Ieva Pupeikytė-Didžiulė

Verslas, nesulaukdamas valstybės pagalbos, iš savo kišenės perka greituosius antigenų testus ir privačiai testuoja darbuotojus. Pasak ,,Norfos“ valdybos pirmininko Dainiaus Dundulio, toks testavimas verslą išgelbėjo nuo didžiulės krizės ir padėjo suvaldyti koronaviruso plitimą. O Sveikatos apsaugos ministerija dar tik laukia, kada Lietuvą pasieks pirmoji greitųjų antigenų testų siunta. Tiesa, net ir gavus testus, panašu, kad verslininkai ir toliau darbuotojus testuos iš savo kišenės.

Lietuviai kreipiasi į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą ir skundžiasi šalutinėmis skiepo nuo koronaviruso reakcijomis. Iš viso nuo skiepijimo pradžios vaistų kontrolės tarnyba sulaukė apie šimtą tokių skundų dėl aukštos temperatūros, patinimų skiepo vietoje ar  pykinimo. Tiesa, keletas žmonių  kreipėsi ir į gydymo įstaigą dėl stipraus galvos skausmo ar kūno tirpimo. Vaistų kontrolės tarnyba tikina, kad kreipimųsi daugiausia sulaukė po antrosios skiepo dozės.

Prezidentas Gitanas Nausėda gavo pažadą iš Briuselio – paskiepyti 70 procentų šalies gyventojų ir taip įgyti ,,bandos imunitetą“ Lietuva galės iki Mindauginių. Pasak šalies vadovo, iki tada mūsų šalį pasieks 4 milijonai vakcinos dozių. Sveikatos apsaugos ministerija, išgirdusi tokius ambicingus planus, atšauna – kalbėti apie visuotinį imunitetą iki vasaros pernelyg drąsu. Ministras Arūnas Dulkys užsimena, kad karantinas ir toliau tęsis dar mėnesį.

Lietuvai kovojant su koronavirusu, prezidentas Gitanas Nausėda kelia tikslą iki vasaros vidurio paskiepyti du milijonus gyventojų, kad susiformuotų „bandos imunitetas“. Tiesa, norint pasiekti tokius ambicingus skaičius, skiepijimo tempą reikia didinti kone šešis kartus. Dalis ekspertų mano, kad tai įmanoma, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija atkerta – su tokiais vakcinų kiekiais, kuriuos dabar gauna Lietuva, paskiepyti daugiau žmonių galimybių nėra.

Lietuvoje nuo koronaviruso jau skiepijami pirmieji gyventojai, kurie sulaukė 80 ir daugiau metų. Molėtų rajone, Alantos seniūnijoje, nuo COVID-19 paskiepyti 59 senoliai. Skiepų sulaukė ir Šilalės rajono gyventojai. Pirminės sveikatos priežiūros centrai sako yra pasiruošę, galėtų paskiepyti ir daugiau vyresnio amžiaus žmonių, tačiau jiems trūksta vakcinų. O šalies poliklinikos jau sudarinėja prioritetinių grupių sąrašus, pagal kuriuos bus skiepijami žmonės.

Lietuvą artimiausiomis savaitėmis pasieks perpus mažiau „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos dozių nei žadėta – gausime 50 tūkstančių mažiau. Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad vakcinos tiekimas absoliučiai nestabilus ir puola skaičiuoti, ar jau paskiepytiems medikams užteks vakcinos antrai skiepo dozei. Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko tyrimą ir ministerijai pažėrė kritikos, mat ši nepakankamai kontroliuoja vakcinacijos procesą.

Lietuva pagal mirtingumą nuo koronaviruso yra pirma Europos Sąjungoje. Ekspertų taryba siūlo nedelsti ir jau dabar nuo Covid-19 pradėti skiepyti septyniasdešimtmečius ir vyresnio amžiaus gyventojus, mat jiems rizika mirti, užsikrėtus koronavirusu, didžiulė. O Anykščiuose keliasdešimt „SPA Vilniaus“ darbuotojų jau pasiskiepijo nuo koronaviruso, nors dėl karantino apribojimų ši įstaiga ir neveikia.

Žadėtų pusės tūkstančio vakcinos nuo koronaviruso dozių nesulaukė Kėdainių gydymo įstaigų medikai, seneliai slaugos ir globos namuose. Paaiškėjo, kad iš Vilniaus gabenant ,,BioNTech“ ir ,,Pfizer“ vakcinos siuntą pažeista šalčio grandinė – temperatūra ėmė svyruoti ir šokinėti. Sveikatos apsaugos ministerija laikinai sustabdė skiepijimą šia siunta ir aiškinosi, ar vakcina nesugadinta.

Nuo Covid-19 Lietuvoje skiepijami koronaviruso židiniais tapusių globos ir slaugos įstaigų darbuotojai ir gyventojai. Tiesa, kol kas skiepo atsisako apie penktadalis ministerijai pavaldžių globos įstaigų gyventojų ir dešimtadalis darbuotojų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tarsis su ekspertais, kaip elgtis su nepasiskiepijusiais darbuotojais, ar šiems leisti dirbti su senyvo amžiaus globotiniais.

Skiepų nuo koronaviruso pagal „pažintis“ skandalas įgauna pagreitį. Paaiškėjo, kad Šilalėje privačios greitosios pagalbos stoties vadovas skiepus nuo koronaviruso suveikė ne tik sau, šeimos nariams, bet ir žmonos broliui. Skandalui tik prasidėjus verslininkas tikėjosi dar gauti ir antrąją skiepo nuo koronaviruso dozę. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys suabejojo, ar tokie asmenys išvis turi moralinę teisę būti skiepijami toliau.

Europos Vaistų agentūra leido iš vieno ,,BioNTech“ ir ,,Pfizer“ vakcinos buteliuko paskiepyti ne penkis, o šešis žmones. Nors dalis šalių jau anksčiau apėjo vakcinos gamintojo nurodymus skiepyti tik 5 asmenis, Lietuva iki šiol jo tvirtai laikėsi, vakcinos likutį išmesdama.  Europos vaistų agentūra uždegė žalią šviesą – leido iš ,,BioNTech“ ir ,,Pfizer“ vakcinos buteliuko paskiepyti šešis, o ne penkis asmenis kaip iki šiol buvo nurodęs gamintojas.

Didžiosios šalies ligoninės jau paskiepijo pirmuosius dešimtis sunkiausių pacientų nuo koronaviruso. Santaros klinikose nuo COVID-19 paskiepyti pirmieji pacientai po kepenų ir inkstų transplantacijos. Lietuvoje aršiai diskutuojama dėl skiepų likučių, ar iš vieno buteliuko galima paskiepyti daugiau žmonių, nei nurodo vakcinos gamintojas. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad dėl formalumų į šiukšlių dėžę išmetama kone 8 tūkstančiai vakcinos dozių.

Europa patvirtino amerikiečių kompanijos „Moderna“ vakciną. Nors Lietuvai atiteks kone pusę milijono vakcinos dozių, džiūgauti anksti, mat pirmieji vakcinos kiekiai, kurie pasieks Lietuvą, bus tik simboliai ir gerokai mažesni už „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos partijas. Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama didinti vakcinavimo mastą ir tempą, aiškinasi, ar Lietuva gali savarankiškai pasitvirtinti vakciną ir ją naudoti nelaukiant Europos Komisijos sprendimo.

Lietuvai kovojant su koronaviruso pandemija, net ir sulaukus trečiosios skiepų nuo COVID-19 partijos, atsikvėpti dar anksti. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys visuomenei pristatė skiepų planą ir įvardijo, kas po medikų bus skiepijami pirmiausiai ir kada ateis masinės vakcinacijos eilė. Prioritetų sąraše – slaugos ir globos įstaigų pacientai, ligoniai po organų transplantacijos, žmonės sergantys inkstų nepakankamumu.

Lietuvą iš Vokietijos pasiekė trečioji ,,BioNtech“ ir ,,Pfizer“ vakcinos nuo koronaviruso partija – kiek daugiau nei 20 tūkstančių dozių, visos jos skirtos ligoninių personalui. Siunta skubiai nugabenta į Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlius ir saugojama ultra žemos temperatūros šaldikliuose. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia – nuo šiol skiepai į Lietuvą bus gabenami kas savaitę visus tris mėnesius ir ne mažesnėmis nei 20 tūkstančių dozių partijomis.

Palikę negandas ir sunkumus praeityje įžengėme į Naujuosius 2021-uosius metus. Kaip Metalinio Jaučio metais gyventojams prisijaukinti sėkmę ir ko iš Naujųjų metų tikėtis? Pasak astrologų, jautis – stabilumo, santūrumo ir ramybės simbolis, tad ir Naujausiais Metais žmonės iš jaučio turėtų semtis stiprybės bei kantrybės. Taip pat suklusti turėtų ir moterys, mat joms šie metai bus kur kas geresni nei vyrams.  Ladzijų rajone įsikūrusi ūkininkė Rasa prižiūri daugiau kaip pusšimtį hailendų.

Painiava dėl koronaviruso mirčių skaičiaus. Naujametį rytą Statistikos departamentas paskelbė apie rekordinį mirčių šuolį – net 130 koronaviruso aukų. Tuo tarpu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras suskubo aiškinti, kad užfiksuotas didžiulis mirčių skaičius dėl vėluojančios informacijos iš gydymo įstaigų. Nesusipratimas dėl COVID-19 mirčių skaičiaus. Nors dar ryte Statistikos departamentas paskelbė apie 130 naujų mirčių nuo koronaviruso, vėliau ši informacija patikslinta.

Lietuva Naujuosius 2021-uosius sutiko varžoma pandemijos ir karantino – be įspūdingų fejerverkų ir masinių susibūrimų. Tiesa, ne visi gyventojai paisė suvaržymų ir raginimų švęsti namuose – pavieniai žmonės sostinėje rinkosi ir prie Kalėdų eglės. Katedros aikštėje neišvengta ir incidentų – policijos pareigūnai sulaikė be kaukės besiblaškantį pilietį.

Naujųjų metų išvakarėse šalies gyventojai įvardijo, kokie jiems buvo nueinantys neeiliniai pandeminiai metai. Vieni neslepia norintys kuo greičiau užmiršti negandas ir baltosios žiurkės metus, kiti su viltimi žiūri į ateinančiuosius 2021-uosius. Klausiame tautiečių, ko jie tikisi iš jau besibeldžiančių Naujųjų?  „Oi, be abejo, laisvės, laisvės – daugiau nieko, laisvės tai negaliu kaip norisi.

Prieš Naujuosius metus lietuviai ir vėl puolė į parduotuves. Naujųjų metų stalui tautiečiai renkasi ne tik šviežią maistą – žuvį, mėsą, bet ir dairosi gurmaniškų produktų – jūros gėrybių bei brangesnio alkoholio. Pasak prekybininkų, kai kurių svaigiųjų gėrimų pardavimas, pavyzdžiui, džino, šoktelėjo kone 80 procentų, šventiniam vakarui žmonės perka ir romą, konjaką bei šampaną.

Per karantiną išsiilgę švenčių ir pramogų tautiečiai ieško išskirtinių būdų, kaip atšvęsti Naujuosius metus. Šiomis dienomis viešbučiai neatsigina žmonių skambučių – gyventojai paskutinę minutę teiraujasi apie Naujametes pramogas ir šventines vakarienes. O ant išlikimo ribos balansuojantys prabangūs viešbučiai siūlo ne tik šventinę nakvynę, bet ir prašmatnią vakarienę kambaryje. Toks Naujųjų metų sutikimas gali kainuoti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų.

Lietuva jau ruošiasi pirmosioms vakcinas nuo koronnaviruso – pristatyti du ultra žemos temperatūros šaldikliai joms saugoti.  O skiepams ruošiasi ne tik valdžia, bet ir šalies gyventojai: naujausių apklausų duomenimis – net du trečdaliai Lietuvos žmonių žada skiepytis nuo koronaviruso. O ,,antivakseriai” meta visas pajėgas bandydami apmulkinti neapsisprendusius skiepytis, skleidžia melagienas bei prasimanymus apie vakcinas.

Iš karto po Kalėdų – jau šį sekmadienį Lietuvoje nuo koronaviruso bus skiepijami pirmieji medikai. Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad iki Naujųjų metų į Lietuvą atkeliaus dar viena nedidelė bendrovės ,,Pfizer“ ir ,,Biontech” vakcinos partija. Gydymo įstaigos jau sudarinėja fronto linijose dirbančių ir nuo Covid-19 ketinančių skiepytis medikų sąrašus.

Koronavirusu sergančių žmonių artimieji masiškai ieško, kur išsinuomoti deguonies aparatus. Vieni deguonies prašo koronavirusu sergantiems ir dūstantiems tėvams, kiti iš baimės nori šiuos aparatus turėti namuose. Medikai perspėja pacientus neužsiimti savigyda, mat deguonies perteklius taip pat gali pridaryti žalos organizmui.  Koronaviruso akivaizdoje žmonės griebiasi šiaudo ir ieško, kaip savo artimiesiems, sergantiems sunkia Covid-19 forma, išnuomoti deguonies aparatą.

Po kelias dienas trukusios parduotuvių apgulties – prekybos centruose štilis. Tiesa, prekybininkai sukasi kaip išmano – vieni prie parduotuvių atidarė prekių atsiėmimo punktus perkantiems internetu, o štai statybinių reikmenų parduotuvės staigiai pradėjo prekiauti ir maistu. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė perspėjo verslą – jei šis bandys apeiti karantino apribojimus, bus imamasi griežtesnių priemonių. Naktiniai vaizdai užfiksuoti karantino sugriežtinimo išvakarėse.

Tūkstančiai lietuvių paskutinę dieną spjovė į pavojų užsikrėsti ir užkrėsti kitus ir toliau šturmuoja parduotuves – šluoja Kalėdines dovanas, pramogauja ir mažiausiai galvoja apie virusą. Kai kurie prekybininkai net ilgina darbo laiką, skelbia nuolaidas, iki išnaktų dirba ir kirpyklos bei grožio salonai. Policija jau gauna pranešimus apie tai, kad prekybininkai nesilaiko karantino reikalavimų, nereguliuoja žmonių srautų – tokiems pažeidėjams grasina baudomis.

Į prekybos centrus, prieš uždarant ne maisto prekių parduotuves, suplūdo minios žmonių. Nesibaimindami koronaviruso gyventojai šluoja kalėdines dovanas, maisto produktus. Tiesa, kai kurie atvirauja – dovanos svarbiau nei pandemijos baimė. Smulkieji prekybininkai jaučiasi diskriminuojami, mat ne maisto parduotuvėms užsidarius, didieji prekybos tinklai toliau veiks ir pardavinės ne tik maistą, bet ir kitas prekes.

Lietuviai stresą ir nerimą dėl koronaviruso malšina įnirtingai ruošdamiesi Kalėdoms ir taškydami pinigus dovanoms bei įvairiems niekučiams. Šiemet tautiečiai dairosi brangesnių dovanų nei pernai, mat karantino akivaizdoje stengiasi vyti niūrias mintis šalin, palepinti ir save, ir giminaičius.  Koronaviruso stresą lietuviai malšina apsipirkinėdami prekybos centruose ir rinkdami dovanas artimiesiems. Šiemet žmonės žada ne tik kitus palepinti brangesnėmis dovanomis, bet ir pasilepinti patys.

Lietuva pagal sergamumą koronavirusu jau antra Europoje. Koronaviruso bangai neslūgstant naujai prisiekęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pareiškė – šalis ties nepaprastosios padėties slenksčiu ir puolė vardyti 3 punktų planą, kaip sieks koronaviruso valdymo. Dar vienas koronaviruso židinys įsiplieskė Kretingos vienuolyne. Dabar jau buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šansus įgyvendinti naujojo ministro tikslus iki Naujųjų vadina nuliniais.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tęsia kovą su farmacijos kampanijomis – jas ragina sumažinti sudėtinių vaistų kainas. Kitu atveju nuo Naujųjų šių medikamentų nebeliks kompensuojamųjų vaistų sąraše. Vaistų gamintojai atkerta – ministerija juos spaudžia parduoti vaistus už tokią kainą, kuri balansuoja ant savikainos ribos ar net neša nuostolį.

Tautiečiai pandemijos nerimą ir įtampą malšina gelbėdami beglobius gyvūnus. Vis daugiau žmonių per karantiną į namus pasiima globoti keturkojį – šunį ar katę. Gyvūnų prieglaudos teigia – žmonėms per karantiną trūksta bendravimo, šilumos ir draugystės, o šias emocijas jiems dovanoja likimo nuskriausti augintiniai, bet nerimo kelia tai, ar po karantino dalis gyvūnų į prieglaudas negrįš.  Eli ir Pugo – du draugai mopsai, kurie džiugina vilnietės Julijos širdį ir drebina namus.

Mirčių Lietuvoje daugėja. Per lapkritį Lietuvoje mirė 40 procentų daugiau žmonių nei pernai per tą patį laikotarpį. Mokslininkai tvirtina, kad šie skaičiai toli gražu ne riba, mat mirštančiųjų skaičius tik augs. Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada aiškintis, kokios yra tikrosios mirties priežastis – dėl koronaviruso bus testuojami namuose mirę žmonės.

Per parą Lietuvoje užfiksuotas koronaviruso atvejų šuolis – užsikrėtė 2848 žmonės, skelbiama ir dar apie 21 mirtį. Tiesa, net ir kone trys tūkstančiai užsikrėtimų per parą neatbaido lietuvių nuo prekybos centrų – žmonės grūdasi į parduotuves, ieško Kalėdinių dovanų, pramogauja prekybos centruose. O štai Palangoje nuo pirmadienio visi moksleiviai mokysis nuotoliniu būdu, puse lūpų užsimenama ir apie galimą darželių uždarymą.

Karantino akivaizdoje kai kurie bankai gyventojų jau prašo didesnio pradinio įnašo imant būsto paskolą, atsargiau vertina ir žmonių gaunamas pajamas. O nepaisant koronaviruso pandemijos tautiečiai ir toliau rekordiškai perka nekilnojamąjį turtą. Kreditavimo ekspertai įžvelgia ir pirmuosius besiformuojančio nekilnojamojo turo burbulo ženklus. Pasak ekspertų, jei toliau tautiečiai tai sparčiai pirks butus, kainos kops į viršų.

Karantino akivaizdoje lietuviai nori švęsti – ieško sodybų Kalėdoms ir Naujiesiems metams. Kaimo turizmo asociacija tikina, kad dar prieš karantiną sodybas užsisakę tautiečiai rezervacijų atšaukti neskuba ir tikisi šventes sutikti linksmai. Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina – jei žmonės sugužės į sodybas, švęs susibūrę, po švenčių sulauksime ir trečiosios koronaviruso bangos, ir dar daugiau mirčių.

Praėjusią savaitę Lietuvoje mirė tiek žmonių, kiek nebuvo mirę visus dvidešimt metų – užfiksuota daugiau kaip tūkstantis mirčių ir tai ne tik nuo koronaviruso. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad daugiausia mirčių siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis, maža to, per pandemiją daugėja žmonių, kurie miršta namuose, o ne gydymo įstaigose. Medikai aiškina, kad žmonės bijo vykti į ligonines, tad nusigydo patys.

Verslininkai antrojo karantino metu jau atleidžia darbuotojus, kai kuriems nemoka atlyginimų, reikalauja savo noru išeiti iš darbo. Apie sudėtingą finansinę situaciją prabyla ne tik paslaugų, maitinimo sektorius, bet ir pramonininkai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija skaičiuoja, kad piniginės paramos reikės daugiau kaip 60 tūkstančių įmonių. Tiesa, pinigai verslininkus galėtų pasiekti tik kitų metų sausį, mat valstybės pagalbą dar reikia suderinti su Europos Komisija.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen suabejojo, ar nepažeidžiama šalies Konstitucija, kai vienas po kito į saviizoliaciją siunčiami parlamentarai. Pastarieji negali balsuoti nuotoliniu būdu ir priimti svarbių sprendimų. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atšauna, kad saviizoliacijos taisyklės galioja visiems – net ir Seimo nariams, o Seimo pirmininkei siūlo kreiptis į Konstitucinį teismą.

Nepaisant koronaviruso pandemijos lietuviai šturmuoja prekybos centrus ir jau dabar perka Kalėdines dovanas artimiesiems. Naujausia atlikta apklausa parodė, kad net du iš trijų šalies gyventojų dovanas ketina pirkti prekybos centruose. Pirkėjai prisipažįsta nors į parduotuves keliauti bijo, dovanos jiems šventas reikalas – nori ir pačiupinėti, ir apžiūrėti. Dar nė neprasidėjus gruodžiui lietuviai veržiasi pirkti dovanų į prekybos centrus.

Lietuvoje kone kasdien fiksuojami atvejai, kai koronavirusu užsikrėtus vienam šeimos nariui, kiti jos nariai lieka visiškai sveiki. Kodėl vienus koronavirusas paguldo į ligos patalą, o kiti, net ir gyvenantys su užsikrėtusiuoju, lieka sveiki? Gydytojai imunologai neabejoja, kad kol kas didžiausias žmogaus turimas ginklas prieš koronavirusinę infekciją – imunitetas.

Koronavirusas Lietuvoje šienauja gyvybes. Kai kurie mokslininkai prognozuoja, kad metų pabaigoje jau bus užfiksuota daugiau kaip 1000 mirčių. O anksčiau ,,išpūstu burbulu“ vadintas koronavirusas per kelias dienas nusineša daugiau gyvybių nei sezoninis gripas per visus metus. Taip pat nuo koronaviruso jau dabar Lietuvoje mirė gerokai daugiau žmonių nei pernai nuo tuberkuliozės ar sepsio.  Mokslininkai nevynioja žodžių į vatą – mirčių nuo koronaviruso Lietuvoje tik daugės.

Prieš artėjantį karantiną tautiečiai iš parduotuvių lentynų šluoja buitinę techniką, nešiojamus kompiuterius, televizorius ir vaizdo kameras. Pasak ekonomistų, lietuviai pinigų sutaupė atsisakydami kelionių, koncertų, restoranų, o santaupas ėmė leisti namų apyvokos daiktams, technikai ar net baldams. O per metus rekordiškai išaugo ir lietuvių santaupos bankuose – jos pasipildė net 2 milijardais eurų. Žmonės rikiuojasi į eilę elektronikos prekių parduotuvėse tam, kad įsigytų trokštamą daiktą.

Koronaviruso išsigandę tautiečiai užsiima savigyda ir iš vaistinių šluoja aspiriną bei paracetamolį. Kai kuriose vaistinėse aspirino pardavimas šoktelėjo kone 70 procentų. Medikai perspėja gyventojus nevartoti aspirino be reikalo, mat jisai skystina kraują ir gali sukelti skrandžio kraujavimą, opas ir kitas komplikacijas. Lietuviai iš vaistinių pastaruoju metu šluoja aspiriną, paracetamolį ir vitaminą C. Štai aspirino pardavimas šoktelėjo į neregėtas aukštumas.

Lietuvoje šį rudenį daugėja žmonių mirčių – vien per spalį užfiksuota 500 mirusių daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, daugiau žmonių numirė ir rugsėjį, ir rugpjūtį. Kai kurie gydytojai mano, kad mirčių daugiau, nes išsigandę koronaviruso pacientai užsiima savigyda namuose, o kai kurie tiesiog neprisibeldžia ir iki medikų kabinetų, nesulaukia deramos medicininės pagalbos.

Lietuva baiminasi, kad Danijos audinių fermose dirbantys emigrantai mutavusį koronavirusą gali parvežti į Lietuvą. Dėl to sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jau prabyla ir apie galimą 14 dienų izoliaciją tautiečiams, sugrįžusiems iš Danijos ir kitų šalių, kur fiksuotas audinėse mutavęs virusas. Mokslininkai piktinasi, kad Lietuvoje neatliekami viruso genomo tyrimai: netikrinamos audinių fermos ir ten dirbantys žmonės.

Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai iškilmingai paleidus Astravo atominę elektrinę joje susprogo transformatoriai, elektros gamyba sustabdyta. Išsigandę Vilniaus gyventojai puolė į vaistines atsiimti kalio jodido tablečių. Kai kurie sunerimę žmonės vaistininkų net prašė tablečių duoti pakartotinai. Radiacinės saugos centras Lietuvos gyventojus ramina – radiacinis fonas nepakitęs ir tablečių gerti nereikia.

Puota viruso metu – karantino išvakarėse Klaipėdos verslininkai kavinių ir barų lankytojams surengė „Paskutinę vakarienę“. Verslininkai koronaviruso akivaizdoje kvietė žmones atšvęsti kavinių ir restoranų uždarymą su trenksmu.

Lietuvoje koronaviruso neigėjai jau ima siautėti ne tik internete – agresyvi grupė jau terorizuoja medikus, juos filmuoja, veržiasi į ligonines, važinėja su vėliavomis po miestus ir melais bei neadekvačiais gąsdinimais klaidina gyventojus. Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas tikina, kad 10 žmonių grupė agresyviai veržėsi net į reanimacijos skyrių. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragina pamačius tokius piktadarius pranešti policijai.

Lietuvoje užfiksuota 950 per parą koronavirusu užsikrėtusių žmonių. Kovai su pandemija prezidentas Gitanas Nausėda steigia sveikatos ekspertų tarybą. Mokslininkai ir medikai neslepia – situacija šalyje sunkiai valdoma, sveikatos sistema balansuoja ties kritine riba – trūksta laisvų lovų koronaviruso pacientams, kasdien mažėja dirbti galinčių medikų skaičius. O epidemiologai skelbia, kad koronavirusas plinta visur ir labai sparčiai. Prognozuojama, kad naujų atvejų skaičius toliau augs.