suomija

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne ir Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock po Rusijos provokacijų išreiškė solidarumą su Lietuva, Estija ir Suomija. S. Sejourne pasmerkė ir nepriimtinomis pavadino Rusijos provokacijas prieš Lietuvą, Estiją ir Suomiją. „Rusija suintensyvino savo provokacijas prie Europos Sąjungos sienų Estijoje, Suomijoje ir Lietuvoje“, – socialiniame tinkle „X“ parašė jis.

Lietuvos ambasadoriumi Suomijoje siūloma skirti Edvilą Raudonikį, Sakartvele į ambasadoriaus pareigas siūlomas Darius Vitkauskas. Trečiadienį registruotuose Vyriausybės nutarimų projektuose numatyta, kad E. Raudonikis darbą Helsinkyje pradėtų nuo rugpjūčio 26-osios, D. Vitkauskas Tbilisyje – nuo rugpjūčio 6-osios. E. Raudonikis šiuo metu eina Užsienio reikalų ministerijos (URM) Europos šalių departamento direktoriaus pareigas.

Reaguodamas į Rusijos planus vienašališkai išplėsti savo jūrų sieną Baltijos jūroje į Lietuvos ir Suomijos vandenis, Helsinkis pareiškė „stebintis padėtį“. Tai žurnalistams sakė Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen ir pridūrė: „Neturime jokios oficialios informacijos, ką planuoja Rusija“. Remiantis Rusijos gynybos ministerijos parengtu ir antradienį paskelbtu nutarimo projektu, Maskva planuoja išplėsti savo teritorinius vandenis, Baltijos jūroje pakeisdama jūrinę sieną su Suomija ...

Pasirodžius pranešimams apie Rusijos planus keisti jūrines sienas su Suomija ir Lietuva, Baltijos šalių ir suomių lyderiai teigia bendradarbiaujantys ir renkantys informaciją bei ragina be reikalo nepasiduoti sumaiščiai. Tuo metu Kremliaus atstovas tvirtina, kad planai – nepolitiniai.

Rusija neketina peržiūrėti teritorinių vandenų, ekonominės zonos, šelfo ir valstybinės sienos linijos pločio Baltijos jūroje, teigė Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ tvirtino neįvardintas karinis-diplomatinis šaltinis. „Nebuvo ir nėra ketinimų peržiūrėti teritorinių vandenų, ekonominės zonos, kontinentinio šelfo prie žemyninės pakrantės ir Rusijos Federacijos valstybės sienos linijos pločio Baltijos jūroje“, – trečiadienį žurnalistams sakė karinis-diplomatinis šaltinis.

Rusijos planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija Užsienio reikalų ministerija (URM) vadina sąmoninga Kremliaus eskalacine provokacija. Pagal Gynybos ministerijos parengtą dokumentą, Kremlius ketina dalį Baltijos jūros ploto į rytus nuo Suomijos įlankos, taip pat prie Baltijsko ir Zelenogradsko miestų Kaliningrado srityje paskelbti savo vidaus jūros vandenimis, skelbia „The Moscow Times“. Kaip nurodoma Rusijos teisės aktų sistemoje, projektas šiuo metu derinamas.

Rusija nusprendė vienašališkai pakeisti jūrų sieną su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje, rašoma Rusijos vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame dekrete. Lietuva ir Suomija kol kas nereagavo į Rusijos sprendimą dėl jūros sienos, be to, vienašališkas Rusijos sprendimas nebuvo pripažintas tarptautiniu mastu.

Sąlygos Suomijos valstybei ir vietinei samių tautai susitaikyti per pastarąjį dešimtmetį pablogėjo, nes valstybė ir toliau pažeidinėja samių teises, teigiama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje. 2021 metais Suomijoje buvo įsteigta Samių tiesos ir susitaikymo komisija, kurios tikslas – ištirti istorines neteisybes samių atžvilgiu ir užkirsti kelią jų pasikartojimui.

Jungtinė Karalystė ir Suomija pirmadienį pasirašys naują susitarimą dėl strateginės partnerystės, siekdamos stiprinti tarpvalstybinius ryšius ir kovoti su Rusijos agresijos grėsme, pranešė JK užsienio reikalų ministerija.

Ilgiausią NATO sieną su Rusijos Federacija turinti Suomija jau turi strateginius planus, kaip elgtis karo su Rusija atveju. Apie pasirengimo detales skelbia „Financial Times“. Helsinkis sėkmingai išbandė savo gebėjimą pastatyti šalį ant karinių bėgių ir pradėjo sandėliuoti karinę techniką ir įrangą už šalies ribų.

Suomijos narystė NATO, pasak Vokietijos prezidento Franko Walterio Steinmeierio, duoda teigiamų rezultatų. „Ji, žinoma, didina Suomijos saugumą, tačiau visų pirma stiprina ir NATO rytinį flangą, o kartu didina viso Aljanso saugumą, – sakė F. W. Steinmeieris trečiadienį Berlyne bendroje spaudos konferencijoje su naujuoju Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu. – Ir tai yra gerai šiais laikais, kai į Europą sugrįžo karas“. Suomija nuo praėjusių metų balandžio yra Vakarų gynybinio aljanso narė.

Rusijos kariuomenė prie sienos su Suomija, kuri praėjusių metų balandį įstojo į NATO ir atsisakė neutralios šalies statuso, dislokavo branduolinių galvučių nešėjų „Iskander-M“ raketų sistemas. Operatyvinės-taktinės sistemos „Iskander-M“ dislokuotos Karelijos pasienyje, praneša „Izvestija“, remdamasi šaltiniais Gynybos ministerijoje.

Suomija paprašė Europos Sąjungos (ES) pagalbos stabdant migrantus, kurie per bendrą sieną su Rusija mėgina patekti į ES, praneša agentūra „Reuters“. „Rengiame savo teisės aktus, tačiau mums reikia ir ES priemonių“, - sakė Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpas, kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen apsilankęs pasienyje su Rusija. Pasak U. von der Leyen, Komisija sutinka su Suomija ir glaudžiai bendradarbiauja su migrantų kilmės šalimis.

Viena Suomijos kibernetinio saugumo bendrovė trečiadienį pranešė atradusi pirmiau nežinomą kenksmingą programą, kuri tam tikrose operacinės sistemos „Windows“ versijose įdiegia slaptą virtualų prisijungimą ir dėl to jos tampa pažeidžiamos kibernetinėms atakoms.

Didelio naftos išsiliejimo Baltijos jūroje rizika išaugo, kai Rusija, siekdama apeiti jos naftos eksportui įvestus apribojimus, pradėjo naudotis šešėliniu tanklaivių laivynu, ketvirtadienį įspėjo Suomijos sienų apsaugos tarnyba. Ekspertai sako, kad „laivynas vaiduoklis“, kurį sudaro nežinia kam priklausantys ar deramo draudimo neturintys laivai, sudaro sąlygas Kremliui tęsti eksportą nepaisant Vakarų įvesto embargo ir rusiškos naftos kainų „lubų“ pasaulinėje rinkoje.

NATO ketina įkurti Aljanso sausumos pajėgų vadavietę Suomijoje. Taip bus išplėsta Jungtinių pajėgų vadavietės veikla. Tai pareiškė Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas, kurį cituoja Suomijos leidinys „Iltalehti“. Pasak pareigūno, naujo vadavietės centro sukūrimas leis visoms šiaurės šalims gauti narystės Aljanse privalumus. „Tikiuosi, kad mes būsime pavaldūs vienai vadovybei ir priklausysime vienam regioniniam gynybos planui.

Vakarų šalys turi rasti daug pagalbos srautų, kurie leistų padėti Ukrainai, jie gali būti tiek dvišaliai, tiek daugiašaliai. Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi CNN, tai pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas. „Suomija – gana maža šalis, bet pagal BVP vienam gyventojui užimame šeštąją vietą tarp didžiausių donorų. Mes suteikėme (Ukrainai) karinės pagalbos už 2 mlrd. eurų ir humanitarinės pagalbos už 700 mln. eurų.  Nuvykau į Kyjivą su 188 mln.

Ore tvyrant Trečiojo pasaulinio karo grėsmei, Vakarai ruošiasi kaip įmanydami ir bijo galimo Kremliaus įsiveržimo į NATO teritoriją. Tačiau Suomija turi bene geriausias bazes bei karinius mokymus Aljanse, į kuriuos atvažiuoja net kariai iš JAV. Suomijos atsargos generolas Pekka Toveris net neabejoja – Rusija nesugebėtų atsilaikyti Suomijoje ir patirtų triuškinantį pralaimėjimą.

Suomijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad tebesant susirūpinimui dėl didelės Maskvos organizuotos migracijos rizikos šalis pratęs savo sienos su Rusija perėjimo punktų uždarymo terminą po balandžio 14-osios „iki atskiro pranešimo“. Suomijos vidaus reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad Šiaurės šalies nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai iškiltų rimta grėsmė, jei šimtai trečiųjų šalių piliečių ir toliau bandytų kirsti sieną iš Rusijos be tinkamų dokumentų.

Estiją ir Suomiją jungiančio dujotiekio „Balticconnector“ pažeistos atkarpos Suomijos įlankoje remontas baigtas, vamzdyno veikla bus atnaujinta balandžio 22-ąją, pranešė Estijos perdavimų tinklų operatorė „Elering“. Anot pranešimo, šiuo metu tęsiamas dujotiekio jūrinės dalies valymas švariu vandeniu, po to jis bus ištuštintas ir atlikta jo vidinė geometrinė analizė. Po apžiūros vamzdis bus išdžiovintas ir pripildytas dujų.

Tikėtina, kad 12-metis berniukas, įtariamas vienoje Suomijos mokykloje nušovęs vieną savo bendraklasį ir sužeidęs dar dvi mergaites, suplanavo šį poelgį, ketvirtadienį pranešė policija. Suomija vis dar šokiruota dėl šaudynių, kurios įvyko antradienio rytą Viertolos mokykloje ketvirtame pagal dydį Suomijos mieste Vantoje, esančioje į šiaurę nuo sostinės Helsinkio.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, komentuodamas smūgius objektams Rusijos teritorijoje, pareiškė, kad rusai supranta tik jėgą, o karas visada susijęs su papildomais nuostoliais. Jis tai sakė trečiadienį Kyjive per bendrą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu spaudos konferenciją, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Aš visiškai sutinku, kad Rusija supranta tik jėgą.

 Suomijos policija trečiadienį pranešė, kad dvylikametis berniukas, įtariamas nušovęs klasės draugą ir dar du sužeidęs, buvo patyčių auka, ir ši patirtis buvo šaudymo incidento motyvas. Trečiadienis Šiaurės Europos šalyje buvo paskelbta gedulo diena. „Nustatyta, kad veikos motyvas – patyčios. Įtariamasis per apklausas policijai sakė, kad jis buvo patyčių auka, ši informacija pasitvirtino ir policijos atliekamame preliminariame tyrime“, – sakoma policijos pareiškime.

Suomijoje trečiadienį paskelbta gedulo diena, po to, kai antradienį vienoje mokykloje pradėjęs šaudyti 12 metų paauglys nušovė vieną bendraklasį, o dar du sunkiai sužeidė. Visų viešųjų pastatų ir įstaigų vėliavos bus nuleistos nuo 8 val. ryto, savo interneto svetainėje pranešė Vidaus reikalų ministerija, paraginusi visą šalį laikytis gedulo. Antradienio rytą 12 metų berniukas pradėjo šaudyti savo mokykloje Vantoje, ketvirtame pagal dydį Suomijos mieste.

Suomių policija pranešė, kad antradienį vienas 12-metis moksleivis ėmė šaudyti mokykloje Vantos mieste netoli sostinės Helsinkio. Pasak pareigūnų, vienas šeštos klasės mokinys žuvo, dar du buvo sunkiai sužeisti. Iš pradžių policija nurodė, kad buvo sužeisti mažiausiai trys mokiniai, tačiau vėliau pranešė apie vieno iš jų mirtį. „Šiandien po 9 val.

Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (SUPO) antradienį paskelbė metinį grėsmių vertinimą ir pareiškė, kad Rusijos žvalgybinė veikla tebėra didžiausia grėsmė Suomijos nacionaliniam saugumui.

Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (Supo) antradienį paskelbė metinį grėsmių vertinimą ir jame teigiama, kad Rusijos žvalgybos veikla tebėra didžiausia grėsmė Suomijos nacionaliniam saugumui.

Suomija vėl tapo laimingiausia pasaulio valstybe. Jau septynerius metus iš eilės, pagal mokslininkų sudarytą „Pasaulio laimės indeksą“, šalis puikuojasi pirmoje vietoje.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  „Manau, kad antraštės yra tokios, kad Suomija ir Danija vis dar pirmauja Pasaulio laimės ataskaitoje, o skandinavai dominuoja geriausių penketuke“, – teigia Oksfordo ekonomistas Jan-Emmanuel De Neve.

Kompanija „Nurminen Logistics“ gauna didelį pelną, gabendama į Suomiją žaliavas iš Rusijos, praneša portalas „Yle“. Pasak jo, „Nurminen Logistics“ akcijos buvo pelningiausios Helsinkio vertybinių popierių biržoje 2023 metais. Nors karas tęsiasi jau trečius metus, o sienos uždarytos, rusiško nikelio ir trąšų gabenimas geležinkeliu nesiliauja. Pervežimų nesustabdo ir Suomijos centrinio profesinių sąjungų susivienijimo SAK streikai.

Suomijos vyriausybė penktadienį pareiškė norinti priimti laikiną įstatymą, kuriuo siekiama pažaboti vadinamąją „instrumentalizuotą migraciją“, padaugėjus migrantų, bandančių kirsti sieną.  Helsinkis teigia, kad Rusija migrantus naudoja kaip hibridinio karo įrankį.

Pastaraisiais mėnesiais per rytinę sieną į Suomiją atvyko kelios dešimtys prieglobsčio prašytojų, kurie gali kelti grėsmę šalies vidaus saugumui. Tai portalui „Yle“ pareiškė Centrinės kriminalinės policijos atstovai. Pasak pareigūnų, grėsmę saugumui gali rodyti daug veiksnių.

Buvo laikas, kai NATO, rengdama savo karinius manevrus, stengdavosi vengti tiesioginio Rusijos paminėjimo. Ne tik dėl to, kad bijojo provokacijų. Tačiau Rusijos įsiveržimas į Ukrainą visa tai pakeitė. Dabar Aljanso pratybose galvojama apie Maskvą. Vienas iš pagrindinių pratybų „Steadfast Defender“ tikslų – atgrasyti Rusiją. Tai didžiausios Aljanso pratybos nuo Šaltojo karo pabaigos, kuriose dalyvauja 90 tūkst. karių ir kurios per ateinančius kelis mėnesius vyks visame rytiniame Europos flange.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas sakė, kad Šiaurės šalyse vykstančios NATO karinės pratybos siunčia Rusijai žinią, jog aljansas yra pajėgus veikti, jei viena iš narių būtų užpulta, pranešė Suomijos transliuotojas „Yle“. Prezidentas kalbėjo spaudos konferencijoje su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre+ po to, kai ketvirtadienį stebėjo NATO pratybas „Nordic Response“. A. Stubbas sakė, kad tai daroma daugiausia dėl NATO 5 straipsnio – Aljanso kolektyvinės gynybos nuosta...

Naujasis Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas penktadienį pareiškė, kad yra pasirengęs priimti sunkius sprendimus šalies saugumui apsaugoti. Kreipdamasis į Parlamentą per prisaikdinimo ceremoniją po pergalės vasario rinkimuose, A. Stubbas perspėjo, kad Rusijos invazija į Ukrainą reiškia pavojingą naują susiskaldymo erą. „Pagrindinis prezidento uždavinys – bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti, kad Suomijoje būtų išlaikyta taika“, – prisiekdamas parlamente sakė jis.

Nedarbas Suomijoje sausį pasiekė aukščiausią lygį nuo praėjusių metų gegužės – 8,3 proc., antradienį skelbia vyriausybė, remdamasi darbo rinkos tyrimų duomenimis. Praėjusio mėnesio pabaigoje šalyje buvo 231 tūkst. bedarbių, 2,561 mln. dirbančiųjų. Darbo jėgos aktyvumo lygis praėjusį mėnesį sudarė 67,3 proc., užimtumo lygis – 61,8 procentus. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai sausiu) nedarbo lygis Suomijoje pakilo 0,7 procentinio punkto.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Suomijoje sausį lėtėjo iki 3,3 proc. nuo 3,6 proc. gruodį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų spalio. Anot pranešimo, vartotojų kainų indekso dinamiką pirmąjį metų mėnesį nulėmė sumenkę metiniai kainų prieaugiai maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 1,6 proc.), būsto ir komunalinių paslaugų (iki 4,3 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų (iki 4,4 proc.

Išrinktasis Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas sakė, kad karas su Ukraina Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui yra „per daug svarbus“, todėl Kyjivui reikia nuolatinės karinės paramos, pranešė Suomijos transliuotojas „Yle“. „Šis karas yra per daug svarbus Putinui, kad jis jį pralaimėtų, ir dėl to jis sukelia problemų. Vienintelis dalykas, kurį Putinas supranta, yra galia. Parodykite bet kokį silpnumą – bet kokius minkštumo elementus – ir jis puls“, – sakė A. Stubbas.

Daugeliui Suomijos gyventojų karas Ukrainoje primena netolimą jų šalies praeitį, kai 1939 m. lapkritį per melagingą sovietų operaciją Stalino pajėgos apšaudė pasienio postą ir dėl to apkaltino suomius – tai buvo pretekstas pradėti sausumos puolimą. Trumpo 105 dienas trukusio Žiemos karo pabaigoje Suomija pridarė sovietams daug nuostolių, bet galiausiai buvo priversta atsisakyti teritorijos ir sumokėti reparacijas.

Suomijos vardų valdyba, priklausanti Teisingumo ministerijai, paskelbė naujų vardų sąrašą, kuriuos patvirtino ir atmetė praėjusiais metais, skelbia portalas „Yle“. Pasirodo, kad Suomijoje buvo tėvų, kurie norėjo savo vaiką pavadinti Voldemortu, Yes ar Vasara. Visiems šiems asmenims nebuvo leista taip pavadinti vaikų. Beje, jeigu kyla klausimų, kuo suomiams užkliuvo Lietuvoje kartais pasitaikantis vardas Vasara, tai suomiškai „vasara“ yra plaktukas.

Suomijos gyventojai išsakė savo nuomonę – jie balsavo už tai, kad šių „Eurovizijos“ dainų konkurse jiems atstovautų „Windows95Man“ su daina „No Rules“ (liet. – jokių taisyklių). Vasario 10 d.  Suomijos išankstinė atranka į „Eurovizijos“ dainų konkursą užėmė „Nokia“ areną – didžiausią salę, kurioje kada nors vyko dainų konkursas. Vakare varžėsi 7 atlikėjai. Kiekvienas iš jų jau spėjo įsitvirtinti Suomijos dainų topuose, todėl konkursas buvo labai atviras.

Suomijos prezidento rinkimus sekmadienį laimėjo buvęs ministras pirmininkas konservatyvusis Alexander'as Stubbas. Apie 4,3 mln. rinkėjų sekmadienį rinkosi tarp A. Stubbo ir buvusio užsienio reikalų ministro Pekkos Haavisto, Žaliųjų partijos parlamento nario, kuris išsikėlė kaip nepriklausomas kandidatas. „Na, Alexanderi. Sveikinu 13-ąjį Suomijos prezidentą“, – tiesioginiame televizijos eteryje P. Haavisto pasakė A. Stubbui.

Buvęs konservatorių premjeras Alexanderis Stubbas sekmadienį laimėjo antrąjį rinkimų turą ir buvo išrinktas Suomijos prezidentu, praneša dpa. Suomijos visuomeninio transliuotojo „Yle“ duomenimis, suskaičiavus 99,6 proc. balsų paaiškėjo, kad 51,6 proc. rinkėjų balsavo už A. Stubbą, o 48,4 proc. – už Žaliųjų partijos kandidatą Pekka Haavisto. P. Haavisto jau pasveikino savo varžovą su pergale. Pasak „Yle“, rinkėjų aktyvumas antrajame prezidento rinkimų ture siekė 70,7 proc.

Du patyrę politikai sekmadienį varžosi Suomijos prezidento rinkimuose, šiam postui įgavus didesnę reikšmę po šalies prisijungimo prie NATO ir augant įtampai su kaimynine Rusija. Maždaug 4,3 mln. rinkėjų turi pasirinkti buvusį konservatorių ministrą pirmininką Alexanderą Stubbą arba buvusį užsienio reikalų ministrą, Žaliųjų partijos parlamentarą Pekką Haavisto, kuris rinkimuose dalyvauja kaip nepriklausomas kandidatas.

Suomija siunčia Ukrainai 22-ąjį karinės pagalbos paketą, kurio vertė – beveik 190 mln. eurų. Tai pranešė Suomijos gynybos ministerija, rašo „Ukrinform“, remdamasi portalu „Yle“. Pasak ministerijos atstovų, teikiant pagalbą atsižvelgiama tiek į Ukrainos poreikius, tiek į Suomijos gynybos pajėgų išteklius, tačiau išsamus krovinio turinys ir jo pristatymo detalės dėl saugumo neatskleidžiamos. Šiame pagalbos pakete – ir produkcija, nupirkta iš Suomijos gamintojų.

Nuo praėjusio ketvirtadienio prašymus dėl perėjimo iš rezervo į civilinę tarnybą pateikė beveik 630 Suomijos karo prievolininkų. Tai naujienų agentūrai STT pareiškė Civilinės alternatyviosios tarnybos centro vadovas Mikko Rejonenas, praneša portalas „Yle“. Pernai buvo pateikta 1 650 prašymų dėl pasitraukimo iš rezervo, 2022 metais – daugiau kaip 3 800. Prašymų skaičius akivaizdžiai išaugo, kai gynybos ministras Anttis Häkkänenas pareiškė ketinąs keisti teisės aktus, kad būtų užkirsta...

Ketvirtadienį ir penktadienį Suomiją suparalyžiuos streikas – maždaug 300 tūkst. žmonių nedirbs protestuodami prieš vyriausybės siūlomas darbo rinkos reformas, įskaitant socialinių išmokų mažinimą. Suomija, kaip ir jos kaimynės kitos Šiaurės šalys, garsėja dosniu gerovės modeliu, labai apsaugančiu ir naudingu darbuotojams.

Chaotiškas sausis nusiaubė visą Europą: Skandinavijoje tvyrojo rekordiškas 40 laipsnių šaltis, Ispanijoje – rekordiškas 28 laipsnių karštis, o Lietuvoje gatves apsėmė vanduo. Sausio pradžioje termometrų stulpeliai Suomijoje ir Švedijoje kai kur nukrito žemiau 40 laipsnių šalčio. Šiose dviejose Skandinavijos šalyse buvo užfiksuota kol kas šalčiausia temperatūra šią žiemą.

Suomija sekmadienį rinks naują prezidentą, kurio vaidmuo vadovaujant užsienio politikai padidėjo dėl padidėjusios įtampos su kaimynine Rusija, šiai pradėjus karą Ukrainoje. Naujajam valstybės vadovui, kuris taip pat yra Suomijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, didžiausias rūpestis bus besikeičiantis Europos geopolitinis kraštovaizdis.

Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas pareiškė, kad ketinama įvesti visišką draudimą Rusijos piliečiams sudaryti nekilnojamo turto sandorius šalyje. Tikimasi surasti „teisinį sprendimą“ jau šių metų pavasarį. Šiuo atveju jau kalbama ne tik apie būsto įsigijimą, bet ir apie nuomą.