Ieva Pupeikytė-Didžiulė

Vilniuje epidemiologinė situacija primena infekcijos piką žiemą. Blogėjant situacijai, vilniečiai sulaukė įspėjamųjų žinučių, ragina laikytis karantino ribojimų ir skiepytis. Pasak medikų, serga ir miršta vis daugiau 30-40 metų jaunų, darbingo amžiaus žmonių, greitosios viena po kitos veža ligonius į ligonines. Artėjant Motinos dienai, policija ragina gyventojus neatsipalaiduoti – savaitgalį tikrins viešąsias erdves, stebės, ar žmonės laikosi karantino.

Besiskiepijančių daugėjant, medikai pasakoja ir apie naujausius tyrimus – kas dažniausiai skundžiasi šalutinėmis reakcijomis ir ar jos rodo greičiau besiformuojantį imunitetą?  Vilniaus meras pranešė, kad skiepams registruotis kitą savaitę leis jaunesniems – 45-erių metų sulaukusiems ir vyresniems žmonėms.  Prie ką tik duris atvėrusio didžiausio šalyje masinės vakcinacijos centro „Litexpo“ rūmuose – sumaištis.

Situacija kritinė: Vilnius jau skaičiuoja paskutines laisvas lovas koronaviruso pacientams, pasak medikų, verkiant trūksta ir personalo. Štai Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje reanimacijos skyrius jau užpildytas. Bandydama taisyti situaciją Sveikatos apsaugos ministerija Vilniui metė gelbėjimosi ratą – 19 tūkstančių papildomų skiepų, kuriuos paėmė iš kitų savivaldybių.

Šalies savivaldybės kaip reikiant susipešė dėl skiepų. Iš Šiaulių ir Klaipėdos atimtos vakcinos perskirstytos Vilniui. Šiaulių meras Artūras Visockas širsta, mat pusantro tūkstančio „Pfizer“ skiepų negaus vietos gyventojai, jiems atšaukiamos registracijos. O kol merai pykstasi, Vilnius jau ruošiasi masinei vakcinacijai – „Litexpo“ parodų rūmuose įrengta 50 vakcinavimo kabinų, per dieną planuojama paskiepyti tūkstančius žmonių.  Vilniuje duris atvėrė dar vienas vakcinacijos centras.

Premjerė Ingrida Šimonytė toliau keliauja po Lietuvą – ragina skiepytis ir antivakserius, ir senjorus, kurie dvejoja dėl vakcinų. Tiesa, po vizito Trakų rajono savivaldybėje Šimonytė pripažino karčia tiesą – ir čia yra tokių gyventojų kurie vis dar laukia „Sputnik“ vakcinos ar skiepų  bijos labiau nei mirties. O rusiškų skiepų besitikintiems žmonėms premjerė kartoja – Lietuva šios vakcinos nepirks.

Lietuvą sudrebino skandalas dėl dingusių apsaugos priemonių – Sveikatos apsaugos ministerija pasigedo apie 20-ies vagonų iš Kinijos atsiųstų medikams skirtų apsaugos priemonių – chalatų, medicininių kaukių, vienkartinių pirštinių. Pradingusių priemonių vertė siekia kone milijoną eurų. Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, šios priemonės į Lietuvą iš Kinijos atvyko dar praėjusių metų pavasarį.

Prisiklausę gandų, kaimynų ar artimųjų dezinformacijos apie skiepus kai kurie senjorai vakcinos bijo labiau nei mirties. Kol kas Lietuvoje pasiskiepyjo tik kiek daugiau kaip pusė senjorų, vyresnių nei 65 metai. Medikai ir ekspertai tikina, kad tempus reikia spartinti, tą bando daryti ir Vyriausybė, tačiau senjorai kupini baimių – abejoja ir dėl vakcinų, ir dėl savo sveikatos.

Skiepų kampaniją premjerė Ingrida Šimonytė surengė tautinių mažumų regionuose, kurie skiepijasi lėčiausiai ir vangiausiai. Nors žmones vakcinuotis ragina net ir po miestelius važinėjantys autobusiukai, visgi kai kurie gyventojai laukia rusiškos „Sputnik“ vakcinos ir kategoriškai neigia vakarietiškų skiepų naudą. Iki šiol vangiausiai gyventojus skiepija Šalčininkų, Visagino, Vilniaus rajono savivaldybės.

Lietuva prašo Daniją perleisti „AstraZeneca“ vakciną, kurios ši šalis atsisako ir savo gyventojų skiepyti nežada. Tiesa, kiek Lietuva galėtų gauti iš kaimynų šios vakcinos, ir kiek už tai tektų sumokėti, kol kas nežino ir pats sveikatos apsaugos ministras. Dulkys pareiškė, kad papildomi skiepai Lietuvai atvertų kelią į masinę vakcinaciją. Tiesa, dėl danų išbrokuotos „Vaxzevria“ vakcinos Lietuva konkuruoja su Latvija ir Čekija.

Neseniai į Lietuvą atgabenta pirmoj „Johnson&Jonhson“ vakcinos partija – beveik 5000 dozių – liko gulėti sandėliuose. Bendrovė sustabdė vakcinos tiekimą visai Europai dėl galimų sąsajų su kraujo krešuliais ir kol kas šalims neleido jos naudoti. Kol Lietuva laukia sprendimo dėl šios vakcinos, į namus pas sunkius ligonius jau vyksta mobilios komandos ir skiepija nuo koronaviruso.

Milžiniška senjorų eilė nusidriekė prie Vilniaus miesto savivaldybės – „Pfizer“ skiepo atėję pensininkai piktinasi, kad šaltyje  tenka laukti daugiau kaip valandą, o Vyriausybė užsimojo ilginti tarpą tarp dviejų „Pfizer“ vakcinų, mat taip norima paskiepyti kuo daugiau žmonių bent viena doze. Chaosas prie Vilniaus miesto savivaldybės, kur ,,Pfizer“ skiepo laukiančių eilė driekiasi jau net iki „Europos“ prekybos centro.

Į ligonines masiškai plūsta koronavirusu užsikrėtę ir sunkiai sergantys žmonės. Po savaitgalio Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje užpildytos beveik visos lovos – ligoniai jaunėja, o jų būklė sunkėja. Situaciją regione koordinuojančios Santaros klinikos jau ieško papildomų lovų koronaviruso pacientams. Lovų skaičiaus didinimas ligoninėms būtų itin skausmingas, mat ir vėl gali tekti nutraukti planines paslaugas.

Tūkstančiai senjorų visoje šalyje penktadienį vėl stojo į eilės laukti skiepų nuo koronaviruso – kai kurie jų braukia ašaras ir ilgisi artimųjų. Pensininkai viliasi jau netrukus apkabinti anūkus, pamatyti pasiligojusius tėvus ar net išskristi pas vaikus į užsienį. O tuo metu kai kuriose šalies savivaldybėse, užuot suskiepijus vyriausiuosius gyventojus, vakcinos padalijamos įmonių darbuotojams.

Ministerijos besikeičianti žinia apie galimybę skiepyti didelių įmonių darbuotojus sukėlė sumaištį. Verslininkai puolė registruoti darbuotojus, o ministerija stabdyti – atsirado dar daugiau reikalavimų. Aiškėja, kad skiepytis nuo koronaviruso galės tik tos įmonės, kuriose fiksuojami koronaviruso židiniai. O kai kuriose savivaldybėse jau driekiasi norinčiųjų pasiskiepyti įmonių eilės – merai priversti aiškintis, kad vakcinos visiems neužtenka.

Jau pasiskiepyti nuo koronaviruso galintys policijos pareigūnai vis tiek prie Vyriausybės pastatė blokpostą ir surengė piketą. Priešakinėse fronto linijose dirbantys policininkai jaučiasi užmiršti ir nusivylę, mat jie gauti skiepą tikėjosi gerokai anksčiau. O vakcinacija Lietuvoje ir toliau vyksta vangiai – gandų prisiklausę senjorai skiepų atsisako, ministerija siūlo vakcinuotis įmonėms, kuriose yra ne mažiau kaip 100 darbuotojų.

60 tūkstančių „AstraZeneca“ skiepų dozių – tiek Lietuva dar turi sukaupusi šios vakcinos likučių. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia spartinanti vakcinaciją tam, kad būtų išnaudota  susikaupusi vakcina. Pasak ministro Arūno Dulkio, skiepytis jau šią savaitę galės ir verslo įmonės, kuriose dirba bent 500 žmonių. Maža to, vakcinacija turėtų prasidėti ir vaistinėse. O štai vis dar skiepų nesulaukiantys pareigūnai valdžiai grasina streikais.

Baigiantis ilgajam savaitgaliui, policija prie įvažiavimų į savivaldybes sustiprino patikras. Per dvi šventinio Velykų savaitgalio dienas policijos pareigūnai apgręžė daugiau kaip tūkstantį automobilį, surašyta per 80 protokolų už judėjimo tarp savivaldybių pažeidimus.

Lietuviai bankuose sukaupė rekordišką sumą pinigų, o prie to prisidėjo ir koronaviruso pandemija. 18 milijardų eurų – tiek pinigų tautiečiai laiko užspaudę bankuose. Patys gyventojai guodžiasi nekeliavę į šiltuosius kraštus, nepramogavę ir netgi nepirkę naujų drabužių ar avalynės. Pasak ekonomistų, žmonės kantriai laukia, kada pasibaigs pandemija ir jie galės atsipalaiduoti leisdami pinigus. Tiesa, toks finansinis atsipalaidavimas gali atsirūgti – ekspertai jau prabyla apie galimą kainų šuolį.

Per šventinį Velykų savaitgalį savivaldybės užsimojo tūkstančius gyventojų suskiepyti ,,AstraZeneca“ vakcina. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tikisi, kad per tris dienas vakcinos dozę gaus 12 tūkstančių žmonių – kviečia registruotis senjorus, mokytojus, abiturientus. Prie sostinės savivaldybės buvę senjorai piktinasi – eilėje prie vakcinavimo centro jiems tenka palaukti keliolika minučių: „Tai jau pusę valandos turbūt.

Vos tik antrą skiepą nuo koronaviruso gavę asmenys jau puola džiaugtis gyvenimu: skuba lankyti draugus ar giminaičius, laukia parskrendančių artimųjų iš užsienio. Bet imunologai griežti: pavojus niekur nedingęs, mat net ir persirgę ar pasiskiepiję asmenys koronavirusu gali užkrėsti kitus, todėl kviestis ir įsileisti tokių svečių nevalia. Klaipėdos vakcinacijos centrus skambučiais atakuoja gyventojai.

Sveikatos ekspertai vis rimčiau įspėja apie trečiąją koronaviruso bangą – sergamumas šalyje toliau sparčiai auga. Covid-19 pacientams skirti skyriai Vilniaus regione ir toliau pildosi, vežami vis jaunesni pacientai, jie serga sunkiau. Dalis jų į ligonines patenka su britiškąja koronaviruso atmaina. O Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija skelbia apie dar 215 naujų britiškosios atmainos atvejų.

Savaitgalį skiepą gyventojai iškeitė į poilsį gamtoje ir sodybose – sostinėje kas dešimtas pedagogas, užsiregistravęs skiepui, neatvyko. Pasak Centro poliklinikos vadovo Kęstučio Štaro, pavasariški orai žmones išviliojo į gamtą, o ne į vakcinacijos centrą. Šalčininkus ir vėl drebina skiepų skandalas. Savaitgalį „gyvos eilės“ principu pasiskiepijo apie 110 gyventojų „AstraZeneca“ vakcina. Tiesa, skiepų organizavimas Šalčininkuose sudomino ir Sveikatos apsaugos ministeriją.

Lietuvoje sparčiai daugėja nustatytų pavojingų koronaviruso atmainų. Vilniaus ir Marijampolės apskrityse jau septyniuose iš dešimties ėminių randama britiškoji atmaina. Lietuvoje nustatyti ir dar trys nauji Pietų Afrikos Respublikos atmainos atvejai – visi jie Vilniaus apskrityje.

Žinomas Santaros klinikų medikas Vytautas Kasiulevičius traukiasi iš pareigų. Profesorius tokį sprendimą priėmė paaiškėjus, kad jo žmona su pirmaisiais medikais dar gruodžio pabaigoje paskiepyta nuo koronaviruso, nors ji nėra medikė, Santaros klinikose nedirba ir net nėra oficiali savanorė. Santaros klinikos išplatino viešą pranešimą, kad V. Kasiulevičiaus žmona paskiepyta jo paties prašymu, o šį įvykį pavadino žmogiškąja klaida.

Šiauliuose, Kaune, Alytuje nuo koronaviruso „AstraZeneca“ vakcina jau skiepijasi priešakinėse linijose dirbantys policijos pareigūnai. Kitos savivaldybės taip pat organizuoja „gyvas eiles“ „AstraZeneca" skiepui, norintiems vakcinuotis greičiau. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija perspėja merus, kad šie privalo paisyti nustatytos prioritetų eilės ir pirmiausia skiepui užrašyti senjorus bei lėtinėmis ligomis sergančius asmenis.

Į mokyklas visoje Lietuvoje sugužėjo apie 58 tūkstančiai pradinukų. Išsiilgę draugų ir mokytojų pradinukai į mokyklą ėjo kaip į šventę – nešini gėlėmis ir saldainių dėžėmis pedagogams. O kai kurios šalies savivaldybės į ugdymo įstaigas jau nori susigrąžinti ir abiturientus, kuriems ant nosies brandos egzaminai. Tiesa, mokslininkai siunčia žinią visuomenei – epidemiologinė situacija kai kuriose savivaldybėse sparčiai prastėja – ypač Vilniuje.

Lietuvoje skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina stringa – šiuo metu nepanaudota apie 40 tūkstančių vakcinos dozių, mat prisiklausę gandų kai kurie žmonės šios vakcinos vengia. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada išsklaidyti visus nuogąstavimus ir pats pasiskiepyti šia vakcina. Tuo metu pavienėse šalies vaistinėse gyventojai pradedami skiepyti nuo erkinio encefalito, rudenį bus galima pasiskiepyti ir nuo sezoninio gripo.

Socialiniuose tinkluose ir toliau koronaviruso neigėjai siaučia platindami įvairią informaciją. „Facebook“ plinta vaizdo įrašas, kuriame vyriškis automobiliu atvyksta į Lietuvą, pasienyje filmuoja Valstybės sienos apsaugos pareigūnę, klausinėja, ar jam nereikia pateikti neigiamo koronaviruso testo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikina, kad savo transporto priemone į Lietuvą atvykstantiems asmenims taikomos išimtys – Covid testą jie gali atlikti jau Lietuvoje.

Pavargę nuo karantino ir nuotolinio darbo iš namų lietuviai būriais atostogų traukia į Egiptą, Tenerifę ar Maldyvus. O kelionėms į užsienį tautiečiai negaili ir karantino metu sutaupytų pinigų: renkasi brangesnius nei anksčiau viešbučius ant jūros kranto, kelių savaičių atostogas. Egipte dirbanti gidė Vita pasakoja, kad išvydę dangaus žydrumo jūrą ir palmes lietuviai netgi susigraudina ištrūkę iš namų ir braukia džiaugsmo ašaras.

Sostinėje šeimos su vaikais masiškai tiriasi dėl koronaviruso. Jau kitą savaitę Vilniuje į mokyklas turėtų sugrįžti kiek daugiau nei 1000 pradinukų, dėl to tėvai su atžalomis skuba atlikti koronaviruso tyrimą. Pasak tėvų, nuotolinis mokymasis iš namų išvargino ne tik klasės draugų pasiilgusius vaikus, bet ir pačius tėvus, kuriems teko iššūkis ir dirbti iš namų, ir padėti vaikams mokytis.  Nuo ankstyvo ryto prie mobilaus koronaviruso patikros punkto rikiuojasi automobiliai.

Lietuva stabdyti skiepijimo „AstraZeneca” vakcina kol kas neketina, tai jau padarė Danija, Norvegija ir Islandija. Europos vaistų agentūra tiria 30 trombozės atvejų po „AstraZeneca” skiepo, nors šia vakcina jau pasiskiepijo net 5 milijonai žmonių.  Tiesa, prisiklausę gandų dėl „AstraZeneca” vakcinos Lietuvos gyventojai masiškai atsisako šio skiepo.

Prastėjant epidemiologinei situacijai, ekspertų taryba vienbalsiai siūlo Vyriausybei pratęsti karantiną. Pasak ekspertų, nerimą kelia nemažėjantys naujų koronaviruso atvejų skaičiai ir vis didėjantis gyventojų judėjimas. Žmonės nepaisydami apribojimų važiuoja pas artimuosius, lanko gimines ir draugus.  Ką tik atsidarę grožio salonai, kirpyklos ir barberinės vieną po kito priima klientus, vos spėja juos rašyti į eilę.

Po nuotolinio mokymosi į mokyklą vaikai atėjo kaip į šventę. Sostinėje į Kunigaikščio Gedimino progimnaziją kontaktiniam ugdymui sugrįžo apie 600 ką tik ištestuotų pradinukų. Moksleiviai pro mokyklos duris žengė tarsi rugsėjo pirmąją – su gėlėmis ir pakilios nuotaikos. Epidemiologai ragina visiškai neatsipalaiduoti ir kol kas masiškai mokyklų neatidarinėti, mat uždarose patalpose kyla didelė rizika užsikrėsti koronavirusu.

Nuo koronaviruso Santaros klinikose jau pasiskiepijo prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma Adamkiene, skiepą gavo ir profesorius Vytautas Landsbergis. Pasak Adamkaus, dėl vakcinos jiems abejonių nekilo. O naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvoje skiepytis nuo koronaviruso sutiktų du iš trijų šalies gyventojų. Tiesa, vakcinuotis dažniau nenori moterys nei vyrai, o tarp neapsisprendusių asmenų didžiausią dalį sudaro jaunimas.

Aiškėja daugiau detalių, kaip pavogti „CityBee“ klientų duomenys. Programišius pateikia savo versiją ir viešai pasakoja, kad daugiau kaip 100 tūkstančių asmenų duomenys buvo prastai apsaugoti. O išsigandę ,,CityBee“ klientai suskubo blokuoti kreditines korteles, keisti vairuotojo pažymėjimus. Lietuvos bankas sunerimusius gyventojus ramina – pasinaudojus paviešintais duomenimis pasiimti greitąjį kreditą ar paskolą rizika yra itin maža.

Lietuvos valstybės gimtadienio proga pasaulio lietuviai siunčia sveikinimus ir dovanoja Lietuvai trispalvių jūrą. Nuo Kanados kalnų iki Indonezijos salų ar net Buriatijos Respublikos į dangų kyla Lietuvos trispalvė. 400 vėliavų suplevėsavo ir Sardinijos paplūdimyje, ir po vandeniu Indonezijoje. Net ir Niagaros kriokliai nušvinta Lietuvos vėliavos spalvomis. Nepaisant pasaulį kaustančios pandemijos, Pasaulio lietuvių bendruomenė švenčia Vasario 16-ąją ir sveikina Lietuvą.

Sostinėje nuo koronaviruso skiepijasi pirmieji senjorai, sulaukę aštuoniasdešimties ir daugiau metų. O Sveikatos apsaugos ministerija skelbia atnaujintą skiepų planą – žmonės, sulaukę 65 metų, vakciną nuo koronaviruso gaus jau kovo mėnesį. Masiniai skiepai gyventojų laukia jau gegužę. Per vasarį ir kovą Lietuvą pasieks net pusę milijono vakcinų. Tiesa, stringa pedagogų skiepijimas, mat jie atsisako „AstraZeneca“ vakcinos.

Po skiepų nuo koronaviruso dėl prastos auklėtojų savijautos sostinėje uždarytas vaikų darželis. Tėvai gavo pranešimus pasilikti su vaikais namuose ir atžalų į darželį nevesti. Sklaidydami gandus apie ,,AstraZeneca“ vakciną, viešai jau skiepijasi kaimyninės Latvijos vadovai – prezidentas ir premjeras. Kada nuo koronaviruso skiepysis Gitanas Nausėda ir kiti politikos lyderiai?  Sostinėje po skiepų nuo koronaviruso užsidarė vienas iš Austėjos Landsbergienės darželių.

Iškuopus koronaviruso duomenų betvarkę ir pakeitus skaičiavimo metodiką, atsiskleidė tikrasis pandemijos mastas. Sergančiųjų koronavirusu sumažėjo šešis kartus, tačiau mirčių, susijusių su COVID-19, padvigubėjo. Statistikos departamentas skelbia – Lietuvoje užfiksuota beveik 6 tūkstančiai mirčių vienaip ar kitaip susijusių su koronavirusu. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pripažįsta, kad visuomenei pristatyti skaičiai parodė tikrąją pandemijos kainą.

Painiava oficialioje koronaviruso statistikoje. Valstybė skelbia keliomis dešimtimis tūkstančių daugiau sergančiųjų koronavirusu nei yra iš tikrųjų. Aiškėja, kad dalis sergančių žmonių jau yra seniai pasveikę ir eina į darbus, nors oficialiai jie dar įtraukti į sergančiųjų sąrašus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) beda pirštu į šeimos gydytojus, kurie neskuba pranešti apie pasveikusius žmones.

Pedagogai pirmieji Lietuvoje išbando ,,AstraZeneca“ vakciną. Kol kas ja gali pasiskiepyti tik švietimo įstaigų darbuotojai iki 55 metų. Tiesa, ne visi sostinės pedagogai vakcina patenkinti, mat norėtų rinktis iš kelių variantų. O kilus aršioms diskusijoms dėl ,,AstraZeneca“ efektyvumo, ekspertų taryba toliau bando išsklaidyti gandus ir skelbia, kad vakcina efektyvi, ja galima skiepyti ir vyresnio amžiaus žmones.

Baiminantis britiškosios koronaviruso atmainos kai kurios Europos Sąjungos šalys, Vokietija ir Austrija, reikalauja žmonių viešose vietose dėvėti tik medicinines kaukes. Griežtinti taisykles ėmėsi ir kaimynai latviai – šalyje įsigaliojo reikalavimas veido skydelius dėvėti tik kartu su medicininėmis kaukėmis. Apie tokius sugriežtinimus jau pusę lūpų prabyla ir Lietuva.

Lietuvoje kasdien paskiepijama vis daugiau žmonių, tačiau yra ir atsisakančių skiepytis. Vienas žmogus Rokiškio rajone skiepo atsisakė ir netrukus mirė nuo koronaviruso. Rokiškio rajone Skemų socialinės globos namuose dar sausio viduryje nuo koronaviruso paskiepyta daugiau kaip 300 globotinių, tačiau vienas 67 metų gyventojas skiepo kategoriškai atsisakė. O susirgęs koronavirusu žadėjo gydytis pats.

Įžiebusi viltį grožio salonams ir mažoms parduotuvėms, Vyriausybė kol kas nusprendė karantino nešvelninti. Ekspertai pasisako prieš kirpyklų ir ne maisto parduotuvių veiklą, mat baiminasi į Lietuvą jau atkeliavusios britiškosios koronaviruso atmainos ir trečiosios koronaviruso bangos. Tiesa, ekspertų ir ministrės Aušrinės Armonaitės nuomonės išsiskyrė – ji siūlo leisti verslams dirbti.

Britiškoji koronaviruso atmaina į Lietuvą galėjo atkeliauti dar lapkričio mėnesį. Mokslininkai įspėja – pusantro karto labiau užkrečiamas virusas galėjo ir paplisti tarp lietuvių, tačiau nėra duomenų, kaip plačiai. Iki šiol koronaviruso atmainų tyrimai dėl jų brangumo vyko lėtai ir vangiai. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija jau žada padėtį keisti.  Gaudant koronaviruso mutacijas per mėnesį ketinama atlikti apie 800 brangių tyrimų.

Lietuvą jau kitą savaitę turėtų pasiekti pirmoji ,,AstraZeneca“ vakcinos siunta, tačiau Europos Vaistų Agentūra rekomenduoja šia vakcina neskiepyti vyresnių nei  55-erių metų amžiaus žmonių. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pripažįsta, kad dėl to gali tekti koreguoti ir skiepų strategiją, mat jau vasarį vakcinuotis turėtų pedagogai ir senjorai.

Lietuvoje medikus skiepijant antrąja vakcinos nuo koronaviruso doze, kai kurie gydytojai skiepų taip ir nesulaukė. Klaipėdos gydytojų bendruomenę apskriejo žinia apie keturių medikų mirtis nuo koronaviruso, Covid-19 Panevėžyje pasiglemžė ir Krekenavos ambulatorijos gydytojo gyvybę. Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje koronavirusas pražudė 28-nis sveikatos priežiūros specialistus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tyrimą dėl skiepų Žalgirio klinikoje, kur nuo COVID-19 paskiepyta apie 20 asmenų, kurie nebuvo klinikos darbuotojai. STT teigimu dėl to valstybė galėjo patirti didžiulę neturtinę žalą. Įtampai dėl skiepų didėjant visoje Europoje, Prezidentūra viliasi, kad jau vasario pabaigoje Lietuva gaus apie 200 tūkstančių koronaviruso vakcinos dozių. O tuomet skiepytis nuo COVID-19 galės ir senjorai, ir pedagogai.

Į Sveikatos apsaugos ministeriją plaukia dešimtys žmonių skundų dėl užsikrėtimų koronavirusu gydymo įstaigose ir artimųjų netekčių. Žmonės reikalauja atlyginti žalą ir išmokėti kompensacijas, o gyventojų skundus jau nagrinėja žalos nustatymo komisija. Sunkia ar vidutine koronaviruso forma persirgę žmonės ieško galimybių reabilituotis po COVID, tačiau gauti sanatorinį gydymą ne taip jau paprasta.