Ieva Pupeikytė-Didžiulė

Lietuvos ūkininkai skundžiasi dėl prasto derliaus ir kaltina gamtą, kad ši šiemet pateikė vieną siurprizą po kito. Iš pradžių daržoves – bulves, morkas, burokus laukuose šutino kaitra, o vėliau talžė ledų kruša. Pasak ūkininkų, gamta sumaišė mėnesius ir dėl orų kataklizmų nukentėjo ne tik daržovių, bet ir grūdų derlius. Jau dabar prognozuojama, kad dėl prasto derliaus brangs duona, bulvės, burokėliai, svogūnai, morkos.

Vien antradienį su koronaviruso komplikacijomis į ligoninę atsigulė 46 ligoniai, beveik visi nesiskiepiję. Mokslininkai prognozuoja, kokia bus ketvirtoji koronaviruso banga ir ko tikėtis rudenį. Jau artimiausiomis savaitėmis, pasak ekspertų, tikėtina, kad užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiai perkops 1000 atvejų ribą per parą. Augant susirgimams, Santaros klinikos jau skelbia apie įtampą reanimacijoje – lovos užpildytos koronaviruso pacientais – 9 iš 10 yra nepasiskiepiję.

Nelegalų antplūdis, koronaviruso pandemija ir nepopuliarūs sprendimai dėl skiepų kaip reikiant kirto per valdžios reitingus. Smuko premjerės Ingridos Šimonytės ir visos Vyriausybės populiarumas – 14 ministrų vertinami neigiamai. Naujausia „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad žemyn nusirito ir prezidento Gitano Nausėdos reitingas. Sociologai ir politikos apžvalgininkai tokią Vyriausybės politinę duobę sieja su kriziniu laikotarpiu ir nepopuliariais sprendimais.

Klaipėdos regione koronaviruso situacija aštrėja – laisvų lovų COVID-19 pacientams uostamiesčio universitetinėje ligoninėje jau nebeliko. Ligoninės vadovybė šaukiasi mažesnių regiono gydymo įstaigų pagalbos – Kretingos, Tauragės, Šilutės. Koronaviruso pacientų, gulinčių ligoninėse, daugėja ir Vilniaus regione. Pasak medikų, beveik visi į ligonines patekę koronavirusu užsikrėtę asmenys yra nepasiskiepiję.

Vyriausybė priėmė verdiktą – asmenims be galimybių paso nuo rugsėjo 13 dienos bus uždarytos didžiųjų parduotuvių durys, grožio salonai, kirpyklos, kavinės ir restoranai. Nepasiskiepiję asmenys galės lankytis tik nedidelėse parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto prekės, taip pat optikos prekių parduotuvėse, vaistinėse. Tiesa, Vyriausybė atsitraukė nuo užmojų neleisti nepaskiepytiems asmenims naudotis viešuoju transportu ir patekti į gydymo įstaigas – tokių reikalavimų nebeliko.

Mitingas neatgrasė valdžios nuo planų – valdantieji siūlo nemokėti ligos išmokų asmenims, kurie nepasiskiepijo ir užsikrėtė COVID-19. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad tokiu būdu siekiama paskatinti žmones persigalvoti ir kuo greičiau vakcinuotis. Žmonės dėl to jau pradeda ne juokais pykti. Nors premjerė Ingrida Šimonytė įsiaudrinusius gyventojus ramina, kad prievartinio skiepijimo šalyje nebus, tačiau pripažįsta, kad prabanga nesiskiepyti kirs per gyventojų kišenes.

Kai kuriems šalies darbdaviams trūko kantrybė – nuo darbo nušalina darbuotojus, kurie privalomai nesitestuoja nuo koronaviruso,  tokie darbuotojai negauna ir atlyginimo. Apie nušalinimus nuo darbo prabyla vis daugiau įmonių – vien „Lietuvos geležinkeliai“ skelbia nušalinę 15 darbuotojų, kurie nesutiko testuotis. O profsąjungos piktinasi – esą kai kurie verslai vadovaujasi botago principu ir užuot ieškoję sprendimų varo žmones iš darbų.

Nacionalinio masto eksperimentas – socialdemokratai siūlo išbandyti 4 dienų darbo savaitę kaip tai jau padarė islandai. Pasak socialdemokratės Orintos Leiputės, tokia trumpesnė darbo savaitė ne tik nekenkia ekonomikai, bet ir gerina darbo našumą. O į tokius siūlymus darbdaviai žiūri skeptiškai. Verslininkai ragina valdžią pirmiausia sutvarkyti biurokratinį aparatą, kur darbuotojai skęsta popierizmo jūroje ir nespėja aptarnauti klientų.

Aiškėja, kiek ir kokių verslų per šiuos pandeminius metus atsidūrė ant bankroto slenksčio. Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad tuoj nemokiomis gali tapti 200 šalies įmonių. O daugiausia su finansinėmis problemomis susiduria nuo pandemijos nukentėjusios prekybos, apgyvendinimo, maitinimo paslaugas teikiančios įmonės. Tiesa, Valstybės kontrolė įspėja, kad iki šiol milijoninę valstybės paramą gauna ir tos įmonės, kurioms atsigauti šansų beveik nėra.

Valdžia sako, kad žmones skiepytis prišaukti sunku, bet prie Vilniaus Kalvarijų turgaus – paradoksas. Susirinkusi eilė žmonių niršta, kad laukti tenka kelias valandas, o specialistai sako, kad paskiepyti visų norinčių nespės, nes skiepų autobusiukas turi pajudėti į kitą vietą. O štai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje per dvi savaites sergančiųjų COVID-19 skaičius padvigubėjo. O į ligos patalą gydymo įstaigose atsigula neskiepyti žmonės.

Epidemiologinė situacija šalyje sparčiai blogėja – pastarąją parą užfiksuotas per vasarą rekordinis užsikrėtusių koronavirusu skaičius – 176 nauji atvejai. Mokslininkai įspėja, jei padėtis nesikeis – rudenį jau turėsime kelis tūkstančius naujų sergančių per dieną ir karantiną. Žmonėms nesivakcinuojant, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen visiems pasiskiepijusiems siūlo organizuoti piniginę loteriją.

Vengiantiems skiepytis gyvenimas apkars – nemokamų testų norintys keliauti, dalyvauti renginiuose ar koncertuose gali greit nebegauti. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad toks testavimas mokesčių mokėtojams kainuoja brangiau nei skiepas. Vilniaus meras Remigijus Šimašius siūlo apmokestinti ir gydymą nuo koronaviruso – nepasiskiepiję, užsikrėtę ir į ligoninę papuolę asmenys, už gydymą mokėtų iš savo kišenės.

Lietuvoje daugiausia laisvų darbo vietų per trisdešimt metų – darbdaviai skundžiasi, kad nėra kam dirbti. Verslininkai piktinasi, kad žmonės mieliau renkasi pašalpą nei jų darbo vietą. O darbuotojus ginančios organizacijos atšauna – esą lenkti nugarą ir kentėti didžiulį darbo krūvį už mažas žmonės nebenori. Užimtumo tarnyba tikina, kad šiuo metu labiausiai trūksta kvalifikuotų darbuotojų – inžinierių, montuotojų, vairuotojų, slaugytojų.

Pasaulinėse rinkose brangstantys metalai, mediena, plastikas kelia valstybinių projektų kainas Lietuvoje ir grasina įšaldytomis statybomis. Statybininkų asociacija nevynioja žodžių į vatą – kai kurie rangovai jau atsisako projektų ir netgi ryžtasi susimokėti šimtatūkstantines baudas tam, kad nepatirtų dar didesnių nuostolių. Ne pyragai ir užsakovams – jei nebus įvykdyti sutartyse numatyti reikalavimai, gali tekti grąžinti europinius pinigus.

Lietuva, vos spėjusi atsikvėpti nuo koronaviruso, jau fiksuoja augantį užsikrėtusiųjų nuo COVID-19 skaičių ir iš žaliosios zonos žengia į geltonąją. Mokslininkai prabyla apie ketvirtąja koronaviruso bangą ir Lietuvoje plintančią delta atmainą. Nepaisant grėsmių, tautiečiai ir toliau skiepijasi vangiai – Vilnius jau išpylė 5 tūkstančius „Moderna“ vakcinos dozių už 75 tūkstančius eurų, dar 4-ių tūkstančių skiepų galiojimas tuoj baigsis.

Spygliuota viela tiesiama nuo nelegalų pasienyje migruojantiems žvėrims gali tapti mirtinu pavojumi. Pasak Seimo nario Lino Jonausko, miško žvėrys gali įsipainioti į vielos kablius, smarkiai susižaloti ir žūti. O pasieniečiai atšauna, kad kol kas nė vienas žvėris neįsisuko į spygliuotą vielą ir nenugaišo.

Paaiškėjo, kad Lietuvoje nuo koronaviruso vangiausiai skiepijasi transporto sektoriaus darbuotojai, vežėjai, laivų statybos bendrovių darbuotojai, entuziazmu netrykšta ir prekybininkai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kai kuriose įmonėse iki šiol pasiskiepijo vos keli procentai žmonių. Lietuvoje išplėstas privalomas testavimas kai kurių sričių darbuotojams.

Benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje kopia į rekordines aukštumas. Vairuotojai piktinasi, kad degalai brangsta kas savaitę ir kol kas galo nematyti. Degalinių atstovai atšauna, kad dėl to kalta ne tik brangstanti nafta, bet ir po karantino pasaulyje išsijudinusi rinka. O pasak ekonomistų, nafta ne tik didina degalų kainą, bet ir kelia maisto produktų, įvairių kitų prekių transportavimo išlaidas.

Vilniuje – netikėta pasala nelegalams – sostinėje į policiją iš pasienio pavėžėjai atgabeno būrį sienos pažeidėjų. Pasak policijos, pavėžėjus nuo pasieniečių bėgantiems nelegalams nežinomas asmuo išsikvietė iš vokiško numerio. Tiesa, pažeidėjus vairuotojai pristatė ne į Vokietiją, o tiesiai į Vilniaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą.  Į Lietuvą toliau plūstant nelegalams, Vyriausybė siūlo apribot jų judėjimą ir neleisti išeiti iš apgyvendinimo vietų.

Kaimynai latviai imasi drastiškų priemonių – darbdaviams suteikia teisę atleisti iš darbo tuos, kurie iki rugsėjo vidurio nesiskiepys nuo koronaviruso. Lietuva tokių kraštutinių veiksmų kaip kaimynai griebtis nesiryžta, tačiau ruošia naują tvarką – privalomą darbuotojų testavimą. Kai kurie darbdaviai atviri: nenori mokėti už nesiskiepijančių testavimą ir išleisti tirtis darbo metu. Tokią prievolę testuotis ministerija žada įvesti tiems, kurie atsisako skiepo, bet nori dirbti.

Lietuva iškilmingai švenčia Valstybės dieną – karaliaus Mindaugo karūnavimo šventę. Šalies miesteliuose vejamos tautinės juostos, pinami vainikai, vyksta amatų mugės. Kretingiškiai už Mindaugą netgi kėlė pieno šampano, pagaminto iš raugo. O štai Vilniuje net ir galinga liūtis neišvaikė prie Prezidentūros į šventę susirinkusių ir patriotiškai nusiteikusių žmonių.

Marijampolė jau skelbia skiepų loterijos nugalėtojus ir laimingiesiems dovanoja paspirtukus ir telefonus. Tiesa, nei loterijos, nei prizai visos šalies neišgelbėjo – prezidento Nausėdos viešai skelbtas tikslas iki Mindaugo karūnavimo dienos paskiepyti 70 procentų visuomenės, subliuško.

Lietuvoje naujas nelegalių migrantų rekordas – per parą pasieniečių sulaikė 150. Padėtis įtempta – pasienio užkardose nebėra vietos migrantams, kai kurie jų tiesiog susodinti ant grindų. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija dėl migrantų srautų siūlo skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu. O Lazdijų rajono savivaldybė pati ėmėsi iniciatyvos ir migrantus ketina apgyvendinti Kapčiamiesčio mokykloje. Tiesa, vietiniai žmonės išskėstomis rankomis atvykėlių nelaukia.

Po aštuonis mėnesius trukusių suvaržymų tautiečiai švenčia karantino pabaigą – kavinių ir restoranų viduje galimybių paso nebereikės, tad šiuo verslu užsiimantys džiūgauja, nors neslepia ir pasimetimo – dar prieš pora dienų sveikatos ministras tokių ribojimų atšaukti neketino. O renginių organizatoriai pikti, mat grandioziniai,  tūkstančius  žmonių priviliodavę vasaros festivaliai jau nuplaukė – Galimybių pasas jų lankytojams vis dar bus privalomas.

Nuo kitų metų parduotuvių lentynose brangs alkoholis ir cigaretės – dėl akcizų didėjimo kainos palaipsniui kils trejus metus iš eilės. Tam jau pritarė Seimas. Daugiausiai teks pakloti stipriųjų gėrimų mėgėjams ir perkantiems kaitinamąjį tabaką. Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolo Majauskas aiškina, kad valstybei akcizų nedidinant, kainas pakels patys prekybininkai.

Aštuonis mėnesius trukęs karantinas Lietuvoje skaičiuoja paskutines dienas – nuo liepos pirmosios jo nebeliks. daug tikėjęsi gali nusivilti – ekstremali situacija galios toliau, liks ir dalis suvaržymų. Į parduotuves, restoranus ar kirpyklas –  tik su kaukėmis, o norintiems užeiti į kavinių ir restoranų vidų – tik su Galimybių pasu. Tokiais sprendimais jau piktinasi dalis verslininkų ir vadina juos nesuvokiamais.

Lietuva pasaulyje užima antrą vietą pagal sergamumą inkstų vėžiu ir pirmą pagal mirtingumą nuo jo. Medikai inkstų vėžį vadina nebyliu ir ragina gyventojus kasmet atlikti tyrimus. Tačiau po pandeminių metų gydytojai sunerimę – pacientai į juos kreipiasi jau gerokai uždelsę, kai vėžys būna pažengęs, o ligoniai kritinės būklės.  26 metų Dovilė tapo pirmąjį savo vasarišką paveikslą – saulėtą pakrantę ir iki jos lengvai besiritančias jūros bangas.

Skausmingai nuo pandemijos nukentėjusiems restoranams, kavinėms, sporto klubams mokesčių lengvata – 9 procentų PVM tarifas. Restoranai tikina balansuojantys ant išlikimo ribos, mat jau kuris laikas gyvena iš skolintų pinigų. Tiesa, kai kurie Seimo nariai lengvatai nepritaria ir atšauna, kad ja pasinaudos tik „elitas“, o paprasti žmonės jokios naudos nepajaus. Premjerė Ingrida Šimonytė atkerta, kad tai parama verslui, o ne kavinių ar restoranų lankytojams.

Džiugios naujienos – per vakar parą Lietuvoje nuo koronaviruso nemirė nei vienas žmogus – tokios statistikos nebuvo jau daugiau kaip 8 mėnesius. Tačiau vakcinacijos tempams lėtėjant, perspėjimas iš Prezidentūros – rudenį galime tikėtis naujo karantino.  Žinios, kad koronavirusas nepareikalavo nė vieno žmogaus gyvybės, nebuvo jau aštuonis mėnesius – nuo spalio vidurio.

Marijampolės savivaldybė jau skelbia vakcinavimo loterijos laimėtojus – kai kuriems pasiskiepijusiems atiteko skrydis oro balionu, 100 eurų dovanų kuponai ar kvietimai į restoraną. Tiesa, nepaisant visų vilionių, vakcinavimo apimtys traukiasi ir Marijampolėje. O miesto meras įsitikinęs – jei ne prizai, norinčiųjų skiepytis vasarą būtų dar mažiau. Skiepų tempams stojant visoje Lietuvoje, Prezidentas Gitanas Nausėda ragina žmones neatsipalaiduoti.

Lietuvoje kas penktas žmogus prisipažįsta medikams duodantis kyšį valstybinėse ligoninėse ar klinikose. Medikų sąjūdis tikina, kad kyšininkavimo mastas yra dar didesnis nei skelbia tyrimai. Štai kai kurie TV3 žinių kalbinti pašnekovai vadovaujasi posakiu „netepsi – nevažiuosi“, o medikai, imdami kyšius, teisinasi per mažais atlyginimais. Realybė liūdna – pacientai kyšiams Lietuvoje kasmet išleidžia didžiules sumas – kelias dešimtis milijonų eurų.

Po kalbų apie gyventojų skiepijimą Palangos ir Šventosios paplūdimiuose sveikatos apsaugos ministerija sako svarsčiusi ir apie kitokias atrakcijas žmonėms – loterijos bilietus ar šuolį nuo Televizijos bokšto. Tiesa, ministras Arūnas Dulkys tikina, kad pastarųjų minčių atsisakyta, o idėja skiepyti gyventojus šalies kurortuose, prie paplūdimių, įgauna pagreitį. Vasaros sostinė jau ruošiasi nuo liepos mėnesio poilsiautojus skiepyti „Janssen“ vakcina prie pat Palangos tilto.

Antrąjį „Astrazeneca“ skiepą trečiadienį gavusi Ingrida Šimonytė sako, kad skiepijimo tempai šalyje lėtėja – atėjus vasarai, norinčiųjų gauti vakciną vis mažiau. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija jau nuo ketvirtadienio kviečia žmones visoje Lietuvoje pasiskiepyti be jokios išankstinės registracijos. O štai sveikatos ekspertai įspėja apie Europoje sparčiai plintančią indiškąją koronaviruso atmainą – esą ji gali būti pavojingesnė vaikams, jaunimui ir sukelti sunkias komplikacijas.

Vilniaus daugiabučių gyventojams šansas susitvarkyti savo kiemus – įsirengti vaikų žaidimų, sporto aikšteles, automobilių stovėjimo vietas. Savivaldybė žada kompensuoti po 10-15 eurų už vieną kvadratinį metrą sutvarkytos teritorijos. Tiesa, kai kurie daugiabučių namų bendrijų savininkai skundžiasi, kad sunkiausia sutarti su pačiais gyventojais, mat žmonių norai skirtingi. Maža to, siekiant gauti paramą tenka pereiti ir biurokratijos pinkles.

Nelegalūs migrantai ir toliau plūsta – pasieniečiai sulaikė į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius 58 migrantus. Pareigūnams iš viso įkliuvo keturios tokios nelegalių migrantų grupės. Pirminiais duomenimis, didžioji dauguma migrantų neturi asmens dokumentų. O tarp sulaikytųjų įvairaus amžiaus moterys, vyrai, nepilnamečiai ir mažamečiai vaikai.  Kol Pabradėje vis dar kyla palapinių miestelis, į Lietuvą ir toliau plūsta neteisėti migrantai.

Kai kurie skiepų nuo koronaviruso bijantys antivakseriai neriasi iš kailio ir mainais už įrašą apie skiepus siūlo kyšį. Lietuvoje užfiksuotas ne vienas atvejis, kai gyventojai prašo neteisėtai gauti skiepijimo įrašą sistemoje, nors vakcinuotis net neketina. Marijampolėje už tai žmogus slaugytojai pasiūlė kyšį iki 100 eurų. Sveikatos apsaugos ministerija tokius gudruolius įspėja – už papirkinėjimą ir kyšininkavimą gresia baudžiamoji atsakomybė.

Pandemijai jau slūgstant, bet kainų pasiutpolkė tik įsisuka. Žmonės jau dabar pastebi, kad brangsta viskas iš eilės – maisto produktai, paslaugos, į aukštumas šoko ir statybinių medžiagų kainos. Įtakos tam turi visame pasaulyje kylančios žaliavų – naftos, įvairių metalų, grūdų kainos. Ir tolimesnės prognozės nedžiugina.

Būsto kainos šalyje kopia į viršų taip smarkiai, kad ekonomistai vis dažniau užsimena apie perkaitimą. Esą jei taip ir toliau, tuomet būsto kainų metinis augimas pralenks didėjančius atlyginimus, o tai jau tampa pavojinga. Kaip atšaldyti įkaitusią nekilnojamojo turto rinką, galvas suka ir valdantieji. Premjerė Ingrida Šimonytė jau prakalbo apie naują mokestį. Tiesa, koks bus nekilnojamojo turto mokestis – ar visuotinis,  ar pagal turimus objektus, kol kas dar neaišku.

Ginčas tarp konservatorių ir Prezidento gilėja ir net tampa pajuokos objektu. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis kviečia Gitaną Nausėdą susitikti akis į akį ir aptarti, kas atstovaus Europos Vadovų Taryboje – šalies vadovas ar premjerė Šimonytė. Nepavykus susitarti, grasinama įstatymo projektu, kuris įteisintų Ministro Pirmininko atstovavimą Europos lyderių susitikimuose. Tokie ketinimai apžvalgininkams panašūs į šantažą.

Prie ežero, Nemenčinės miškuose įsikūrusios vaikų stovyklos „Varlinukas“ organizatoriai jau rezervuoja vietas vaikų poilsiui ir ugdymui. Pasak organizatorių, tėvai kasdien atakuoja juos skambučiais, mat vasara jau ant nosies, o mokslams pasibaigus ne visi turi galimybę nuobodžiaujančius vaikus palikti pas senelius.   „Kiekvieną dieną sulaukiame labai daug skambučių ir laiškų ir tų pačių klausimų, kada jūs pagaliau atsidarysite? Tikrai mums 100 procentų pažadėkite.

Klaipėda „AstraZeneca“, kitaip – „Vaxzevria", vakcina jau kviečia skiepytis 18 metų sulaukusius jaunuolius ir vyresnius. Tačiau norinčiųjų gretos gauti būtent šią vakciną vis mažėja – kai kur į vakcinacijos centrus ateina vos keli žmonės, nors vakcinos guli šimtai dozių. Marijampolės savivaldybės meras jau kuria planus, kaip atliekamomis vakcinomis skiepytis gyventojus privilioti dovanomis – loterijomis ar bilietais į kino teatrą.

Lietuvoje startavusi vieninga skiepų registracijos sistema, tačiau strigti pradėjo jau nuo ankstyvo ryto. Prie šios sistemos prisijungus 60 savivaldybių, prie jos jungtis pradėjo žmonės iš visos Lietuvos, o tokio gyventojų antplūdžio sistema neatlaikė. Jai nulūžus, žmonės suskubo skambinti telefonu karštąja linija, kurios darbuotojai sulaukė net 400 skambučių per sekundę. Ministas Arūnas Dulkys žmones ramina, kad tai  nedideli nesklandumai, kurie jau pašalinti.

Sveikatos apsaugos ministerija moja ranka į ekspertų siūlymų neskiepyti „AstraZeneca“, kitaip „Vaxzevria", vakcina jaunų žmonių ir nusprendė toliau vakcinuoti visus pilnamečius šalies gyventojus. Ministerijos teigimu, riboti skiepijamų žmonių amžiaus nerekomenduoja ir Europos Vaistų agentūra. Pasak onkoimunologo Mariaus Striogos, klinikiniai tyrimai rodo, kad „Vaxzevria“ vakcina yra efektyvesnė ir saugesnė  senjorams nei jaunimui.

Žmonės prašo ankstinti antrąjį „AstraZeneca“ – „Vaxzevria" – skiepą, kad nereiktų laukti maksimalaus Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamo – trijų mėnesių laikotarpio. Poilsio išsiilgę tautiečiai nori kuo greičiau pasiskiepyti ir skristi į užsienio kurortus atostogų, keliauti darbo reikalais ar pasimatyti su artimaisiais.

Nuo koronaviruso Santaros klinikose mirė jauna 23 metų mergina. Ukmergiškė koronavirusu užsikrėtė balandžio pradžioje ir ilgą laiką medikai ją gydė Santaros klinikose. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, kaip ir kur jauna mergina užsikrėtė COVID-19, kol kas nėra žinoma. Mergina nuo koronaviruso nebuvo paskiepyta. Plintant viruso atmainoms, serga vis jaunesni, o Lietuva jau laukia sprendimo, ar galės „Pfizer" vakcina skiepyti ir paauglius.

Nepaisant karantino ir draudimo būriuotis į Antakalnio kapines plūdo minios žmonių – nešini gvazdikais, įsisegę Georgijaus juosteles, daugiausia rusakalbiai gyventojai minėjo Gegužės 9-ąją. Prie sovietų kareiviams skirto memorialo susirinko apie tūkstantis žmonių. Per minėjimą neapsieita ir be incidentų – išskleista sovietinė vėliava, vienas chuliganas policijos pareigūnus išvadino necenzūriniais žodžiais. Keliems asmenims surašyti administracinių teisių pažeidimo protokolai.

Savivaldybėse skiepų lenktynės ir chaosas – kol vieni dar bando įtikinti senjorus skiepytis, kiti jau nebesuka galvos ir vakcinuoja trisdešimtmečius. Marijampolės, Joniškio savivaldybėse skiepą jau gali gauti 35-erių ir vyresnio amžiaus gyventojai. O Pakruojis nuo šeštadienio žada vakcinuoti visus norinčius, net ir aštuoniolikmečius. Artėjant masinei vakcinacijai premjerė Ingrida Šimonytė lankėsi Klaipėdoje, kur skiepijimo tempai nėra džiuginantys.

Specialistai skelbia, kad pirmąjį Lietuvoje nustatytą braziliškosios atmainos atvejį parsivežė po Pietų Ameriką ir Europą pakeliavęs kaunietis. Imunologai aiškina, kad braziliškoji atmaina kelia didžiulį susirūpinimą, mat ja užsikrečia ir tie, kurie jau anksčiau persirgo COVID-19 liga. Lietuvoje pirmą kartą aptikta braziliškoji koronaviruso atmaina. Ji nustatyta žmogui, kuris keliavo po Pietų Ameriką, lankėsi ir Europoje – Italijoje.

Marijampolė surengė skiepų akciją – „atvežki pensininką – gausi skiepą“. O bet kuriam senjorą skiepytis atlydėjusiam žmogui pažadėta po „Pfizer“ vakciną. Išgirdę tokią naujieną, kai kurie marijampoliečiai leidosi net į pensininkų medžioklę – prie vakcinacijos centro laukė po keletą valandų, kad galėtų mainais už vakciną palydėti senjorą skiepytis. Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad Marijampolė ir vėl išsišoko – skiepija ne pagal prioritetą.