suomija

Rusija penktadienį pareiškė, kad Suomijos planą panaikinti apribojimus branduolinių ginklų dislokavimui laiko potencialia grėsme. Suomija ketvirtadienį pranešė planuojanti panaikinti apribojimus, draudžiančius branduolinius ginklus jos teritorijoje, siekdama suderinti šalies politiką su NATO atgrasymo politika po prisijungimo prie Aljanso 2023 metais.

Suomija ketvirtadienį pranešė planuojanti panaikinti apribojimus, draudžiančius branduolinius ginklus jos teritorijoje, siekdama suderinti šalies politiką su NATO atgrasymo politika po prisijungimo prie aljanso 2023 metais. „Vyriausybės pasiūlymas ateityje leistų įvežti branduolinį ginklą į Suomiją, jį transportuoti, pristatyti ar turėti Suomijoje, jei tai būtų susiję su Suomijos karine gynyba“, – žurnalistams sakė gynybos ministras Antti Hakkanenas.

Pasaulio taurės atrankoje be pergalių lieka Belgijos rinktinė (0/4). Belgai antrą kartą per tris dienas neprilygo Suomijai (3/1), išvykoje pralaimėdama 75:78(22:17, 15:17, 15:22, 23:22). Šeimininkai ilgai laikėsi trapaus pranašumo, kurį likus žaisti 11 sekundžių tritaškiu apkarpė Vrenzas Bleijenberghas (75:77). Mikaelis Jantunenas šansą varžovams paliko pataikydamas tik vieną iš dviejų baudų metimų. Lemiamoje atakoje V.Bleijenberghas tritaškiu bandė išplėšti pratęsimą, bet metė pro šalį.

 Pernai Suomijai priėmus įstatymą, leidžiantį mokykloms uždrausti mokiniams naudotis išmaniaisiais telefonais, šalies pagrindinėse mokyklose gyvenimas tapo kur kas lengvesnis, mokyklų vadovai sakė visuomeniniam transliuotojui „Yle“. Visi septyni mokyklų direktoriai, su kuriais kalbėjosi „Yle“, tvirtino, kad mobiliųjų įrenginių draudimas turėjo teigiamą poveikį: mokiniai noriau bendrauja tarpusavyje, gerokai sumažėjo patyčių, o pokyčių galima pastebėti net mokyklos koridoriuose.

Suomijos susisiekimo ministerija paskelbė, kad skirs 1,05 mln. eurų finansinių sunkumų turinčiai šalies naujienų agentūrai STT, rašo visuomeninis transliuotojas „Yle“. 1887 m. įkurta STT yra viena seniausių naujienų agentūrų pasaulyje. „Parama teikiama su sąlyga, kad bendrovė ir jos savininkai įsipareigos sparčiai plėtoti Suomijos naujienų agentūros veiklą”, – teigiama ministrės Lulu Ranne pranešime. Šiuo metu didžiausią STT akcijų paketą – 75,4 proc.

Suomijos vyriausybė siekia, kad būtų priimtas įstatymas, draudžiantis neteisėtai laikyti ir įvežti radijo signalų slopinimo įrangą, praneša šalies transliuotojas „Yle“. Įstatymas būtų taikomas įrangai, kuri trikdo arba slopina radijo ryšio tinklus, pavyzdžiui, globalinės padėties nustatymo sistemas (GPS). Suomijos susisiekimo ministerija pranešime spaudai primena, kad šalies įstatymai jau draudžia neteisėtą tokios įrangos naudojimą, bet įstatymų pataisos leistų tokius įrenginius konfiskuoti.

 Vos tik Suomija pasitraukė iš sutarties, draudžiančios priešpėstines minas, šalies ginkluotosios pajėgos jau rengia mokymus kariams, kaip jas dėlioti, motyvuodamos kaimyninės Rusijos keliama grėsme. Klampodamas per sniegą jaunas suomių šauktinis atsargiai tiesia ploną mėlyną vielą tarp dviejų pušų. Kitas galas pritvirtinamas prie paslėptos minos, esančios už maždaug 20 metrų.

Ketvirtadienį Suomijos įlankoje plaukusiame krovininiame laive įvyko sprogimas. Šis laivas, pasak žiniasklaidos pranešimų, priskiriamas Rusijos vadinamajam „šešėliniam laivynui“, penktadienį pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Sprogimas įvyko su Liberijos vėliava plaukiojančiame krovininiame laive „MSC Giada III“, kuris, pasak Ukrainos žiniasklaidos priemonės „United 24“, priklauso Rusijos „šešėliniam laivynui“. Laivas plaukė iš Belgijos į Sankt Peterburgą.

Suomija suteiks Ukrainai maždaug 43 mln. eurų vertės 32-ąjį karinės pagalbos paketą, pranešė Suomijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba. Sprendimą ketvirtadienį patvirtino prezidentas Alexanderas Stubbas, remdamasis vyriausybės pasiūlymu. Kas Suomijos paramos Ukrainai pakete? Pagalbos paketas, be kita ko, apims įrangą, nupirktą iš Suomijos gynybos pramonės pagal Ukrainos paramos programą.

Suomija paragino Jungtines Valstijas neapibūdinti būsimų Ukrainos saugumo įsipareigojimų kaip „panašių į 5-ąjį straipsnį“, nes tai galėtų pakenkti NATO. Apie tai rašo „Politico“, remdamasis JAV Valstybės departamento telegrama. Sausio 20 d. datuota telegrama užsimena apie susirūpinimą dėl terminų, vartojamų derybose tarp Kyjivo ir Maskvos. Remiantis telegrama, Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen aptarė šį klausimą su JAV Atstovų Rūmų nariais Jacku Bergmanu ir Sarah Elfreth.

Siekdama užtikrinti savo tiekimo saugumą Suomija perkelia ledlaužius į šiaurę nuo Katajanokka, esančio Helsinkyje, skelbia „Yle“. Laivus priimtų šiaurės uostai Oulu ir Kemi. Anot leidinio, Rusijos karas prieš Ukrainą tapo įspėjimu ir pavyzdžiu tiekimo saugumo ir gynybos pasirengimo srityje. Suomija mano, kad viena iš jų problemų yra ledlaužių bazinių uostų decentralizacija.

Lietuvoje, pasak Vilniaus universiteto istoriko profesoriaus Alfredo Bumblausko, „dvejetukininkai“ pešasi su „trejetukininkais“. Ar vis dar galime kliautis Donaldo Trumpo Amerika ir koks patarimas Lietuvai, apie tai „Žinių radijo“ laidoje pasakojo Vilniaus universiteto istorikas, profesorius Alfredas Bumblauskas. Jeigu jau istorikai nelabai gali paaiškinti, kas vyksta pasaulyje, tai kas gali? A. Bumblauskas: Labai sunkus klausimas. Aš nebežinau, kas gali.

Suomijos pasienio apsaugos tarnyba pirmadienį pranešė kartu su kitomis Baltijos jūros valstybėmis ir Europos Komisija (EK) steigia jūrų stebėjimo centrą, skirtą kritinės povandeninės infrastruktūros apsaugai Suomijos įlankoje, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. „Kompetentingos institucijos privalo turėti gebėjimus ir įgaliojimus įsikišti į situacijas, susidarančias teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje“, – teigiama tarnybos pranešime.

Suomijos policija penktadienį pranešė radusi maždaug 80-ies metų „prastos fizinės būklės“ vyriškį, kuris mažiausiai 20 metų gyveno rūsyje be langų, tualeto ir virtuvės. Policija naujienų agentūrai AFP nurodė, kad buvo sulaikyti du vyrai ir viena moteris, visi apie 60-ies metų amžiaus, kurie paskiau buvo paleisti, pridurdama, kad įtariamieji ir nukentėjusysis buvo pažįstami, bet ne giminės.

Rusijos vykdomas Ukrainos tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių signalų slopinimas padidino dronų įskridimų į Suomiją riziką, naujienų agentūrai AFP sakė suomių karinės žvalgybos vadovas. „Rizika, kad dronas nukryps į Suomijos oro erdvę arba Suomijos teritoriją, nuolat auga“, – sakė Suomijos gynybos žvalgybos (FDI) vadas generolas majoras Pekka Turunenas.

Suomija perduos Ukrainai naują gynybos pagalbos paketą, kurio vertė – apie 98 mln. eurų. Kaip informuoja agentūra „Ukrinform“, apie tai pranešė transliuotojas YLE, remdamasis Suomijos gynybos ministerija. Apie naują pagalbos paketą buvo paskelbta sausio 16 d. Suomijos gynybos pareigūnai dėl operatyvinių priežasčių neatskleidė detalių apie turinį, pristatymo būdą ar tiekimo tvarkaraštį. Pažymima, kad taip daroma siekiant užtikrinti pagalbos pristatymo Ukrainai saugumą.

Tūkstančiai turistų sekmadienį įstrigo šiaurės Suomijoje, dėl didelio šalčio atšaukus skrydžius Kitilės oro uoste. Oro uoste temperatūra sekmadienio rytą nukrito iki minus 37 laipsnių Celsijaus po kelių dienų panašių šalčių, todėl lėktuvų nuledinimas ir kitos operacijos tapo sudėtingos, pranešė Suomijos nacionalinis visuomeninis transliuotojas „Yle“. Numatoma, kad Kitilėje, esančioje Suomijos Laplandijoje, retai apgyvendintoje šiaurėje, didelis šaltis spaus ir pirmadienį: Suomijos meteorologij...

Šeštadienį Suomija oficialiai pasitraukė iš Otavos konvencijos, kuri draudžia naudoti priešpėstines minas. Apie tai, remdamasi naujienų portalo „Yle“ informacija, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“. Apie būsimą pasitraukimą iš Otavos konvencijos Suomijos vyriausybė oficialiai paskelbė 2025 m. liepos 10 d. Tai padaryta po to, kai apie tokį žingsnį oficialiai pranešė Estija, Lietuva, Latvija ir Lenkija.

Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen pasipiktino Rusijos smūgiais Ukrainai praėjusią naktį, kurie, be kita ko, paliko didelę dalį Kyjivo be šildymo artėjant stipriems šalčiams, skelbia „Evropeiskaja Pravda“. E. Valtonen pažymėjo, kad po naktinių smūgių pusė Kyjivo namų liko be šildymo. „Suomijoje, kaip ir kitose šalyse, kur žiemos yra atšiaurios, mes žinome, ką gali reikšti didelis šaltis. Tai gali būti gyvybės ir mirties klausimas.

Tarp Europos Sąjungos (ES) šalių didžiausias nedarbo lygis pernai fiksuotas Suomijoje, rodo Europos Komisijos duomenų analizės agentūros Eurostato ketvirtadienį paskelbti duomenys. Lapkričio mėnesį Suomijoje buvo daugiau nei ketvirtis milijono bedarbių, kurie sudaro 10,6 proc. darbo jėgos. Pagal šį rodiklį Suomija 0,2 proc. „aplenkė“ ilgai nepageidaujamos pirmosios vietos ES nedarbo lygio reitinguose neužleidusią Ispaniją.

Vos keli kilometrai nuo Liepojos uosto nutrauktas Lietuvą ir Latviją jungiantis telekomunikacijų kabelis Baltijos jūroje. Kabelis valdomas švedų bendrovės „Arelion“, kurio ryšį Lietuvoje naudoja „Telia“. Latvių tarnybos sulaikė kabelio pažeidimu įtariamą laivą, tačiau koks tai laivas ir kam jis priklauso, Lietuvos valdininkai slepia. Naujieji metai prasidėjo ir su daugiau panašių incidentų – pažeistas kabelis tarp Estijos ir Suomijos.

Suomijos policija penktadienį pranešė apklaususi keturis įgulos narius iš laivo, įtariamo sugadinus telekomunikacijų kabelį tarp Helsinkio ir Estijos sostinės Talino. Trečiadienį policija sulaikė 132 metrų ilgio krovininį laivą „Fitburg“, plaukiantį iš Sankt Peterburgo Rusijoje į Haifą Izraelyje, įtarus, kad laivo inkaras sugadino povandeninį kabelį Suomijos įlankoje.

Suomių telekomunikacijų grupė „Elisa“ planuoja kitą savaitę pradėti Naujųjų metų išvakarėse Suomijos įlankoje sugadinto povandeninio telekomunikacijų kabelio remonto darbus.  Remontas bus pradėtas, kai tik leis oro sąlygos ir bus atlikti reikalingi paruošiamieji darbai.  Kabelio gedimas neturėjo įtakos „Elisa“ paslaugų veikimui nei Estijoje, nei Suomijoje.

Suomijoje sulaikytas laivas, įtariamas pažeidęs telekomunikacijų kabelį tarp Helsinkio ir Talino, gabeno rusišką plieną, kuriam taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, ketvirtadienį pranešė Suomijos muitinė. Suomijos policija trečiadienį sulaikė iš Sankt Peterburgo į Haifą plaukusį 132 metrų ilgio krovininį laivą „Fitburg“ ir 14 jo įgulos narių, nes buvo mesti įtarimai, kad šio laivo inkaras Suomijos įlankoje pažeidė povandeninį telekomunikacijų kabelį.

Suomijos policija trečiadienį pranešė sulaikiusi laivą, įtariamą prieš kelias valandas sugadinus telekomunikacijų kabelį, jungiantį Helsinkį ir Taliną. Daugiau informacijos apie laivą neskelbiama. Įtariama, kad jis yra atsakingas už kabelio, priklausančio Suomijos telekomunikacijų grupei „Elisa“ ir esančio Estijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, sugadinimą, teigiama policijos pranešime.

Suomijos policija trečiadienį pranešė sulaikiusi laivą, įtariamą prieš kelias valandas sugadinus telekomunikacijų kabelį, jungiantį Helsinkį ir Taliną. Daugiau informacijos apie laivą neskelbiama. Įtariama, kad jis yra atsakingas už kabelio, priklausančio Suomijos telekomunikacijų grupei „Elisa“ ir esančio Estijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, sugadinimą, teigiama policijos pranešime.

Suomija pirmadienį pranešė, kad kitais metais padidins rezervistų amžiaus ribą nuo 60 iki 65 metų, siekdama sustiprinti šalies karinį pasirengimą bet kokioms kaimyninės Rusijos keliamoms grėsmėms. Gynybos ministras Antti Hakkanenas teigė, kad reformos, kuri įsigalios sausio 1 dieną, dėka per penkerius metus rezervistų skaičius padidės 125 tūkstančiais. „Suomijos rezervistų skaičius 2031 metais sieks apie milijoną“, – pranešime nurodė A. Hakkanenas.

Prabangi Rusijos oligarchui Borisui Rotenbergui priklausanti vila Suomijoje buvo priverstinai konfiskuota. Apie tai praneša „Yle“. Remiantis konfiskavimo bylų registru, B. Rotenbergas nesumokėjo kelių tūkstančių eurų nekilnojamojo turto mokesčio, o tai tapo pagrindu konfiskuoti turtą. Ši suma yra nereikšminga, palyginti su milijoninės vertės B. Rotenbergo turtu, tačiau oligarchas, kuriam taikomos ES sankcijos, pastaraisiais metais negalėjo pervesti lėšų į Suomijos bankų sąskaitas.

Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo įspėjo, kad, sustojus aktyviems karo veiksmams Rusijos ir Ukrainos kare, gali smarkiai išaugti grėsmė NATO rytiniam flangui priklausančioms šalims, todėl būtina tam pasirengti, rašo „Financial Times“. P. Orpo paragino ES valstybes parodyti solidarumą su NATO rytinio flango šalimis, tarp kurių yra ir Suomija. „Mes žinome, kad kai Ukrainoje įsivyraus taika, Rusija liks grėsme.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien padėkojo „X“ savo kolegai iš Suomijos, sakydamas, kad „dabar svarbi kiekviena diena“ siekiant taikos, rašo „Sky News“. V. Zelenskis teigė, kad jis ir Alexanderis Stubbas bendrauja beveik kasdien, o Ukraina esanti dėkinga už jo „pastangas priartinti taiką“. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pridūrė: „Dabar svarbi kiekviena diena, nes mūsų bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis, Europa ir G7 partneriais įgauna naujų elementų.

Pasaulio čempionato atrankos rungtynėse Suomija (1/1) namuose 83:76 (20:19, 17:26, 19:16, 27:15) palaužė Prancūzijos (1/1) pasipriešinimą. Likus žaisti pusšeštos minutės svečiai dar pirmavo (70:63), bet šeimininkai 4 minučių atkarpą laimėjo 14:2 ir perėmė kontrolę – 77:72. Puolime įstrigę prancūzai išsigelbėti nebesugebėjo. Šioje grupėje dar varžosi Vengrija ir Belgija.

Atranka į 2027 m. pasaulio taurę tik prasidėjo ir jau fiksuoja įdomius rezultatus ar rungtynių eigas. Pralaimėjimą G grupėje patyrė suomiai (0/1), kurie svečiuose 82:89 (17:31, 22:29, 22:15, 21:14) krito prieš Vengriją (1/0). Kitas rungtynes suomiai žais su prancūzais, o vengrai su belgais. Vengrijai 25 taškus pelnė Zoltanas Perlas, 16 – Nate‘as Reuversas, 11 – Adamas Somogyi (5 atk. kam., 6 rez. perd.), 10 – Szilardas Benke. Suomijai 16 taškų pridėjo Sasu Salinas (5/12 trit., 7 atk. kam.

Kartais didžiausios gyvenimo kelionės nutrūksta pačiose netikėčiausiose vietose, o galutinis tikslas pasirodo esąs ne tas, kurio buvo siekiama, o tas, kurį nurodė likimas. Būtent taip nutiko 37-erių suomiui Akseli Johannesui Tarkkio, kurio planas dviračiu pasiekti saulėtąją Italiją netikėtai baigėsi pačiame Lietuvos, o kartu ir Europos geografiniame centre – Kėdainiuose.

Suomija Laplandijoje, palei savo sieną su Rusija, beveik baigė statyti fizinį barjerą. Tvoros tiesimas kituose pasienio ruožuose bus baigtas iki kitos vasaros, praneša Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“. Fizinis barjeras stovi tiesiai prie Suomijos pasienio zonos ribos, vos už vieno metro nuo Rusijos pusės. Tikimasi, kad tai padės pažaboti Rusijos naudojamą instrumentalizuotą migraciją ir hibridines įtakos priemones.

Jei pranešimai apie planuojamą taikos susitarimą tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos yra teisingi, Ukraina ir ją remiančios Europos šalys negali priimti siūlomų taikos sąlygų. Tokios nuomonės laikosi Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen, skelbia UNIAN. „Atrodo, kad jį parašyta Maskvoje. Jis visiškai ir vienareikšmiškai prieštarauja Jungtinių Tautų chartijai“, – pareiškė ji.

Malta iškovojo pirmąją pergalę pasaulio čempionato atrankoje, penktadienį Helsinkyje išnaudojusi vienintelį smūgį į vartų plotą ir netikėtai 1:0 įveikusi Suomiją. Tai buvo pirmoji Maltos pergalė svečiuose pasaulio čempionato atrankose nuo 2013 m ir tik ketvirtoji apskritai. Ši pergalė reiškė, kad su 5 taškais Malta G grupėje aplenkė Lietuvą ir dabar, norint pakilti iš paskutiniosios pozicijos, lietuviams reikia nugalėti Nyderlandus.

Vienoje Suomijos Espo miesto mokykloje kilo skandalas, kai 11 metų ukrainiečių kilmės mergaitė buvo verčiama dainuoti rusų dainą „Kalinka“. Kaip pranešė transliuotojas „Yle“, incidentas įvyko Storengeno mokykloje, kai muzikos mokytoja pasakojo mokiniams apie rusų kultūrą. Pasak mergaitės mamos, muzikantės Irinos Gorkun-Silen, jos dukra Nikolė, gimusi Suomijoje, atsisakė dainuoti rusų kalba, paaiškinusi, kad yra ukrainietė.

Dauguma suomių ir toliau palankiai vertina NATO, o beveik pusė baiminasi didelio karo Europoje, rodo naujausia Suomijos verslo ir politikos forumo (EVA) užsakyta apklausa, kuria remiasi šalies naujienų agentūra STI. Pranešama, kad nuo pavasario, kai buvo atlikta ankstesnė apklausa, visuomenės pasitikėjimas aljanso saugumo garantijomis išaugo. Beveik pusė respondentų – 46 proc.

Buvusios Suomijos ministrės pirmininkės Sannos Marin antradienį išleistuose memuaruose daug dėmesio skiriama internetiniam seksizmui, su kuriuo susidūrė jos vyriausybė, būdama valdžioje. 2019 metais S. Marin, būdama 34 metų, tapo jauniausia pasaulyje išrinkta vyriausybės vadove, vadovavusi centro kairės koalicijai su penkiomis moterimis partijų lyderėmis, iš kurių keturios buvo jaunesnės nei 35 metų.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pirmadienį pareiškė, kad pasaulyje prasidėjo nauja branduolinių ginklų era. Šiais žodžiais jis sureagavo į praėjusią savaitę Jungtinių Amerikos Valstijų paskelbtus planus atlikti naujus branduolinių ginklų bandymus. Suomijos prezidentas savo kalboje Helsinkyje sakė, kad atgrasymo logika ir „strateginis stabilumas tarp supervalstybių“ šiuo metu patiria transformaciją.

Lietuvoje antradienį lankysis buvęs Suomijos prezidentas Sauli Niinistö, kuris tarptautinėje konferencijoje Kauno Vytauto Didžiojo universitete (VDU) susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda. Kaip pranešė Prezidentūra, S. Niinistö skaitys pranešimą konferencijoje „Universitetai, formuojantys ateitį: atsparios visuomenės kūrimas per inovacijas ir visuotinį poveikį“, kurią atidarys Lietuvos prezidentas.

Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanen įspėjo, kad net ir po karo Ukrainoje pabaigos Rusija vis dar kels grėsmę Europai, rašo CNN. „Rusija tikrai stiprina savo karines pajėgas, ruošdamasi antrajam galimos agresijos etapui... po karo Ukrainoje NATO kyla reali grėsmė“, – sako jis.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ramina Baltijos šalis – anot jo, Rusija patiria didžiausią strateginę nesėkmę šiuolaikinėje karo istorijoje ir nedrįs pulti NATO. Interviu Rygoje jis pabrėžia, kad Aljansas yra stipresnis nei bet kada, o panika tik žaidžia į Maskvos rankas. „Reikia išlikti ramiems – NATO pasiruošusi“, – teigė A. Stubbas Latvijos naujienų portalui „Ir“. Jis pridūrė: „Manau, daugelis žmonių pernelyg sureikšmina šią ataką. Rusija strategiškai žlugo.

Jungtinės Amerikos Valstijos planuoja įsigyti 11 ledlaužių iš Suomijos, jie bus statomi abiejose šalyse, ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose kartu su kolega iš Suomijos Alexanderu Stubbu paskelbė prezidentas Donaldas Trumpas.  „Artėja didelis užsakymas. Perkame ledlaužius“, – Ovaliajame kabinete sakė D. Trumpas.

Suomijos prokurorai ketvirtadienį pranešė apskundę Helsinkio teismo sprendimą nutraukti bylą prieš tris Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivo, įtariamo nukirtus kabelius Baltijos jūros dugne, įgulos narius. Rugpjūtį ir rugsėjį vykusiame teismo procese Kuko salose registruoto tanklaivio „Eagle S“ įgulos nariai buvo kaltinami tuo, kad 2024 m. gruodžio 25 d. Suomijos įlankoje vilko laivo inkarą jūros dugnu apie 90 km ir pažeidė penkis povandeninius kabelius.

Buvusi Suomijos premjerė Sanna Marin, būdama vos trisdešimt kelerių, tapo viena jauniausių pasaulio vyriausybės vadovių. Jos kadenciją lydėjo ambicinga socialdemokratinė politika – nuo šeimos atostogų prailginimo iki vaikų priežiūros išlaidų mažinimo. Dar pavasarį moteris pateikė skyrybų prašymą, o šį kartą atsivėrė, kodėl išsiskyrė su vyru. Vieną 2021 m. gruodžio vakarą Marin išėjo į miestą su vyru ir draugais – vakarienė, baras, šokiai.

Virš prezidento rūmų Helsinkyje pirmadienį pastebėtas skrendantis dronas sukėlė nerimą pareigūnams – šioje miesto dalyje oro erdvės naudojimas yra griežtai ribojamas. Policija aiškinosi incidento aplinkybes ir nustatė, kad droną paleido turistai iš Honkongo.

Suomijos teismas penktadienį nutraukė bylą dėl laivo, siejamo su Rusijos vadinamuoju šešėliniu laivynu, kapitono ir dviejų aukšto rango pareigūnų, įtariamų 2024-aisiais pažeidus povandeninius kabelius Baltijos jūroje.  „Šioje byloje nebuvo įmanoma pritaikyti Suomijos baudžiamosios teisės“, – pareiškė Helsinkio apygardos teismas. Jis aiškino, kad tai yra už jo jurisdikcijos ribų.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, garsėjantis gerais santykiais su Donaldu Trumpu po bendrų golfų partijų, mano, kad tai tik laiko klausimas, kada Amerika smogs Rusijos vadovui Vladimirui Putinui ten, kur jam labiausiai skaudės. „Kadangi morkos rusams retai veikia, jis perėjo prie lazdos. Dabar belieka klausimas – kokio dydžio ji bus“, – Helsinkyje žurnalistams, tarp jų „Politico“, sakė Stubbas.