgėlius. Dauguma lietuvių nesutiktų gyventi kaimynystėje, dirbti vienoje darbovietėje su migrantais, o juo labiau – išnuomoti jiems būsto. Pasirodo, kuo daugiau dėmesio migracijos krizei skiriama žiniasklaidos sraute, tuo prastesnė nuomonė vyrauja migrantų atžvilgiu. Šiemet neigiamos nuostatos labiausiai stiprėjo irakiečių ir sirų atžvilgiu.

Pagal populiarumą pirmauja opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, antri išlieka Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, rodo naujausia naujienų portalo delfi.lt užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa. Spalį atliktos apklausos duomenimis, socialdemokratų populiarumas per mėnesį kiek smuktelėjo – už juos būtų balsavę 13 proc. apklaustųjų (13,9 proc. rugsėjį). Jog balsuotų už valdančiuosius konservatorius, nurodė 11,6 proc. apklaustųjų (12 proc.

Daugiau nei pusė apklaustųjų nepalaiko vienkartinės 100 eurų išmokos nuo koronaviruso pasiskiepijusiems 75-erių ir vyresniems senjorams, rodo spalį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ visuomenės nuomonės apklausa. 59,8 proc. respondentų teigė nepritariantys ar greičiau nepritariantys tokioms išmokoms, 26,5 proc. apklaustųjų jas palaikė, o dar 13,7 proc. žmonių neturėjo nuomonės.

Partijų reitingo viršūnėje išlieka opoziciniai socialdemokratai, didelių pokyčių partijų rikiuotėje nėra, rodo šeštadienį paskelbta laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Pagal ją, Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) palaiko 16,8 proc. gyventojų, prieš mėnesį – 17,7 proc. „Smuko paklaidos ribose (...) Jeigu Saulius Skvernelis užregistruos partiją, turbūt, kad susvyruos jų reitingas“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau lieka palankiausiai vertinamu šalies politiku, rodo laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Per mėnesį bene ryškiausiai kito Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus vertinimai – gerokai išaugo neigiamai vertinančiųjų ir atitinkamai sumažėjo palankumo balsų. Spalį atliktos duomenimis, prezidentą palankiai vertina 53,9 proc. apklaustųjų. Rugsėjį jo reitingas buvo kiek mažesnis – 52,8 proc., rugpjūtį – 55,2 proc.

Rugsėjo 9–16 dienomis „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa rodo kritišką požiūrį į eilę šalyje taikomų ar planuotų taikyti pandemijos valdymo priemonių. Daugiau nei pusė apklaustųjų nepritaria vyriausybės COVID-19 pandemijos valdymo strategijai ir konkrečiai galimybių pasui, kai kuriais klausimais nepritariančiųjų dalis viršija 70 proc., rašoma pranešime spaudai. Apklausa parodė, kad didesnė dalis apklaustųjų nepritaria galimybių paso įvedimui (nepritaria 54 proc., pritaria 42 proc.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra gerai informuoti apie šalyje veikiančią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistemą ir pasitiki ligonių kasomis, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa, atlikta Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu.  Tyrimas parodė, kad 62 proc. apklaustųjų jaučiasi labai gerai ir gerai informuoti apie PSD sistemą, dažniausiai jiems PSD asocijuojamas su mokesčiais, sveikatos draudimu bei sveikatos priežiūros paslaugomis, antradienį praneša VLK.

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pradėjus taikyti neteisėtų migrantų apgręžimo politiką padidėjo gyventojų pasitikėjimas pasieniečiais, rodo šeštadienį paskelbta laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Pagal ją, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pasitiki 51 proc. apklaustųjų, rugpjūčio pradžioje tokių buvo 45,4 procento. „VSAT ypatingai nepasižymėdavo, o šįkart šia tarnyba pasitiki daugiau kaip 50 proc. gyventojų.

Prezidentas Gitanas Nausėda lieka palankiausiai vertinamas šalies politikas, nors jo reitingas pamažu artėja prie 50 proc. ribos, rodo laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, valstybės vadovą palankiai vertina 52,8 proc. respondentų. Prieš mėnesį tokių buvo 55,2 proc., birželį – 63,1 procento. „Kažkuria prasme 50 proc. yra toks prezidentinis reitingas. Kad tave išrinktų, turi balsuoti daugiau nei pusė atėjusių rinkėjų.

Po Prezidento parodyto dėmesio šeimų gynimo maršui ir jo organizatoriams, pasirodė šalies vadovo reitingai. Daugiau nei pusė apklaustųjų palaiko, o kas trečiam prezidentas neįtiko. Tačiau didesnis akibrokštas prezidentūros laukė ne reitinguose. Tenka spręsti nemalonią situaciją. Trys iš septynių Globalios Lietuvos apdovanojimų laureatų pareiškė, kad atsiimti prestižinį apdovanojimą iš Prezidento rankų atsisako.

Pusė apklaustų japonų pasisako už Tokijo olimpinių žaidynių rengimą šią vasarą, rodo nauja apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti pirmadienį. Tokie rezultatai sufleruoja augantį visuomenės palaikymą dėl koronaviruso pandemijos atidėtai olimpiadai, likus septynioms savaitėms iki atidarymo ceremonijos. Dienraščio „Yomiuri Shimbun“ apklausa rodo, kad 50 proc. respondentų nori, kad žaidynės įvyktų šią vasarą, o 48 proc. pasisako už jų atšaukimą.

Daugiau negu pusę Lietuvos gyventojų domina galimybė kurti savo verslą arba, be pagrindinio darbo, verstis papildoma veikla, praneša „Seb“ bankas. Įmonės iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, 54 proc. visuomenės dažnai arba kartais galvoja, kad galėtų pradėti tokią veiklą, skelbiama banko pranešime žiniasklaidai. Papildoma veikla, be pagrindinio darbo, jau verčiasi 13 proc. apklaustųjų. Nuosavą verslą turintys nurodo 6 proc. šalies gyventojų.

Beveik du trečdaliai apklaustų Lietuvos gyventojų yra linkę pritarti merų kadencijų skaičiaus ribojimui, rodo BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Tyrimo metu tūkstančio Lietuvos gyventojų teirautasi, ar merų kadencijų skaičius turėtų būti ribojamas. Apklausoje 64,2 proc. respondentų pasisakė už tokius kadencijų ribojimus, 22 proc. žmonių jiems nepritarė. Dar 13,9 proc. apklaustųjų teigė neturintys nuomonės.

Opozicinė Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) gegužę sugrįžo į populiariausių šalies partijų viršūnę, sparčiai auga ir naują pirmininkę išsirinkusių socialdemokratų reitingas, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Jos duomenimis, jei sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, už valstiečius balsuotų 16,2 proc. rinkėjų, už valdančiuosius konservatorius – 14,8 proc. (balandį – atitinkamai 15,4 ir 17 proc.

Naujai išrinkta socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pakilo į antrą vietą populiariausių šalies politikų reitinge, atsilikdama tik nuo prezidento Gitano Nausėdos, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. V. Blinkevičiūtės teigiamų vertinimų dalis gegužę siekė 49,7 proc. Tuo metu populiariausiu politiku liekančio G. Nausėdos reitingas pakilo iki 61,4 proc. (balandį buvo 53,8 proc.). „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys portalui lrytas.

Visuomenės apklausos prezidento sprendimų nelemia – jos yra skirtos vidaus naudojimui, sako jo patarėjas Simonas Krėpšta. „Visų pirma norėčiau akcentuoti, kad apklausos, kurios kartais atliekamos Prezidentūros, atliekamos surinkti tam tikrą informaciją, gauti visuomenės nuomonę, kuri yra vienas iš informacinių šaltinių“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.

Prezidentūros užsakyta visuomenės nuomonės apklausa dėl Seimo narių atšaukimo kiršina visuomenę, sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.  Anot jo, tai ne pirma prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva, nukreipta prieš Seimą.

Prezidentūros užsakymu balandį atliktoje visuomenės nuomonės apklausoje gyventojų buvo klausiama apie vakcinaciją nuo COVID-19, karantiną, mokestines priemones bei vidaus ir užsienio politikos klausimus. Praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodė kelios pavienės Prezidentūros užsakymu „Vilmorus“ atliktos apklausos  dalys, susijusios su partnerystės ir Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimais. Nors paaiškėjo, kad Prezidentūra buvo užsakiusi kur kas platesnę apklausą įvairiais klausimais.

46 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti premjerės I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės darbu, nepatenkintųjų – keturiais procentais mažiau, rodo LRT antradienį skelbiama „Norstat“ apklausa. Anot portalo, dar 12 proc. apklaustųjų į klausimą „Ar esate patenkinta(s) I. Šimonytės Vyriausybės darbu?“ atsakė neturintys nuomonės.

Šalies darbdaviai balandį pateikė 40,5 tūkst. darbo pasiūlymų – beveik trečdaliu daugiau nei kovą. Užimtumo tarnybos teigimu, tai didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per visą pandemijos laikotarpį. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis teigė, jog nuoseklus darbo pasiūlymų skaičiaus augimas stebimas jau keletą mėnesių.

Įsivaizduokite, kad esate viešumoje (ar dar pamenate tą jausmą?) ir pamatote žmogų, kuris jums pasirodo šiurpus ar keliantis baimę. Ar taip atrodo dėl jo veiksmų? Dėl aprangos? O gal dėl jo išvaizdos? Negalite tiksliai pasakyti. Kas priverčia žmones kitus vertinti kaip šiurpius? Pasirodo, kad taip yra dėl viso to, kas išdėstyta aukščiau, ir dėl išankstinių nuostatų bei šališkumo.

Daugiau nei pusė lietuvių mano, kad prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau turėtų atstovauti šaliai Europos Vadovų Taryboje (EVT), rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Tyrimo metu tūkstančio Lietuvos gyventojų buvo teiraujamasi, kas turėtų atstovauti šaliai (EVT) – Lietuvos vadovas G. Nausėda ar premjerė Ingrida Šimonytė. Bendrovės „Vilmorus“ atliktoje apklausoje 56,1 proc. respondentų teigė, kad tą ir toliau turėtų daryti G. Nausėda, 18,6 proc.

Šiemet kovo 18⎯balandžio 5 dienomis virtualiojoje erdvėje vyksiantis 26-asis „Kino pavasaris“ kaip ir kasmet kino gerbėjams pasiūlys unikalių patirčių: prisitaikęs prie karantino aplinkybių, festivalis kviečia į „Atostogas su „Kino pavasariu“ Vilniaus ir Kauno viešbučiuose, kur per visą „Kino pavasarį“ pasirinkus nakvynę bus galima neribotai žiūrėti festivalio filmus ir mėgautis kitomis ypatingomis staigmenomis.

Pasaulyje tebesitęsiant koronaviruso pandemijai mažos ir vidutinės Lietuvos įmonės atsargiau prognozuoja pajamų augimą šiemet, tačiau daugiau jų ketina didinti, o ne mažinti darbuotojų skaičių, rodo SEB grupės Baltijos šalyse pernai gruodį atlikta įmonių apklausa. Pasak SEB banko, istoriškai beveik 80 proc. tokių įmonių kasmet teigdavo, kad planuoja pajamų augimą ateinančiais metais. Tačiau praėjusį gruodį 65 proc. jų teigė, jog 2021 metais pajamos didės.

Seime rengiant partnerystės įstatymo projektą, visuomenės apklausos rodo, kad didžioji dalis šalies gyventojų nepritaria, kad vienalytės poros būtų laikomos šeima. Tiesa, nemaža dalis pritaria, kad tokioms poroms derėtų užtikrinti teises, kurios dabar apsunkina jų kasdienybę. Krikščioniškas vertybes atstovaujanti organizacija sako, kad politikams teks rinktis, kuria kryptimi suks valstybė, o gėjų lyga rėžia atvirai – kito kelio nėra ir niekas nesutrukdys jiems pasiekti savo.

Nuo koronaviruso Santaros klinikose jau pasiskiepijo prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma Adamkiene, skiepą gavo ir profesorius Vytautas Landsbergis. Pasak Adamkaus, dėl vakcinos jiems abejonių nekilo. O naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvoje skiepytis nuo koronaviruso sutiktų du iš trijų šalies gyventojų. Tiesa, vakcinuotis dažniau nenori moterys nei vyrai, o tarp neapsisprendusių asmenų didžiausią dalį sudaro jaunimas.

Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų mano, kad per artimiausius metus ekonomikos situacija šalyje pablogės, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai.  Eurobarometro tyrimo metu visų Europos Sąjungos šalių gyventojų klausta nuomonės, kaip ekonomikos situacija keisis per artimiausius vienus metus. 54 proc. respondentų Lietuvoje manė, kad situacija pablogės, 22 proc. tikėjosi pagerėjimo, o 24 proc. manė, kad ji liks tokia pati.

Pernai neįvykusios Tokijo vasaros olimpinės žaidynės buvo perkeltos į šių metų liepos 23 – rugpjūčio 8 dienas. Tikimasi, kad iki tol situacija su koronaviruso pandemija pagerės, o sportininkai, galbūt, jau bus paskiepyti nuo viruso. Tiesa, eiliniai japonai į olimpinių žaidynių rengimą žiūri skeptiškai. TBS telefoninėje apklausoje 81 proc. respondentų atsakė, kad olimpinės žaidynės turėtų neįvykti arba būti nukeltos į kitus metus. Tik 13 proc. atsakė, kad jos turėtų būti rengiamos pagal planą.

Skaitytojų klausėme, kokios priežastys turi įtakos pasirašant sutikimą po mirties dovanoti organus. Apklausoje dalyvavo 89 žmonės.  Pusė apklausos dalyvių (54 proc.) žinojo teisingą atsakymą: nėra priežasčių, kurios darytų įtaką pasirašant sutikimą po mirties dovanoti organus.  26,5 proc. manė, kad gauti Donoro kortelę gali sutrukdyti persirgtos ligos, 14,9 proc. – amžius, o 4,6 proc. – vartojami vaistai.  Dėkojame dalyvavusiems ir siūlome naują apklausą.

Teisėsaugininkai išnarpliojo stambaus masto korupcijos bylą, kurioje beveik šimtas šalies ligoninių ir poliklinikų medikų įtariami masiškai ėmę kyšius iš farmacininkų, už tai, kad pacientams bruko tik tam tikros bendrovės papildus. Už kyšius iš farmacininkų, gydytojai savo pacientams įsiūlydavo pirkti, kaip įtariama, vienos bendrovės maisto papildus, skirtus stiprinti sąnarius. Už vieno produkto įsiūlymą medikai gaudavo apie šimtą eurų.

Paskutinėje Europos Komisijos atliktoje apklausoje dėl gyvenimo kokybės lygio Europos miestuose, Vilnius nusileido tik Estijos sostinei Talinui. Didieji Europos miestai – Paryžius, Londonas, Briuselis, Amsterdamas, Berlynas – šioje apklausoje atsidūrė žemiau 20 vietos. Apklausos išvadomis savo Facebook paskyroje pasidalino ir Luminor banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas. Ekonomistas savo įraše mini, kad toks įvertinimas Vilniui – puikus rezultatas, padėsiantis miestui augti.

Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose daugiau lietuvių norėtų demokrato Joe Bideno pergalės, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Tyrimo metu tūkstančio gyventojų buvo klausiama, kuris iš kandidatų būtų geriau Lietuvai. 32,5 proc. apklaustųjų pasirinko J. Bideną, o 18,1 proc. – antrosios kadencijos siekiantį respublikoną Donaldą Trumpą. Beveik pusė apklaustųjų neturėjo nuomonės.

Skaitytojų klausėme, kuris iš minėtų požymių nebūdingas bipolinį sutrikimą turinčio žmogaus būsenai. Apklausoje dalyvavo 205 žmonės.  Teisingą atsakymą pasirinko tik 8,9 proc. dalyvavusiųjų apklausoje – bipolinį sutrikimą turinčio žmogaus būsenai nebūdingas nervingumas ir pyktis.  54,5 proc. dalyvių manė, kad tokio žmogaus būsenai nebūdingos haliucinacijos.  22,8 proc. spėjo, kad nebūdinga ciklinė nuotaikų kaita, 13,9 proc. – nemiga.

Visiškai suprantama, kad koronaviruso pandemijos laikotarpiu prioritetai keičiasi. Tačiau neseniai Didžiojoje Britanijoje „Travelodge“ atlikta gyventojų apklausa atskleidė įdomų faktą. Pasirodo, kad šalies gyventojams geras interneto ryšys yra svarbiau už ... nuosavus tėvus. Jaustis laimingam ir būti sveikam vis dar yra svarbiausia dalykas žmonėms. Tačiau žmonės taip pat nebegali gyventi be „Netflix“, internetinio apsipirkimo ir socialinių tinklų. 1500 žmonių apklausa parodė, kad 62 proc.

Skaitytojų klausėme, ar tiesa, kad berniukai penkis kartus dažniau negu mergaitės yra linkę turėti autizmo spektro sutrikimą. Apklausoje dalyvavo 392 žmonės. Dauguma – 60,5 proc. – apklaustųjų mano, kad berniukai iš tikrųjų penkis kartus dažniau negu mergaitės yra linkę turėti autizmo spektro sutrikimą.  7,7 proc. įsitikinę, kad tai – netiesa.  24,9 proc. šiuo teiginiu abejoja.  6,9 proc. tai neaktualu.

Dėl koronaviruso pandemijos šiais metai daugybė žmonių pakeitė savo atostogų planus ir nusprendė jas praleisti Lietuvoje. Tyrimas atskleidė, kad savaitgalio išvykai žmogus vidutiniškai skiria apie 130 eurų. Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu birželio mėnesį atliktas vietinio turizmo tyrimas parodė, kad susidarius nepalankioms aplinkybėms atostogauti užsienyje, didelė dalis Lietuvos gyventojų nusprendė rinktis poilsį Lietuvoje – tai nurodė 65 proc. apklaustųjų.

Pagrindine Lietuvos gyventojų patiriamo streso priežastimi išlieka darbas. To nepakeitė net ir įprastą gyvenimo ritmą pavasarį smarkiai sutrikdžiusi pirmoji koronaviruso banga. Reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad beprasidedant vasarai nerimas dėl sveikatos laikėsi antrame plane, tuo tarpu finansiniai klausimai užėmė trečią vietą. Stresą dėl darbo patvirtino jaučiantys 43 proc., dėl sveikatos – 41 proc., o dėl finansų – 40 proc. šalies gyventojų.

Lietuvos ekspertai įtakingiausiais šalies visuomenininkais laiko kunigą Ričardą Doveiką, istoriką Alfredą Bumblauską, operos solistę Asmik Grigorian. Toliau šių metų reitinge rikiuojasi Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala, teatro režisierius Oskaras Koršunovas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, operos režisierė Dalia Ibelhauptaitė, filosofas Kęstutis Girnius, kunigas Algirdas Toliatas, politologas Mažvydas Jastramskis, rodo delfi.lt pirmadienį delfi.

Skaitytojų klausėme, ar informacija lengvai skaitoma kalba turėtų būti pateikiama visų valstybės ir savivaldybių institucijų interneto svetainėse. Apklausoje dalyvavo 229 žmonės.  Absoliuti dauguma – 90,4 proc. – apklaustųjų įsitikinę, kad visų valstybės ir savivaldybių institucijų interneto svetainėse informacija turėtų būti pateikiama ir lengvai skaitoma kalba.  Tik 2,2 proc. dalyvavusiųjų mano, kad to nereikia, likusieji 7,4 proc. sako, kad jiems tai neaktualu.

Dėl koronaviruso pandemijos trečdalio Lietuvos gyventojų finansinė padėtis pablogėjo, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Liepos 10–18 dienomis atlikto tyrimo metu 32,3 proc. respondentų nurodė, kad jų finansinė būklė pablogėjo, 64,5 proc. sakė, kad nepasikeitė, o 2,7 proc. sakė, kad padėtis pagerėjo. Ekonomistų vertinimu, labiausiai finansiškai nukentėjo tie, kurie per karantiną neteko pajamų dėl darbinės veiklos apribojimo.

Skaitytojų klausėme, ar jie norėtų mokytis gestų kalbos, jei jų darbovietėje įsidarbintų kurčiasis. Apklausoje dalyvavo 425 žmonės.  Absoliuti dauguma – 87,7 proc. – apklaustųjų sako, kad norėtų mokytis gestų kalbos, jei darbovietėje įsidarbintų kurčiasis.  Gestų kalbos nenorėtų mokytis vos 5,4 proc.  Dar 6,9 proc. sako, kad jiems tai neaktualu.  1995 m. gegužės 4 d. lietuvių gestų kalba pripažinta Lietuvos kurčiųjų gimtąja kalba.

Lietuvos visuomenės pasitikėjimas kariuomene yra aukščiausias per daugiau kaip 20 metų, rodo visuomenės nuomonės apklausos. Tokius rezultatus atskleidė šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiami „Vilmorus“ atlikto tyrimo duomenys.  „Kariuomenė yra trečioje vietoje, bet čia yra geriausias rezultatas per 22 metus. Laipsniškas augimas fiksuojamas 10 metų, nėra taip, kad įvyko kažkoks šuolis.

Tyrimai rodo, kad pirmą kartą nuo 2017-ųjų sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga visuomenės vertinamas labiau teigiamai nei neigiamai, sako apklausą atlikusios bendrovės „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys. Šeštadienį „Lietuvos ryte“ skelbiamos apklausos duomenimis, A. Verygą teigiamai vertina 38 proc., o neigiamai – 37,3 proc. apklaustųjų. Birželį ministrą teigiamai vertino 35,8 proc., o neigiamai – 39,2 proc. respondentų. „Pirmą kartą po ilgo laiko jis turi teigiamą balansą.