apklausa

Skaitytojų klausėme, kada pirmą kartą aprašyta išsėtinės sklerozės liga. Apklausoje dalyvavo 905 žmonės.  Daugiau kaip pusė (54 proc.) apklausos dalyvių žinojo teisingą atsakymą – ši liga pirmą kartą aprašyta 1868 m.  34,5 proc. dalyvių manė, kad išsėtinė sklerozė aprašyta 1913 m., o 11,5 proc. spėjo, kad ligos aprašymas pasirodė 1777 m.  Paryžiaus universiteto profesorius Jeanas-Martinas Charcot gydė jauną moterį, kuriai pasireiškė drebulys ir kalbos sutrikimai.

Skaitytojų klausėme, ar turintiesiems psichikos negalią turėtų būti taikomos išimtys gauti paramą savam verslui. Apklausoje dalyvavo 383 žmonės.  Daugiau kaip pusė apklausos dalyvių (61 proc.) įsitikinę, kad turintiesiems psichikos negalią išimtys gauti paramą savam verslui turėtų būti taikomos.  27,4 proc. dalyvavusiųjų mano, kad išimčių daryti nereikėtų.  11,5 proc. apklausos dalyvių neturėjo nuomonės, sakė, kad šis klausimas jiems neaktualus.

Skaitytojų klausėme, kiek procentų vaikų turi autizmo spektro sutrikimų. Apklausoje dalyvavo 767 žmonės.  Trečdalis (31,6 proc.) pasirinko teisingą atsakymo variantą – skaičiuojama, kad autizmo spektro sutrikimą turi 1,7 proc. vaikų.  Dauguma (56,1 proc.) dalyvavusiųjų apklausoje buvo įsitikinę, kad autizmo spektro sutrikimą turi 2,1 proc. vaikų.  12,3 proc. manė, kad tokių vaikų yra vos 0,6 proc.

Anglijos „Premier“ lyga laikoma stipriausia futbolo lyga pasaulyje. Pasaulį sustabdžiusi koronaviruso pandemija įšaldė ir „Premier“ lygos sezoną, tačiau nutolti nuo futbolo tikram sirgaliui dar nevalia. Naujienų portalas tv3.lt siūlo įsivertinti savo žinias apie prestižinę Anglijos futbolo lygą. Atsakykite į dešimt nesunkių klausimų ir sužinokite, kurias žinias dar reikia pagilinti.  Pasiruošę? Pradedame! Dalinkitės ir su draugais.

UEFA Čempionų lyga – prestižiškiausias klubinio futbolo turnyras pasaulyje. Dėl pasaulį siaubiančios koronaviruso pandemijos turnyras yra sustabdytas, tačiau tikriems sirgaliams nutolti nuo futbolo nevalia. Naujienų portalas tv3.lt siūlo pasitikrinti savo žinias apie Čempionų lygą. Atsakykite į dešimt klausimų ir sužinokite, kurių detalių apie šį turnyrą dar nežinojote. Dalinkitės su draugais! Pasiruošę? Pradedame.

„Baltijos tyrimų“ apklausos duomenys rodo kad didžioji dalis (58%) 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų tikėjo mūsų tautiečių sėkme neseniai nukeltose olimpinėse žaidynėse ir vylėsi, kad Lietuvos sportininkai Tokijuje pasirodys geriau nei prieš ketverius metus vykusiose – Rio de Žaneire.

Skaitytojų klausėme, kokios socialinio taksi funkcijos. Apklausoje dalyvavo 95 žmonės.  Net 91,4 proc. apklausos dalyvių žinojo teisingą atsakymą – socialinio taksi funkcijos yra neįgaliųjų pavėžėjimas ir palydėjimas.  Tik 5,4 proc. dalyvavusių apklausoje spėjo, kad socialinio taksi funkcijos – maisto pristatymas, o likusieji 3,2 proc. manė, kad socialinis taksi vežioja socialinių įstaigų klientus.

Skaitytojų klausėme, kokia liga Europoje vadinama reta liga. Apklausoje dalyvavo 594 žmonės.  Tik 15,3 proc. dalyvavusių pasirinko teisingą atsakymą – reta liga yra tokia, kuria serga 1 asmuo iš 2000.  Dauguma – 77,7 proc. – mano, kad tai liga, kuria serga 1 asmuo iš 10 000.  Likusieji 7 proc. mano, kad reta liga serga 1 asmuo iš 700.  Retos ligos yra tokios, kuriomis serga nedaug žmonių, palyginti su bendrąja populiacija, ir dėl jų retumo kyla specifinės problemos.

Dauguma Lietuvos gyventojų yra patenkinti tuo, kaip gyvenimas valstybėje pasikeitė per pastaruosius 30 metų, parodė nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio išvakarėse naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta apklausa. Bendrovės „Vilmorus“ atliktame tyrime 58,1 proc. apklaustųjų teigė esantys patenkinti pokyčiais, 28,4 proc. nurodė esantys nepatenkinti, o 13,5 proc. neturėjo nuomonės. Apklausa atskleidė, kad labiau patenkinti yra aukštesnio išsimokslinimo, didesnes pajamas gaunantys žmonės.

Uostamiestyje dėl įtariamo šnipinėjimo apklausai sulaikyta Klaipėdos tarybos narė Ela Andrejeva, ji yra už partizanų vado paniekinimą nuteisto ir dėl to tarybos nario mandatą praradusio Viačeslavo Titovo bendražygė. Prokuratūra apie operaciją daug nekomentuoja: tyrimas pradėtas dėl šnipinėjimo, teisėsaugininkai esą sulaikė kitą asmenį, dar keli, tarp jų ir tarybos narė – tik apklausti. Ryte teisėsaugininkai atvyko į butą Klaipėdoje.

Svarbiausiomis aplinkos problemomis Lietuvos gyventojai laiko klimato kaitą, oro taršą ir didėjantį atliekų kiekį, rodo naujausia Eurobarometro apklausa. Pernai gruodį atliktos apklausos duomenimis, klimato kaitą kaip svarbiausią problemą įvardijo 42 proc. Lietuvos ir 53 proc. visų Europos šalių gyventojų, oro taršą – atitinkamai 54 proc. ir 46 proc., o didėjantį atliekų kiekį – atitinkamai 61 proc. ir 46 proc., panešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Skaitytojų klausėme, kas labiau padėtų gerinti negalią turinčių žmonių gyvenimo kokybę. Apklausoje dalyvavo 565 žmonės.  Du trečdaliai – 65,3 proc.– apklaustųjų mano, kad neįgaliųjų gyvenimo kokybę labiau pagerintų didesnis paslaugų ir pagalbos prieinamumas.  33,6 proc. teigia, kad naudingesnės didesnės išmokos.  1,1 proc. apklausos dalyvių šis klausimas neaktualus.

Lietuvos gyventojai didžiausiomis problemomis laiko infliaciją, mokesčius, sveikatos ir socialinę apsaugą, rodo eurobarometro apklausa. Pernai lapkritį Europos Komisijos vykdytoje apklausoje infliaciją, kaip didžiausią problemą, nurodė 52 proc. šalies gyventojų, mokesčius – 25 proc. gyventojų. Lietuviai šias problemas nurodė gerokai dažniau nei dauguma ES piliečių. Bendrijos vidurkis infliaciją ir mokesčius (su Jungtine Karalyste) vadinant problema atitinkamai siekė 18 ir 8 procentai.

Skaitytojų klausėme, kiek procentų darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba. Apklausoje dalyvavo 345 žmonės.  Daugiau kaip pusė – 55,4 proc.– apklaustųjų manė, kad dirba 25 proc. darbingo amžiaus neįgaliųjų. 20,9 proc. buvo įsitikinę, kad tokių yra net 47 proc.  Vis dėlto teisūs buvo 23,7 proc. pasirinkusiųjų antrąjį atsakymo variantą – „Sodros“ duomenimis, 2019 m. dirbo 36 proc. darbingo amžiaus negalią turinčių žmonių.  Dėkojame dalyvavusiems ir skelbiame naują klausimą.

Policijos departamentas praneša, kad sausio 23 d. 11 val. 3 min. gautas pranešimas, jog Šilutės r., Traksėdžių k., vyras iš nenustatyto ginklo galimai kelis kartus šovė į mažamečius (g. 2012 m., 2009 m. ir 2012 m.). Įvykio metu mažamečiai nesužaloti. Įtariamasis (g. 1941 m.) apklaustas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Skaitytojų klausėme, kuris iš garsių būgnininkų groja viena ranka. Viktorinoje dalyvavo 193 žmonės.  Dauguma atsakiusiųjų – 63,4 proc. – pasirinko teisingą variantą – vienarankis būgnininkas yra Rickas Allenas iš grupės „Def Leppard“.  20,2 proc. manė, kad viena ranka groja buvęs grupės „Genesis“ muzikantas Phillas Collinsas.  16,5 proc. spėjo, kad tai – Charlie Wattsas, grupės „The Rolling Stones“ būgnininkas.

Svarbiausias 2019-ųjų įvykis Lietuvoje buvo Gitano Nausėdos pergalė prezidento rinkimuose, teigia naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žurnalistai. Į svarbiausių įvykių penketuką taip pat pateko gaisras Alytuje, lietuvių triumfas Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, teisėjų korupcijos tyrimas ir nuosprendis Sausio 13-osios byloje.

Didesnė dalis šalies gyventojų pritartų, kad Lietuvoje būtų steigiamas valstybinis komercinis bankas, rodo naujas tyrimas. Naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atliktoje apklausoje už tokio banko steigimą pasisakė 47,9 proc. respondentų, 20,9 proc. buvo prieš, 31,3 proc. neturėjo nuomonės.

Susisiekimo ministras, Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Jaroslavas Narkevičius po kelis mėnesius ženkliai augusių neigiamų reitingų įsitvirtino kaip nepopuliariausias politikas, rodo šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Ministras turi mažiausiai – 5,4 proc. teigiamų vertinimų, tuo tarpu neigiamai jį vertinančių gruodį buvo 57,4 proc., lapkritį – buvo 34 proc., kai spalį – 16,6 proc.

Premjero Sauliaus Skvernelio populiarumas smuko aštuoniais procentiniais punktais, rodo šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Gruodį atliktoje apklausoje Vyriausybės vadovą palankiai vertino 42,9 proc. respondentų. Mėnesiu anksčiau šis rodiklis buvo 50,7 proc. „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys sako, kad populiarumo kritimą galėjo lemti kelio prie premjero namų Vilniaus rajone asfaltavimo istorija.

Galimybė pranešti apie psichologinį smurtą, įrankių, skirtų mikroklimatui įstaigose vertinti, bei priemonių medikų emocinei savijautai gerinti diegimas, požiūrio į lyderystę keitimas – tai tik dalis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymų, kaip ydingą situaciją dėl medikų darbe patiriamo psichologinio smurto keisti iš esmės. Jiems pritarė absoliuti dauguma viešosios konsultacijos dalyvių, pasisakę SAM ir Vyriausybės organizuotoje apklausoje.

Skaitytojų klausėme, kas labiausiai padėtų didinti aplinkos prieinamumą. Apklausoje dalyvavo 269 žmonės.  41,7 proc. apklausos dalyvių mano, kad aplinkos prieinamumą labiausiai didintų stipresnė valstybinė pritaikomų objektų kontrolė.  27,2 proc. įsitikinę, kad labiausiai padėtų įstatymų tobulinimas.  25,2 proc. mano, kad situaciją padėtų gerinti pačių neįgaliųjų organizacijų įsitraukimas į aplinkos pritaikymo procesus.  5, 9 proc.

Skaitytojų klausėme, kuris iš Holivudo aktorių serga diabetu. Apklausoje dalyvavo 459 žmonės.  Apie pusė – 50,3 proc. – apklausos dalyvių pasirinko teisingą atsakymą – diabetu serga Tomas Hanksas.  29,5 proc. manė, kad šia liga serga Clintas Eastwoodas, 20,2 proc. – kad Leonardas DiCaprio.  63-ejų Holivudo aktorius Tomas Hanksas serga antrojo tipo cukriniu diabetu. Apie ligą jis prisipažino viešai prie 6 metus vienoje televizijos laidoje, kai vedėjas pagyrė jo išvaizdą.

Skaitytojų klausėme, kada žymima Pasaulinė Dauno sindromo diena. Apklausoje dalyvavo 116 žmonių.  Dauguma – 58 proc. – dalyvių žinojo, kad Dauno sindromo diena visame pasaulyje minima kovo 21 d.  Beveik trečdalis – 32,5 proc. – manė, kad ši diena minima spalio 20 d.  9,5 proc. dalyvių spėjo, kad tai – lapkričio 4 d.  Primename, kad spalio 20 d. Lietuvoje minima Nacionalinė Dauno sindromo diena.

Skaitytojų klausėme, kokios priemonės labiausiai padėtų populiarinti gestų kalbą ir taip mažinti klausos negalią turinčių žmonių atskirtį. Apklausoje dalyvavo 216 žmonių.  33,8 proc. dalyvavusiųjų apklausoje mano, kad gestų kalbą labiausiai padėtų populiarinti gestų kalbos pamokos ir būreliai mokyklose, 27,3 proc. – kad šią kalbą populiarintų gestų kalbos kursai plačiajai visuomenei.  27,8 proc.

Skaitytojų klausėme, kas, jų nuomone, nustato asmeninio asistento pagalbos poreikį. Dalyvavo 390 žmonių. Dauguma – 63,4 proc. – įsitikinę, kad šį poreikį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, 5 proc. mano, kad už tai atsakinga „Sodra“. Teisingą atsakymą pasirinko trečdalis dalyvavusiųjų apklausoje – 31,6 proc. – asmeninio asistento pagalbos poreikį nustato miesto ar rajono savivaldybė.

Didžioji dauguma europiečių laikytųsi neutralumo jeigu kiltų konfliktas tarp JAV ir Rusijos, net dvi NATO šalys labiau palaikytų Maskvą, negu savo aljanso partnerę, rodo naujos apklauso rezultatai. Europos Tarybos užsakytoje apklausoje 14-os ES šalių (Baltijos šalys nebuvo įtrauktos) gyventojai (60 tūkst. apklaustųjų) išdėstė savo požiūrį apie įvairius aktualius klausimus, pradedant klimato kaita ir baigiant investicijomis į šalies gynybą.

Lietuvoje registruojama daugiausiai susirgusių meningokokine B tipo infekcija tarp visų Europos Sąjungos šalių. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei Airijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Kaip atpažinti šią infekciją ir kokiomis priemonėmis su ja kovoti, antradienį atskleidė Lietuvos medikai, susirinkę į diskusiją Vilniuje.

Skaitytojų klausėme, kas labiausiai padėtų pasiekti, kad Žiežmarių istorija nepasikartotų kitose Lietuvos vietovėse. Apklausoje dalyvavo 206 respondentai. Apklausos dalyvių nuomonės išsiskyrė, vis dėlto daugiausiai – 24,5 proc. – atsakiusiųjų mano, kad labiausiai padėtų savivaldybių inicijuoti bendruomenių susitikimai su neįgaliųjų organizacijomis. 21,6 proc. mano, kad situaciją pakeistų nuoseklus Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas. 18,6 proc.

Jau nuo rugsėjo 1-osios pradės veikti „Šeimos kortelė“. Kokia Jūsų nuomonė apie šią gražią iniciatyvą? Apklausa sostinės gatvėse parodė, kad žmonės nusiteikę teigiamai: Vilnietis Vilius įsitikinęs, kad „Šeimos kortelė“ naudinga ypač daugiavaikėms šeimoms. Nors pašnekovas savo atžalų kol kas neturi, bet, galvojant apie ateitį, pasinaudotų tokios kortelės teikiamais privalumais.

Skaitytojų klausėme, kas, jų manymu, yra Tureto sindromas. Apklausoje dalyvavo 295 žmonės. 69,2 proc. dalyvių atsakė teisingai – tai neuropsichiatrinis sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys mechaniniai ir balsiniai tikai (trūkčiojimai). 9,8 proc. spėjo, kad tai sindromas, kuriam būdingas drebulys ir dusulys. 7,8 proc. – kad tai asocialus vaiko ar paauglio elgesys, pasireiškiantis įniršio priepuoliais. 13,2 proc. dalyvavusiųjų sakė, kad jų ši tema nedomina.

Lietuvoje gyventojai vis labiau domisi, kaip galėtų būti patobulinta juos supanti gyvenamoji aplinka. Šiais metais atlikta tyrimų bendrovės „Spinter“ apklausa, kurią inicijavo Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) parodė, kad 93-ims proc. šalies gyventojų rūpi greta gyvenamojo būsto esanti infrastruktūra – žaliosios zonos, gatvės ar kiemo tvarkingumas. Ekspertai pažymi, jog toks gyventojų susidomėjimas skatina tarpusavio bendravimą ir padeda kurti stiprią bendruomenę.

Skaitytojų klausėme, kiek, jų manymu, vaikų Lietuvoje turi negalią. Apklausoje dalyvavo 398 žmonės. Beveik pusė – 47,2 proc. – dalyvavusiųjų apklausoje mano, kad negalią turinčių vaikų Lietuvoje yra 23 tūkst. 12,9 proc. mano, kad tokių vaikų yra vos daugiau nei 7 tūkst. Iš tiesų Lietuvoje negalią turi beveik 15 tūkst. vaikų. Taip mano daugiau kaip trečdalis – 33,9 proc. apklausos dalyvių. 6 proc. dalyvavusiųjų sako, kad jiems ši tema neaktuali.

Skaitytojų klausėme, kas labiausiai didina visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią. Apklausoje dalyvavo 166 žmonės. Beveik pusė – 43,9 proc. – dalyvavusiųjų apklausoje mano, kad visuomenę labiausiai veikia informacija apie negalias ir neįgaliuosius žiniasklaidoje. 29,7 proc. įsitikinę, kad labai paveikios yra socialinės kampanijos. 20,6 proc. sako, kad naudingas politikų ir įžymybių dėmesys negalios temai. 5,8 proc. apklaustųjų ši tema neaktuali.

Skaitytojams siūlėme pasitikrinti žinias – klausėme, kokioje šalyje Žanas Vanjė (1928–2019) įkūrė pirmąją „Arkos“ bendruomenę, kurioje intelekto negalią turintys žmonės ir sveikieji gyvena kartu. Viktorinoje dalyvavo 112 žmonės. Dauguma dalyvių (78,5 proc.) atsakė teisingai – Ž. Vanjė pirmąją „Arkos“ bendruomenę įkūrė Prancūzijoje. Kiti skaitytojai manė, kad pirmoji „Arkos“ bendruomenė buvo įkurta Kanadoje (10,7 proc.) arba Belgijoje (9,8 proc.

Skaitytojams siūlėme pasitikrinti savo žinias – klausėme, kodėl gegužės 5 d. minima Europos savarankiško gyvenimo diena. Iš viso viktorinoje dalyvavo 155 žmonės. Didžioji dauguma (72,2 proc.) atsakė teisingai – šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į negalią turinčių žmonių poreikį ir galimybes gyventi įprastą gyvenimą. Tiesa, 3,9 proc. dalyvių sakė, kad taip siekiama atkreipti dėmesį į visų žmonių poreikį gyventi savo būste. Beveik ketvirtadalis (23,9 proc.

Vaikai, kuriems reikalingos slaugos paslaugos, dažnai praranda galimybę lankyti ugdymo įstaigas, priversti likti namuose. Skaitytojų klausėme, ar ugdymo įstaigoje turi būti užtikrintos slaugos paslaugos specialiųjų maitinimo ar kitų poreikių turintiems vaikams. Iš viso balsavo 452 žmonės. 84,7 proc. dalyvavusiųjų apklausoje mano, kad tokios paslaugos turi būti užtikrintos. 14 proc. sako, kad tai priklauso nuo aplinkybių. Tik 1,3 proc. respondentų šiuo klausimu neturi nuomonės.

1999 metų balandžio 22 dieną Kauno „Žalgirio“ klubas šventė didžiausią pergalę ekipos istorijoje, kai triumfavo Eurolygos finale, parklupdydamas Bolonijos „Kinder“ 82:74. Šįmet sueina lygiai 20 metų nuo istorinės pergalės - šia proga į „Žalgirio“ arenos palubes iškils Jono Kazlausko marškinėliai, kuris ir atvedė kauniečius į neeilinį triumfą, sudrebinusį visą Europą.

Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienio vakarą stoja į antrąjį Eurolygos atkrintamųjų mūšįi. Lietuvos čempionus Stambule (Turkija) antrąkart egzaminuos vietos „Fenerbahče“ krepšininkai. Pirmą akistatą žalgiriečiai pralaimėjo triuškinančiai ir šiuo metu serijoje iki 3 pergalių atsilieka 0:1. Vis dėlto, laimėjus Stambule „Žalgirio“ svajonė antrus metus iš eilės pasiekti finalinį ketvertą išliktų ne tik gyva, bet ir labai reali.

Skaitytojų klausėme, kokio kompozitoriaus, kuris turėjo autizmui būdingų bruožų, kūriniais remiasi šiuolaikinė autizmo gydymo praktika. Viktorinoje dalyvavo 510 žmonių. 18,2 proc. dalyvių spėjo, kad tai – Johanas Sebastianas Bachas. Likusieji pasiskirstė per pusę: 40,9 proc. manė, kad tai – Liudvikas van Bethovenas, kiti 40,9 proc. – Volfgangas Amadėjus Mocartas. Pastarieji buvo teisūs.

Kauno „Žalgiris“ antradienio vakarą stoja į pirmąją Eurolygos atkrintamųjų kovą. Stambule (Turkija) žalgiriečių laukia grėsmingas Stambulo „Fenerbahče“ iššūkis. Lietuvos čempionai į aktrintamųjų etapą pateko būdu, kuris dar ilgai bus vadinamas stebuklu – dabar laikas tą stebuklą tęsti. Portalas tv3.lt kviečia pasižvalgyti po įdomiausius šios dvikovos faktus – sužinokite, ar galite save vadinti tikru sirgaliumi. 15 klausimų apie „Žalgirio“ ir „Fenerbahče“ dvikovą rasite apačioje.

Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienio vakarą stoja į paskutinį ir lemiamą Eurolygos reguliariojo sezono mūšį. Žalgiriečiams reikia padaryti tai, ko nepavyko jau 20 metų – išvykoje nugalėti Madrido „Real“. Lietuviai savais tiki, bet užsienio ekspertai žaliai-baltų triumfo, deja, nemato. „Žalgiris“ laimėjo paskutines 5 turnyro dvikovas. Šeštoji pergalė iš eilės Lietuvos čempionus prie išsvajotojo „aštuntuko“ priartintų per „bobutės plauką“, tačiau visų pirma reikia laimėti.

Dėl kyšininkavimo skandalo Lietuvoje smarkiai smuko pasitikėjimas teismais, rodo nauja apklausa. Kovo mėnesį teismų sistema pasitikėjo 15,8 proc. apklaustųjų – 11,4 procentiniais punktais mažiau nei vasarį, atskleidė „Vilmorus“ apklausa, kurią skelbia „Lietuvos rytas“. Nepasitikinčiųjų teismais išaugo dvigubai – nuo 21 proc. iki 43 proc.

Šie metai Lietuvoje išsiskiria rinkimų skaičiumi. Ką tik baigėsi savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, gegužę rinksime Europos Parlamento narius ir Lietuvos Respublikos prezidentą. Tiek Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, tiek įvairūs kiti dokumentai nurodo, kad dalyvauti rinkimuose gali kiekvienas Lietuvos pilietis, nepriklausomai nuo negalios ar kitų aplinkybių. Skaitytojų klausėme, ar negalią turintiems žmonėms mūsų šalyje sudarytos galimybės balsuoti savarankiškai.

Pasak Lietuvos negalios organizacijų forumo komunikacijos projektų vadovės Simonos Aginskaitės, neįgaliųjų protestai nesulaukia pakankamo visuomenės dėmesio. Skaitytojų klausėme, ar jie dalyvautų negalią turinčių žmonių protesto renginyje. Iš viso balsavo 313 žmonių. 59,7 proc. apklaustųjų tvirtino, kad tokiame renginyje būtinai dalyvautų. 30,6 proc. atsakė: „Nežinau, priklauso nuo aplinkybių“. 9,7 proc. nedalyvautų, jiems tai neaktualu. Dėkojame visiems atsakiusiems.

Skaitytojams siūlėme pasitikrinti žinias – atsakyti į klausimą, kas yra universalus dizainas. Viktorinoje dalyvavo 298 žmonės. 13,8 proc. sako, kad universalus dizainas – tai pastatų ir gaminių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, 12,1 proc. mano, kad tai estetiškas dizainas. Vis dėlto dauguma – 74,1 proc. – atsakė teisingai: universalus dizainas – toks gaminių ir aplinkos kūrimas, kai jais be jokio specialaus pritaikymo gali naudotis visi.

Skaitytojams siūlėme pasitikrinti žinias – atsakyti į klausimą, kuris garsus tapytojas kentėjo nuo bipolinio afektinio sutrikimo (maniakinės depresijos). Viktorinoje dalyvavo 499 žmonės. 27 proc. dalyvavusiųjų viktorinoje teigė, kad tai – Pablo Picasso, 3 proc. manė, kad tai – Claudas Monet. Teisingas atsakymas – Vincentas van Goghas, taip atsakė beveik 61 proc. Vincentas van Goghas (1853–1890) – olandų tapytojas, vienas žinomiausių dailininkų pasaulyje.

Eurolyga atliko komandų apklausą, kuri parodė, kad Kauno „Žalgirio“ lyderis Brandonas Daviesas yra tarp geidžiamiausių lygos krepšininkų. 12,5 proc. apklaustųjų sakė, kad būtent su B.Daviesu norėtų sudaryti sutartį. Labiau trokštamu Eurolygos krepšininku laikomas tik Maskvos CSKA prancūzas Nando de Colo (18,75 proc.). Po 12,5 proc.

Skaitytojų klausėme, kokiems poreikiams patenkinti labiausiai reikia asmeninio asistento. Iš viso balsavo 246 žmonės. 32 proc. sako, kad asmeninis asistentas padėtų judėti. 26 proc. teigia, kad padėtų apsitarnaujant save – nusirengti, apsirengti, maitintis. 24 proc. dalyvavusiųjų apklausoje labiausiai reikia komunikavimo. 18 proc. sako, kad asmeninis asistentas padėtų palaikyti asmeninę higieną. Dėkojame dalyvavusiems apklausoje.