suomija

Amerikiečiai siunčia jūrų pėstininkus į Baltijos jūrą saugoti kabelių ir kitų jūros dugne esančių objektų. Ši žinia sutapo su Rusijos netikėtu žingsniu – jie jūroje sulaikė į Estiją plaukusį, vokiečių kompanijai priklausantį laivą. Rusų hibridinę provokaciją įtaria ir suomiai – bent keliolika jų parlamentarų pranešė, kad į jų namus buvo įsilaužta, šalies valdžia įtaria, kad tai gali būti dar vienas rusų bandymas įbauginti. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Suomijos institucijos ketvirtadienį pranešė tiriančios virtinę įtariamų įsilaužimų į parlamento narių namus. Pasak šalies ministro pirmininko, labai tikėtina, kad šie incidentai susiję su užsienio valstybe. Žiniasklaidai pranešus apie įtariamus įsilaužimus, parlamento pirmininkas Jussi Halla-aho ketvirtadienį patvirtino, kad parlamentas informuotas apie „reikšmingą“ skaičių įsilaužimų bei bandymų įsilaužti į kelių politikų namus.

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) griežtina kontrolės režimą Karelijoje ir įvedė komendanto valandą Leningrado srities rajonuose prie sienos su Suomija bei Estija. Šių priemonių imtasi, kaip rusai formaliai aiškina, dėl neva padaugėjusių kaimyninių šalių provokacijų ir po regione įvykusių Rusijos jėgos struktūrų pratybų. Tuo pat metu Europos žvalgybos tarnybos įspėja apie dažnėjančias bei pavojingesnes Rusijos hibridines operacijas bei galimas provokacijas NATO pasienyje.

Suomijos oro pajėgos penktadienį pranešė, kad Švedijos ir Suomijos naikintuvai buvo pakelti atpažinti virš Suomijos įlankos skridusių Rusijos karinių orlaivių. Oro pajėgų teigimu, abiejų Šiaurės šalių greitojo reagavimo parengties (QRA) naikintuvai buvo pakelti ketvirtadienį.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas kreipėsi į „SpaceX“ savininką Eloną Muską, prašydamas išplėsti palydovinio interneto „Starlink“ aprėptį Ukrainai, kad ši galėtų smogti raketų paleidimo įrenginiams Rusijos teritorijoje. Apie tai A. Stubbas kalbėjo interviu naujienų agentūrai „Reuters“. Pažymima, kad artėjant žiemai Ukraina susiduria su dideliu oro gynybos priemonių trūkumu, siekdama atremti Rusijos balistinių raketų atakas.

Suomijoje degalų kainoms pasiekus rekordines aukštumas, gyventojų kantrybė trūko. Litras dyzelino kai kuriose šalies vietovėse jau kainuoja daugiau nei 2,9 euro, o dalis žmonių nebeišgali automobiliu nuvykti į darbą. Šiuo metu Suomijoje dyzelinas degalinėse yra brangiausias visoje ES. Šalies šiaurėje savaitės pradžioje litro dyzelino kaina viršijo 2,9 euro, o Helsinkyje už litrą vidutiniškai tenka mokėti beveik 2,5 euro.

FIBA Čempionų lygoje debiutuos klubas iš Suomijos – atranką įveikė Salo „Vilpas“. Jussi Savolaineno auklėtiniai atrankos finale Samokove įveikė Oradijos CSM – 98:96 (26:23, 29:22, 20:22, 23:29). „Vilpas“ pirmavo didžiąją rungtynių dalį, tačiau likus žaisti 5 sekundes trimis baudų metimais rezultatą lygino Krisas Richardas (96:96). Lemiamoje atakoje Lelandas Walkeris išprovokavo pražangą ir baudų metimais garantavo pergalę.

Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas per antradienį duotą interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad Donaldas Trumpas „daro maždaug tai, ką nori“, ir rekomendavo išlikti ramiems šiame įtampų kupiname pasaulyje, geriausia – pirtyje. Nuo 2024-ųjų, kai pradėjo eiti pareigas, šios 5,6 mln. gyventojų turinčios Šiaurės šalies vadovas pelnė pripažinimą dėl savo diplomatinio meistriškumo.

Suomijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šarvuočių „Patria“ įsigyjimas bus Vilniaus ir Helsinkio gynybos pramonės bendradarbiavimo pavyzdys. Taip jis kalbėjo antradienį susitikęs su Suomijos premjeru Petteriu Orpo. „Tai bus precedento neturintis pavyzdinis Lietuvos ir Suomijos karinės pramonės projektas, galintis paskatinti Suomijos investicijas ir į kitus mūsų ekonomikos sektorius.

Suomija pirmadienį pastatė 200 km ilgio tvorą, sekcijomis pastatytą palei rytinę sieną su Rusija, norėdama atgrasyti Maskvą nuo migrantų instrumentalizavimo siekiant destabilizuoti šią Šiaurės šalį. Savo 1 340 kilometrų sieną su Rusija Suomija uždarė 2023 metų gruodį, kai į šalį atvyko daugiau nei 1,3 tūkst. migrantų be vizų. Nuo to laiko situacija buvo rami, užfiksuoti tik keli pavieniai neteisėto sienos kirtimo atvejai.

Suomija pirmadienį paskelbė užbaigusi 200 km ilgio tvoros statybą atskiruose ruožuose palei sieną su Rusija, taip siekdama atgrasyti Maskvą nuo migrantų srautų panaudojimo šaliai destabilizuoti. Suomija uždarė savo 1 340 km ilgio sieną su Rusija 2023 m. gruodžio mėnesį, po to, kai į šalį atvyko daugiau nei 1 300 migrantų be vizų. Nuo tada padėtis yra rami, užfiksuota tik keletas pavienių neteisėtų sienos kirtimų.

Ką turi mokėti penktokas, septintokas ar devintokas? Suomijoje į šį klausimą nuo 2028 m. bus atsakoma vienodai visose mokyklose. Kiekvienai klasei ir mokomajam dalykui bus aiškiai nustatyta, kokį lygį mokinys turi pasiekti. Tačiau nauja tvarka apibrėš ne tik tai, ko tikimasi iš vaiko – ji numatys ir tai, ką mokykla turi daryti, kai jam nesiseka.

Suomija treniravosi gintis nuo Rusijos puolimo per didžiausias Europoje civilinės gynybos pratybas nuo Antrojo pasaulinio karo, praneša „The Moscow Times“. Suomija visada buvo pasirengusi gintis nuo kaimyninės imperijos, pabrėžia leidinys. Šalyje namuose įrengtos slėptuvės nuo bombų, o valstybės tarnautojai mokomi, kaip elgtis karinių veiksmų atveju.

Suomijos institucijos aiškinasi incidentą, kai prie Porvo miesto krantų buvo rastas nežinomas dronas. Svarstoma, ar tai nebuvo teritorinis pažeidimas. Porvas yra pietų Suomijoje, maždaug už 50 km į šiaurės rytus nuo Helsinkio. Pasak gynybos ministro Antti Häkkäneno, incidentą tiria policija ir pasienio apsauga. Droną antradienį rado praeivis. Remiantis dabartine informacija, Gynybos ministerija mano, kad tai yra kartografavimui skirtas dronas, todėl pavojaus aplinkiniams nebuvo.

Suomijos teismas pirmadienį sumažino įkalinimo iki gyvos galvos bausmę, skirtą už karo nusikaltimus nuteistam Rusijos neonacistui, iki 12 metų ir šešių mėnesių už nusikaltimus, susijusius su 2014 m. pasala Ukrainoje. Vojislavas Tordenas (tikroji pavardė Janas Petrovskis), buvęs Rusijos neonacistinės sukarintos grupuotės „Rusich“ vado pavaduotojas, praėjusiais metais Helsinkyje buvo pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų, padarytų per pasalą rytų Ukrainos Luhansko srityje.

Daugiau nei užtikrintą pergalę atrankoje į Pasaulio taurę pasiekė suomiai (5/3), kurie išvykoje 96:67 (21:21, 17:14, 28:11, 30:21) sutriuškino estus (3/5). Suomiai siekia įsitvirtinti pirmajame trejete, tačiau jų pozicijos vis dar pažeidžiamos, nors pergalė – itin svarbu. Juos lenkia Prancūzija (7/1), o šalia – Švedija (4/4) ir Vengrija (4/3). Suomijai 21 tašką rinko Lauri Markkanenas (10 atk. kam.), po 18 – Edonas Maxhuni ir Olivieris Nkamhoua (8 atk. kam.), 15 – Miro Little‘as.

Kiek netikėtu rezultatu baigėsi jau pirmasis Pasaulio taurės atrankos rugpjūčio „lango“ mačas. Suomijos rinktinė (4/3) namie 81:86 (20:23, 21:21, 20:20, 20:22) nusileido Švedijai (4/3). Rungtynės klostėsi itin permainingai – skirtumas tarp komandų nė karto neperkopė septynių taškų ribos, bet mačo pabaigoje vadeles savo rankose laikė svečiai.

Maskva pareikalavo Suomijos per Rusijos parlamento rinkimus uždrausti protestus prie jos ambasados Helsinkyje, pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“. Maskvos diplomatinėje notoje prašoma sustiprinti ambasados apsaugą, o rugsėjo 20 d., kai Rusijos piliečiai balsuos diplomatinėje atstovybėje, prie jos laikinai uždrausti demonstracijas, teigiama Suomijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kurį cituoja „Yle“. Rusija reikalauja Suomijos prieš rinkimus uždrausti protestus prie jo...

Draugiškose rungtynėse Suomijos rinktinė 93:78 susitvarkė su Islandijos krepšininkais. Nugalėtojams Lauri Markkanenas pelnė 17 taškų (6 atk. kam.), Edonas Maxhuni – 15, Miro Little‘as – 13, Sasu Salinas ir Olivier Nkamhoua pridėjo po 11. Pralaimėjusiems Tryggvi Hlinassonas surinko 13 taškų (7 atk. kam.), Kristinnas Palssonas (5 atk. kam.), Styrmiras Thrastarsonas (10 atk. kam.

Suomijos gynybos ministerija ketvirtadienio vakarą pareiškė įtarianti, kad anksčiau tą pačią dieną šalies oro erdvę pažeidė Rusijos lėktuvas. „Kiekvienas įtariamas oro erdvės pažeidimas vertinamas rimtai“, – ministerijos pareiškime cituojamas gynybos ministras Anttis Hakkanenas. „Vyksta tyrimas“, – pridūrė jis. Jau yra įvykę keletas tokių incidentų Suomijoje, kuri su Rusija turi 1 340 kilometrų ilgio sieną, jau yra įvykę keletas tokių incidentų.

Su Rusija besiribojančioje Suomijos gamykloje sprogo ir užsidegė celiuliozės gamybos šalutinio degaus produkto rezervuaras. Naktį į antradienį „Stora Enso“ gamyklos teritorijoje Kaukopėjoje, Imatroje, užsidegė talo alyvos rezervuaras, praneša „Yle“. Pietų Karelijos gelbėjimo tarnybos budintis ugniagesių vadovas Toni Jaako pasakojo, kad rezervuaras sprogo „su sprogimui būdingomis pasekmėmis“. Įmonės teritorijoje, kur laikomi įvairūs skysčiai, išsiliejo apie 50 kubinių metrų talo alyvos, o gesini...

Suomijos gynybos pajėgos šeštadienį pranešė, kad rytinėje Suomijos įlankos dalyje dėl dronų grėsmės įvedė laikiną jūros zonos ribojimą. Apie tai kariuomenė paskelbė socialiniame tinkle „X“. Gynybos pajėgų teigimu, tai yra atsargumo priemonė, kuria siekiama užtikrinti saugumą ir pareigūnų galimybes kovoti su galimais dronais. Pasak transliuotojo „Yle“, ribojimai yra susiję su Ukrainos dronų atakomis prieš Rusiją. „Fintraffic“ interneto svetainės duomenimis, jūros zona uždaryta ties Kotka.

Suomijos ginkluotosios pajėgos liepos 10-osios rytą laikinai apribojo oro ir jūrų eismą Kotkos miesto, esančio Suomijos įlankos pakrantėje, rajone. Apie tai Suomijos ginkluotosios pajėgos pranešė socialiniame tinkle „X“. Judėjimo apribojimai buvo įvesti dėl galimo bepiločių orlaivių įsiskverbimo į šalies oro erdvę. Oro ir jūrų eismo apribojimai įsigaliojo 4 val. ryto ir buvo panaikinti maždaug 5.25 val. vietos laiku.

Rusija trečiadienį pagrasino imtis atsakomųjų priemonių prieš šalis, kurios panaikins draudimą dislokuoti branduolinius ginklus, praneša „Deutsche Welle“. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tai pareiškė žurnalistams komentuodamas Suomijos ir Lietuvos svarstymus šiuo klausimu.  Jis tikino, kad Maskva gins savo interesus. „Priešingai nei tikisi tokį sprendimą priimančios šalys, tai nepadidins jų saugumo.

Pasaulio taurės atrankos „langą“ Europoje uždarė rungtynės Prancūzijos (5/1) mieste Po. Šeimininkai 98:69 (31:16, 18:14, 28:17, 21:22) nepagailėjo Suomijos (4/2). Anksti pabėgę prancūzai tik ketvirtajame kėlinyje nustojo auginti persvarą, nes jau buvo ramūs dėl pergalės. Buvęs žalgirietis Sylvainas Francisco per 22 minutes surinko 14 taškų (2/4 dvitaškių, 2/5 tritaškių, 4/4 baudų metimų), 2 atkovotus ir prarastą kamuolį, 3 rezultatyvius perdavimus, pražangą bei 13 naudingumo balų.

Atrankoje į pasaulio čempionatą pergalę namie pasiekė suomiai (4/1), kurie 85:77 (13:18, 35:25, 26:15, 11:19) nugalėjo Vengriją (2/3). Suomiai jau turėjo vietą kitame etape, vengrams ją garantuotų prancūzų pergalė prieš belgus. Suomijai 23 taškus pelnė Lauri Markkanenas, 20 – Edonas Maxhuni (4/6 trit.), 11 – Eliasas Valtonenas, po 6 – Olivier Nkamhoua, Alexanderis Madsenas ir Mustapha Amzilas. Vengrijai po 18 taškų rinko Zoltanas Perlas ir Gyorgy Golomanas, 10 – Adamas Somogyi.

Suomijos kariuomenė ketvirtadienio rytą dėl galimos dronų grėsmės laikinai apribojo aviaciją virš rytinės Suomijos įlankos dalies, skelbia nacionalinis transliuotojas „Yle“. Laikinas oro erdvės ribojimas įvestas apie 4 val. 30 min. ir atšauktas netrukus po 6 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Gynybos pajėgų teigimu, tai buvo atsargumo priemonė dėl galimybės, kad į Suomijos teritoriją gali nuklysti dronai. Vis dėlto jokių dronų nebuvo užfiksuota, todėl ribojimas buvo atšauktas.

Rusijos vyriausybė nuo trečiadienio ketina sustabdyti eismą per kelis geležinkelio kontrolės punktus pasienyje su Suomija, Estija ir Latvija, teigiama vyriausybės potvarkyje. Apie tai pranešė portalas „Meduza“. Potvarkyje uždarymo priežastis nenurodoma. Antradienį paskelbtame pareiškime teigiama, kad Rusija „laikinai sustabdys“ žmonių, transporto priemonių, prekių ir krovinių judėjimą per tam tikras geležinkelio perėjas Rusijos valstybės sienos ruožuose.

Mėnesio pradžioje buvo patvirtinta, kad Tomas Godliauskas traukiasi iš krašto apsaugos viceministro pareigų ir imasi vadovauti asociacijai „Visuotinė gynyba“. Ši asociacija sieks stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą ir visuomenės atsparumą. Kokie yra asociacijos pagrindiniai tikslai ir ar esame tinkamai pasiruošę dienai X? Apie tai laidoje kalbėjo buvęs krašto apsaugos viceministras, asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas.

Suomijos parlamentas antradienį priėmė įstatymą, kuriuo švelninami prekybos alkoholiu apribojimai, įskaitant leidimą prekiauti alkoholiu sekmadieniais ir užsakyti jo pristatymą iš parduotuvių, restoranų bei internetinių įmonių. Nuo 2023 metų valdžioje esanti dešiniosios pakraipos vyriausybė buvo pažadėjusi supaprastinti alkoholio pardavimą, siekdama atitikti Europos Sąjungos teisės aktus ir sudaryti sąlygas Suomijos platintojams parduoti alkoholį užsienyje.

Rusija netoli Suomijos sienos pradėjo statyti naują karinę bazę. Tai pirmoji šiame regione pastaraisiais metais statoma visiškai nauja bazė, kuri atkreipia dėmesį į Maskvos pastangas sustiprinti savo karinį buvimą palei NATO šiaurės rytų flangą, praneša portalas „EUalive“. Pasak Suomijos visuomeninio transliuotojo „Yle“, statybos vyksta Novaja Vilgoje, netoli Petrozavodsko miesto Rusijos Karelijos Respublikoje. Manoma, kad bazė talpins 4–6 tūkst. kariškių.

NATO sausumos pajėgos šeštadienį pradėjo operacijas, kuriomis siekiama sustiprinti gynybą aplink dvi naujausias aljanso nares – Švediją ir Suomiją, pranešė aljansas. Po 2022 metais Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą abi Šiaurės šalys atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir įstojo į NATO. Suomija prie aljanso prisijungė 2023 metais, o Švedija – kitais metais.

Suomijos gynybos ministerijos duomenimis, Rusijos karinis lėktuvas įtariamas pažeidęs Suomijos oro erdvę.  „Iš karto buvo pradėtas tyrimas dėl spėjamo oro erdvės pažeidimo“, – teigė gynybos ministras Anttis Häkkänenas. Esą gali būti, kad orlaivis Suomijos įlankoje ties Porkalos pusiasaliu tarp Suomijos ir Estijos mėgino išvengti audros. Oro pajėgos atliko operacinį skrydį Karinės oro pajėgos reagavo atlikdamos operacinį skrydį, teigiama pranešime.

Suomija parodė vieną didžiausių slėptuvių Europoje – 20 metrų gylyje, pačioje Helsinkio širdyje, įrengtas bunkeris su futbolo aikšte, baseinu ir sporto sale. Tai yra septynių aukštų biurų centrui prilygstantis sporto kompleksas, o karo atveju ši požeminė tvirtovė gali suteikti prieglobstį šešiems tūkstančiams žmonių. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Bunkeris talpina 6 tūkst. žmonių Apsaugininkas skuba atidaryti masyvias šarvuotas vienos didžiausių Suomijos slėptuvių duris.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva siekia perimti gerąją Suomijos patirtį visuotinės gynybos srityje. Taip jis kalbėjo penktadienį susitikęs su Vilniuje viešinčiu Suomijos tarptautinės prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo ministru Ville Tavio (Vile Tavijumi), kuris Lietuvoje lankosi Suomijos prezidento valstybinio vizito proga. „Suomijos patirtis visuotinės gynybos srityje yra išskirtinė.

Vienas ilgiausių ir įspūdingiausių pėsčiųjų tiltų Europoje Suomijai kainavo net 320 milijonų eurų. Daugiau nei kilometro ilgio pėsčiųjų tiltas driekiasi per Baltijos jūros įlanką. Tačiau toli gražu ne visi suomiai patenkinti tokia investicija. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Iš paukščio skrydžio matyti, kaip virš saulės nutviekstos Baltijos jūros įlankos tarsi burlaivis iškyla ilgiausias Suomijos pėsčiųjų tiltas.

Lietuvoje su oficialiu vizitu lankosi Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas. Ketvirtadienį jis susitiks su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Skelbiama, kad valstybinio vizito metu Lietuvos ir Suomijos vadovai aptars dvišalius santykius, regioninio saugumo ir gynybos klausimus, paramą Ukrainai bei ekonominį ir technologinį bendradarbiavimą.

Atėjo laikas Europos vyriausybėms tiesiogiai užmegzti ryšį su Maskva, pirmadienį paskelbtame interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė Suomijos prezidentas Aleksandras Stubbas. „Atėjo laikas pradėti kalbėtis su Rusija. Kada tai įvyks, nežinau“, – sakė A. Stubbas laikraščiui. A. Stubbas sakė, kad, jo nuomone, JAV politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu nebeatitinka Europos interesų, o tai reiškia, kad Europa turi pradėti tiesioginį dialogą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukraina ir Suomija pasirašė susitarimą dėl dronų, nors suomių premjeras susitikime išreiškė susirūpinimą dėl ukrainiečių dronų nuklydimų. Apie tai pirmadienį skelbia suomių transliuotojas YLE.

Suomijos gynybos ministerija pranešė, kad sekmadienio rytą neatpažintas dronas įtariamas pažeidęs Suomijos oro erdvę Virolahčio savivaldybėje netoli sienos su Rusija. Suomijos karinės oro pajėgos droną pastebėjo ankstyvomis valandomis, sakoma ministerijos pranešime. „Drono modelis ir kilmė nenustatyti“, – nurodoma jame ir pridedama, kad drono Suomijos oro erdvėje nebėra. Incidentą tiria Suomijos sienos apsaugos tarnyba, nurodė ministerija, nepateikdama jokios kitos informacijos.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas sureagavo į Lenkijos premjero Donaldo Tusko pareiškimą apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO artimiausiais mėnesiais. Jo pasisakymas buvo susijęs su D. Tusko interviu leidiniui „Financial Times“ praėjusios savaitės pabaigoje, kuriame jis teigė, kad Rusijos išpuolis prieš kai kurias NATO šalis Europoje gali įvykti jau po kelių mėnesių, o ne metų. „Visam rytiniam flangui, mano kaimynams.

Helsinkio meras Danielis Sazonovas teigia, kad Suomijos sostinės savivaldybė nebūtų skyrusi darbo užmokesčio subsidijų asociacijai „Sun Ray“, jeigu tik būtų žinojusi apie jos sąsajas su Maskva, praneša Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“. Leidinys „Helsingin Sanomat“ savaitgalį paskelbė, kad Helsinkio miestas asociacijai „Sun Ray“ išmokėjo 45 tūkst.

Suomijos policija šeštadienį pranešė, kad šalies pietuose buvo aptiktas dronas ir nesprogusi kovinė galvutė. Dronas atrodė panašus į tuos, kurie šalyje nukrito kovo pabaigoje ir kurie, pasak Kyjivo, nukrypo nuo kurso dėl Rusijos trukdžių. Suomijoje rastas dronas Nukritęs dronas buvo rastas miške Yčio savivaldybėje, Pietų Suomijoje, naujienų agentūrai AFP pranešė policija.

Ukrainos žvalgybai pranešus apie turimus duomenis, esą Rusija sąmoningai nukreipia bepiločius orlaivius Baltijos šalių ir Suomijos link, premjerė Inga Ruginienė tokią informaciją neigia. Pasak jos, į Lietuvą atklydęs dronas buvo netyčinis incidentas.  „Tikrai turiu paneigti šitą informaciją. Šiai dienai, apart vieno nuklydusio drono, Lietuvoje nefiksavo nė vieno drono, kertančio Lietuvos teritoriją.

Suomijoje ant užšalusio ežero rastas naujas dronas yra ukrainiečių orlaivis su kovine galvute, trečiadienį remdamasis savo šaltiniais pranešė suomių transliuotojas „Yle“. Dronas antradienį buvo aptiktas ant vis dar beveik visiškai užšalusio Piuhejervio ežero Rytų Suomijos Parikalos savivaldybėje netoli sienos su Rusija.

Praėjus kelioms dienoms po Ukrainos dronų sudužimo Suomijoje, šalyje vėl aptiktas nežinomas bepilotis. Pasienio apsaugos duomenimis, dronas pastebėtas ant Pyhäjärvi ežero ledo Parikaloje prie rytinės šalies sienos, pranešė Suomijos transliuotojas. Kol kas nėra duomenų apie skraidyklės kilmę ir tipą. Pasieniečiai atitvėrė teritoriją aplink ežerą. Gyventojai paraginti, kol vyksta tyrimas, saugumo sumetimais palikti savo namus. Pranešimų apie nukentėjusiuosius nėra.

Suomijoje sudužus ukrainiečių dronams, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su savo suomių kolega Alexanderiu Stubbu. „Žinoma, kad užsiminėme apie dronų incidentą, kuris neseniai įvyko Suomijos teritorijoje. Aleksas ir aš vienodai vertiname situaciją“, – rašė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose. Kyjivas esą suteiks visą reikalingą informaciją. Kartu Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Kyjivas atsiprašė už incidentą.

Ukraina pirmadienį pranešė atsiprašiusi Helsinkio po to, kai savaitgalį Pietų Suomijoje nukrito du ukrainiečių dronai. Kyjivo teigimu, dronus iš kurso greičiausiai išmušė Rusijos trukdžiai. Ukraina: Ukrainos dronai nebuvo nukreipti į Suomiją „Jokiomis aplinkybėmis jokie Ukrainos dronai nebuvo nukreipti į Suomiją. Labiausiai tikėtina priežastis – Rusijos elektroninės kovos sistemų trukdžiai.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad po to, kai sekmadienį šalyje buvo pastebėti keli bepiločiai orlaiviai, karinės grėsmės nėra. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, jis šią žinią sekmadienį paskelbė socialiniame tinkle „X“. „Šį rytą į Suomijos teritoriją atklydo bepiločiai orlaiviai. Patvirtinta, kad vienas iš bepiločių yra ukrainietiškos kilmės. Noriu pabrėžti, kad Suomijai nekyla karinė grėsmė“, – parašė A. Stubbas.