Pietų Karelijos gelbėjimo tarnybos budintis ugniagesių vadovas Toni Jaako pasakojo, kad rezervuaras sprogo „su sprogimui būdingomis pasekmėmis“. Įmonės teritorijoje, kur laikomi įvairūs skysčiai, išsiliejo apie 50 kubinių metrų talo alyvos, o gesinimo darbai truko ilgiau nei dvi valandas, rašoma „Astra“.
„Laimė, kiti rezervuarai nenukentėjo. Rizika buvo labai didelė, tačiau ugnis neišplito“, – patikslino gelbėjimo tarnybos atstovas.
Pietų Karelijos gelbėjimo tarnyba kovoja su gaisru ir tarša Kaukopėjoje
Per avariją žmonės nenukentėjo, tačiau talo alyva pro lietaus nuotekų sistemą pateko į Saimos ežerą, kur statomos užtvaros ir alyva iš vandens jau šalinama vakuumine mašina. Valymo darbus akvatorijoje planuojama baigti šiandien.
Talo alyva yra celiuliozės gamybos iš medienos, pirmiausia spygliuočių, šalutinis produktas. Tai tamsus, klampus, aliejingas skystis, susidarantis šarmu verdant medieną. Iš jo pramoniniu būdu išgaunamos dervos, riebalų ir dervų rūgštys bei kiti cheminiai produktai, įskaitant žaliavą muilo gamybai. „Stora Enso“ taip pat nurodo, kad šiandien talo alyva naudojama ir kaip žaliava biodegalų gamybai.
Talo alyva yra degi organinė medžiaga. Gelbėtojai pabrėžia, kad ji yra biologiškai skaidi.
„Stora Enso“ aiškinasi, kodėl pakilo slėgis ir įvyko rezervuaro sprogimas“, – pridūrė Pietų Karelijos gelbėjimo tarnybos budintis ugniagesių vadovas.
Šią situaciją sukėlusio technologinio gedimo priežastis nustatinėjama, teigiama įmonės pranešime.
„Gamyba gamykloje buvo sustabdyta, kad būtų įvertinta žala ir atlikti būtini remonto darbai“, – patikslino „Stora Enso“.
Įmonė yra paties Suomijos ir Rusijos Federacijos pasienio kaimynystėje. Rusijos pusėje Svetogorske, prie tos pačios Vuoksos upės, yra Svetogorsko celiuliozės ir popieriaus kombinatas. Abi įmonės turi bendrą istoriją: iki Antrojo pasaulinio karo Enso miestas ir jame esančios pramonės įmonės priklausė Suomijai bei buvo susijusios su Suomijos koncernu „Enso-Gutzeit Oy“. XX a. 4-ajame dešimtmetyje „Enso-Gutzeit“ pastatė celiuliozės gamyklą Kaukopėjoje, Imatroje. Celiuliozės gamyba čia prasidėjo 1935 m.
Po karo ir valstybės sienų pasikeitimo Enso įmonės atsidūrė SSRS teritorijoje, o „Enso-Gutzeit“ neteko reikšmingos savo gamybinių pajėgumų dalies. Bendrovė išlaikė gamybą Suomijoje, įskaitant gamyklą Kaukopėjoje.
Subyrėjus Sovietų Sąjungai „Stora Enso“ išplėtė savo gamybą ir į Rusiją, tačiau po 2022 m. Ukrainos užpuolimo nutraukė nutraukė veiklą ir pardavė savo gamyklas Rusijoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
