Visuomeninio transliuotojo „Yle“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad šalies narystės NATO siekiui pritaria 62 proc. respondentų, nors prieš dvi savaites narystę palaikančiųjų buvo 53 procentai.
Prieš Suomijos narystę šiame gynybiniame aljanse pasisakė 16 proc. pirmadienio apklausos respondentų, o 21 proc. nurodė neturintys tvirtos nuomonės, pažymėjo „Yle“.
Suomija, ilgiausią sausumos sieną su Rusija turinti Europos Sąjungos valstybė, pasibaigus Šaltajam karui nesijungė prie karinio bloko, bijodama išprovokuoti Maskvos karinį atsaką.
Tačiau nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, suomių parama stojimui į JAV vadovaujamą gynybinį Aljansą augo, visuomenei pajutus nerimą, kad 5,5 mln. gyventojų turinti šalis būtų lengvai pažeidžiama potencialios Rusijos agresijos atveju.
Pastaruosius du dešimtmečius visuomenės nuomonė dėl NATO buvo stabili – mažiau nei trečdalis Suomijos gyventojų pasisakė už stojimą į Aljansą, o apie 50 procentų tam nepritarė.
Po Ukrainos užpuolimo Suomijos lyderiai ne kartą buvo susitikę su JAV ir kitų Šiaurės šalių kolegomis, kad aptartų Suomijos saugumo ir gynybos klausimus.
Praėjusią savaitę prezidentas Sauli Niinisto pakartojo raginimą Suomijai „nedvejojant, bet atidžiai“ apsispręsti, ar ji bandys įstoti į NATO, ar ne.
Pasak prezidento, šį sprendimą turės priimti parlamentas. S. Niinisto pridūrė, jog „laikas daryti išvadas“ ateis įstatymų leidėjams peržiūrėjus ataskaitą apie prisijungimo riziką ir naudą. Tikimasi, kad tai įvyks ateinančiomis savaitėmis.
Suomijos bendrovės „Taloustutkimus“ internetu kovo 9-11 dienomis atliktoje apklausoje dalyvavo 1 378 vyresni nei 18 metų respondentai. Tyrimo rezultatų paklaida siekia 2,5 procento, nurodė „Yle“.
