Ieva Pupeikytė-Didžiulė

Kokiomis nuotaikomis po rinkimų nakties atsibudo Lietuvos gyventojai? Kokių pokyčių žmonės tikisi iš naujos valdžios ir ko labiausiai baiminasi?  Štai, ką sako kauniečiai:  „Žinokite, aš jums atvirai pasakysiu – vieni būsimi vagys, pakeitė kitus buvusius vagis. Nieko gero nebus!“ „Nenoriu laisvės, dar konservatoriai tai dar nieko, bet jau kai ten homoseksualizmas ir dar kanapės, ir dar stambesnis verslas – tai nelabai.“ „Moterys valdžioje, pasikeitimai, lauksime rezultatų.

Muzikantai, dainininkai, aktoriai ir vėl išgyvena nerimo kupinus laikus, mat drastiškai mažėja renginių ir koncertų. Šalyje sparčiai plečiantis koronavirusui, atšaukiami spektakliai, geresniems laikams perkeliami ir koncertai. Operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas nuogąstauja, kad kiekvieną dieną teatras gyvena nežinioje, ar neteks visiškai užverti durų ir sustabdyti veiklos. Panevėžyje jau atšaukiami spektakliai, mat grįžus iš gastrolių vienas darbuotojas užsikrėtė koronavirusu.

Šalyje ėmė trūkti gripo vakcinų. Į gydymo įstaigas plūsta norintys pasiskiepyti nuo sezoninio gripo, tačiau pasiseka nevisiems. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad antra skiepų partija Lietuvą pasieks lapkričio mėnesį. Tuo tarpu gydymo įstaigos jau pusę lūpų kalba apie tai, kad skiepų nuo gripo gali ir neužtekti. O delsti nenorintys gyventojai skuba pasiskiepyti į privačias klinikas, kur gripo vakcina nuo sezono pradžios jau pabrango kone trečdaliu.

Kavinių ir restoranų savininkai šokiruoti – jie kol kas nežino, kaip nuo kitos savaitės privalės registruoti visus savo lankytojus. O naktinių klubų ir barų vadovai darbo laiko trumpinimą iki 24 valandos vadina mirties nuosprendžiu. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atšauna, kad ir verslininkai turi solidarizuotis su visuomene, o ne tik paisyti savo interesų. Sostinės barus ir klubus vienijantis naktinis Vilniaus aljansas valdžiai grasina teismais.

Valdančiųjų paliktas gerovės valstybės biudžetas kelia nerimą – ar gyventojams teks veržtis diržus? Pasak ekonomistų, kitiems metams pažadų išdalinta daugiau nei yra galimybių. O auganti valstybės skola pasieks naują rekordą ir taps didžiausia šalies istorijoje. Europarlamentaras Andrius Kubilius neseniai pareiškė, kad su tokiu biudžetu kitąmet gali tekti veržtis diržus.

Du didžiausi rinkimų netikėtumai – kas nulėmė Laisvės partijos sėkmę ir Darbo partijos prisikėlimą iš pelenų? Politologai įsitikinę – Laisvės partiją lydėjo ir naujoko sėkmė, ir aktyvi bei agresyvi viešųjų ryšių kampanija. Kaip feniksas iš pelenų pakilusi Darbo partija su Viktoru Uspaskichu rinkėjus suviliojo didžiuliais pinigais – reklamai ir kampanijai išleido – mažiausiai 900 tūkstančių eurų.

Didžiuosiuose šalies miestuose jau kaista radiatoriai. O gyventojams – džiugios žinios, mat šiemet žadamas rekordiškai pigus šildymo sezonas. Vien Vilniuje skelbiama, kad centralizuoto šildymo kaina spalį yra penktadaliu mažesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tiesa, mažesnes kainas lemia ne tik pingantis kuras, bet dar ir vabalai kenkėjai – žievėgraužiai.

Kurie politikai jau po pirmojo rinkimų turo vienmandatėse apygardose tapo tautos išrinktaisiais, o kas pasmerktaisiais? Žmonės vienmandatėse apygardose išrinko tik tris seimūnus – du lenkų rinkimų akcijos kandidatus ir konservatorių sąrašo lyderę Ingrida Šimonytę.  Netrūko ir staigmenų – į antrą turą pateko Petras Gražulis.

Lietuvoje atliktas gyventojų sveikatos tyrimas atskleidžia pagrindines tautiečių sveikatos problemas. Situacija rimta – dar net neprasidėjus koronaviruso pandemijai kas penktas žmogus negalėjo prisibelsti pas medikus. Nors atlikti tyrimai rodo, kad gyventojai savo sveikatą vertina geriau nei anksčiau, visgi padaugėjo žmonių, kurie nuolatos vartoja gydytojų paskirtus vaistus. Tai pat per penkerius metus atsirado ir daugiau nutukusių tautiečių.

Pasak gydytojų, po karantino į juos kreipiasi žmonės su paskutinės stadijos prostatos vėžiu, užleistu kiaušidžių, plaučių, galvos ir kaklo navikais. Medikai tikina, kad į priėmimo skyrių atvežami tokie sunkūs ligoniai, kuriems jau nėra taikomas gydymas. Pagalbos onkologiniams pacientams asociacija tvirtina, kad dabartinė situacija – tai karantino padarinys. Buvęs karininkas Leonardas iš Jonavos šiuo metu prižiūri savo ir žmonos rankomis išpuoselėtą sodą ir niūrias mintis veja šalin.

Raseiniuose dviem savaitėms įvedamas lokalus karantinas. Nuo penktadienio gatvėse bus galima vaikščioti tik po du, žmonės privalės dėvėti kaukes lauke, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų.  Išgirdę apie karantiną vietiniai gyventojai suskubo į parduotuves pirkti ne maisto produktų, bet ir tualetinio popieriaus. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis įspėjo gyventojus kuo skubiau testuotis – kitu atveju Raseinių lauks Nemenčinės likimas ir visiškas uždarymas.

Koronaviruso židiniu tapusiame Raseinių rajone jau nuo penktadienio ketinama įvesti lokalų karantiną. Čia siūloma riboti judėjimą, reguliuoti pirkėjų srautus prekybos vietose, trumpinti barų, kavinių, restoranų darbą. Apie kritinę situaciją prakalbo ir Blinstrubiškių socialinės globos namų darbuotojai – čia trūksta gydytojų ir personalo, kuris rūpintųsi globotiniais, tad prašoma savanorių pagalbos.  Blinstrubiškių globos namuose situacija kritinė.

Kurioziška situacija – Valstybinė kalbos inspekcija nusitaikė į Vilniuje įsikūrusios grožio studijos pavadinimą. Kalbos sergėtojams užkliuvo žargoniškas pavadinimas ,,Špaklius“, todėl jį siūlo keisti vartotinu žodžiu ,,Glaistas“. Maža to, kalbos sargai tikina, kad šis užrašas yra nelegalus, todėl pareikalavo jį nukabinti. Grožio studijos įkūrėjos Monika ir Polina nė nesapnavo, kad sulauks Valstybinės kalbos inspekcijos kirčio.

Žmonės puolė masiškai skiepytis nuo sezoninio gripo. Šeškinės poliklinika į sąrašus dėl nemokamos gripo vakcinos jau įtraukė kelis tūkstančius pacientų – visi jie patenka į rizikos grupę. Maža to, kiti pacientai jau dabar skiepijasi mokamai, mat baiminasi, kad vakcinos vėliau gali ir nelikti. Gydytojai pataria, kaip prasidėjus virusų sezonui atskirti gripo ir koronaviruso simptomus.

Atlikti naujausi tyrimai rodo, kad septyniems iš dešimties gyventojų atlyginimas šiemet kilo. Tačiau augimas buvo perpus mažesnis nei pernai. O štai viešajame sektoriuje – fiksuojamas įspūdingas atlyginimų šuolis. Skaičiuojama, kad per metus viešajame sektoriuje atlyginimai vidutiniškai išaugo 13 procentų. Tuo tarpu ekonomistai įspėja – atsipalaiduoti ir tikėtis sotesnio gyvenimo kitąmet dar per anksti. Koronaviruso sukelta krizė įsisuko ir į gyventojų kišenes.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga užsimojo pacientus nuo arterinės hipertenzijos gydyti pigiausiais, o ne efektyviausiais originaliais vaistais. Prieš tokią naująją ministro rekomendaciją sukilo pacientų ir medikų organizacijos. Pasipiktinę pacientai atšauna, kad ministras nori sutaupyti jų sveikatos sąskaita ir anksčiau laiko nuvaryti žmones į kapus.

Suskaičiuota, kad atotrūkis tarp vyrų ir moterų algų pernai siekė daugiau kaip 12 procentų. Pasak ekspertų, moterims sunkiau įsitvirtinti darbo rinkoje, mat jos vis dar yra diskriminuojamos dėl lyties priimant į darbą, mokama mažesnė alga nei vyrams. Maža to, gajūs ir stereotipai – esą moterys nesugebės suderinti darbo ir vaikų priežiūros. Darbdavių konfederacija atšauna, kad yra daugybė pavyzdžių, kai moterys ne tik dirba vyriškus darbus, bet ir uždirba daugiau nei vyrai.

Koronaviruso skaičiams mušant rekordus, miestai neatšaukia masinių renginių. Štai į sostinėje vykusį kasmetinį festivalį ,,Kultūros naktis“ plūdo tūkstančiai sostinės gyventojų ir svečių. Tuo tarpu sveikatos specialistams didėjantys koronavirusu užsikrėtusiųjų skaičiai kelia nerimą – per penktadienį nustatyta 111 naujų atvejų. Raseiniuose liepsnojantis koronaviruso židinys gyventojams kelia baimę, kai kurie sako norėtų ir vietinio karantino.

Lietuvos valdžia jau ėmėsi vilioti Baltarusijos aukštųjų technologijų įmones ir nori perkelti jų verslus į Lietuvą. Į aršią kovą dėl mokesčius nešančių Baltarusijos įmonių ir specialistų Lietuvai tenka stoti su kaimyninėmis šalimis – Latvija, Estija, Lenkija. Tačiau, pasak pramonininkų konfederacijos, nuo Lukašenkos režimo nukentėjusioms Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą sunku dėl biurokratinio mechanizmo.

Panašu, kad pildosi blogos prognozės – Lietuvos širdies asociacija tikina, kad padaugėjo mirčių nuo insulto ir miokardo infarkto. Gydytojai kardiologai mirčių šuolį sieja su karantino laikotarpiu, kai žmonės užsiėmė savigyda namuose, nepateko pas gydytojus, nesulaukė planinių konsultacijų ir tik vėliau su rimtomis komplikacijomis kreipėsi į medikus.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka svaidosi grasinimais uždaryti sieną su Lietuva, o į pasienį atsiūsti Baltarusijos kariuomenę. Tokius Lukašenkos pareiškimus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išvadino neadekvačiais. O premjeras Saulius Skvernelis perspėjo diktatorių, kad sienas gali uždaryti ir Lietuva, o tai saudžiai atsieis baltarusijos įmonėms.  Pasienyje su Baltarusija eismas vyksta įprastine tvarka. Ypatingų eilių čia nematyti.

Koronavirusas jau įsisuko į gydymo įstaigas: Radviliškio ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje nustatyti trys COVID-19 atvejai, vienas pacientas išgabentas į Šiaulių ligoninės Infekcinių ligų skyrių. Užkratas plinta ir Raseiniuose – čia koronavirusas iš policijos komisariato jau išplito ir į miesto ligoninę. O sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kivirčijasi su prezidentūra dėl koronaviruso vakcinos pirkimo. Radviliškio ligoninės darbuotojai nespėja atsikvėpti.

Praėjo tik dvi mokslo savaitės, o koronavirusas sparčiai plinta mokyklose. Vilniaus Gabijos progimnazijoje nustatyti aštuoni koronaviruso atvejai. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, tai – pirmoji mokykla, kurioje koronavirusas pasklido viduje tarp moksleivių. Iš viso infekcija jau užfiksuota trisdešimtyje ugdymo įstaigų, serga daugiau kaip 30 vaikų.

Dėl koronaviruso protrūkio duris užveria pirmoji mokykla – Rokiškio rajono Juodupės gimnazijos moksleiviai dvi savaites mokysis nuotoliniu būdu. Skelbiama, kad koronavirusas gimnazijoje nustatytas trims darbuotojams, vienas jų – mokytojas, kuris kontaktavo su daugybe moksleivių. Pasak mokyklos direktorės, saviizoliuotis turi 234 moksleiviai ir kone trisdešimt mokytojų. Tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai abejoja, ar mokyklą išvis reikėjo uždarinėti.

Pirma mokslo metų savaitė tapo tikru galvos skausmu tėvams ir mokytojams. Šalies ugdymo įstaigose susirgo 15 vaikų, izoliacijoje – 228 moksleiviai. Naujausiais duomenimis, Gargžduose COVID-19 patvirtintas darželinukui, visa darželio grupė ir keturios darbuotojos yra izoliuotos. Koronavirusas įsisuko ir į Kauno katalikišką mokyklą, kontaktą su dviem sergančiais vaikais turėjo net 24 mokytojai, bus sprendžiama, ar gimnazijoje mokymą tęsti.

Šalies mokyklose toliau siaučia koronavirusas. Izoliacijoje atsidūrė jau keli šimtai moksleivių, tarp jų ir mokytojai bei tėvai. Kaune greitaisiais testais dėl viruso grėsmės masiškai tikrinami pedagogai su nerimu laukia rezultatų. O štai šeimos šventė Trakuose baigėsi infekcijos protrūkiu – parūkę tą patį kaljaną koronavirusu pasidalijo 9 žmonės. Valstybinė ligonių kasa jau suskaičiavo, kiek Lietuvoje kainuoja koronaviruso pacientų gydymas.

Pasaulio kompanijos neriasi iš kailio ieškodamos vakcinos nuo koronaviruso, o Lietuvoje mokslininkai jau kuria dirbtinius antikūnius, kurie sergantiems padės kovoti su Covid-19. Tikimasi, kad dirbtiniai antikūnai, suleisti koronavirusu sergančiam žmogui, suras viruso daleles ir išmes jas iš organizmo. Tuo tarpu Santaros klinikų Infekcinių ligų centras pacientams taiko įvairius gydymo metodus – nuo eksperimentinio iki kraujo plazmos perpylimo.

Šalies naktiniai klubai ir barai toliau galės ūžti iki paryčių. Valdžia nesiryžo trumpinti jų darbo laiko, nors sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga apie tokius užmojus kalba jau kelias savaites. Naktinių klubų savininkai ministro idėjas deda į šuns dienas ir tikina, kad ministras nori sužlugdyti verslą. Tuo tarpu premjeras Saulius Skvernelis pareiškė – bus ribojamas ne darbo laikas, o lankytojų skaičius, dėvimos kaukės, klubinėtojai turės laikytis saugaus atstumo.

Koronavirusas įsisuko į kariuomenę – pranešama apie 17 COVID-19 užsikrėtusių šauktinių Tauragės rajone esančiame Kęstučio batalione. Sekmadienį buvo skelbiama, kad buvo 8 atvejai. Kontaktą su sergančiaisiais turėję kariai yra testuojami, atlikta daugiau kaip šimtas koronaviruso testų. Lietuvos kariuomenė tvirtina, esanti pasiruošusi testuoti visus į privalomąją karo tarnybą pakviestus šauktinius – jų Kęstučio batalione yra kone pusė tūkstančio.

Keli šimtai žmonių, susirinkusių į mitingą prie Vyriausybės, protestavo prieš kaukių dėvėjimą, ragino iš posto pasitraukti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Neapsieita ir be incidentų – net neprasidėjus mitingui policija iš aikštės išvedė vieną mitingo dalyvį, kuris nepanoro nusiimti visą veidą dengiančios butaforinės kaukės. Tuo tarpu Lietuvos kariuomenė perspėja žmones būti budrius. „Aš laisvas žmogus, aš noriu tokią kaukę nešioti, ji mane apsaugos nuo blogų akių.

Tris mėnesius trukęs karantinas apkarpė gyventojų pajamas. „Sodros" skaičiavimais, lėčiausiai atsigauna didžiausią koronaviruso smūgį patyrę viešbučių, turizmo ir maitinimo sektoriai, čia ir atlyginimai apkarpyti daugiausiai. Ekonomistų teigimu, Lietuva su koronaviruso pandemija susitvarkė bene geriausiai visoje Europos Sąjungoje ir tai vadinama kone stebuklu. Tačiau verslininkai stebuklu netiki ir jau baiminasi artėjančios antrosios koronaviruso bangos.

Kaip koronavirusas paveikia vaikus ir kokie požymiai jiems pasireiškia? Tarptautinis COVID-19 tyrimas, kuriame dalyvavo ir Lietuva, atskleidžia – vaikų mirtys nuo koronaviruso yra itin retas reiškinys. Tačiau medikai aiškina, kodėl budrumo neturėtų prarasti nei vaikai, nei jų tėvai ir kokie simptomai kamuoja būtent mažuosius pacientus.  Vaikams vasara – pramogų ir žaidimų metas.

Specialistai įspėja dėl koronaviruso plitimo – Lietuva artėja prie pavojingos sergamumo ribos. Koronavirusas neaplenkė ir sostinės Karoliniškių poliklinikos – Covid’as patvirtintas vienam administracijos vadovų. O gyventojai piktinasi dėl kaukių dėvėjimo. Nuo šiandien kaukės privalomos visose viešojo maitinimo įstaigose – tiek viduje, tiek lauke. Lankytojai nepatenkinti – esą per karščius lauke sėdėti su kauke ir nepatogu, ir nemalonu.

Sparčiai plintant koronavirusui, į kavines ir restoranus vėl gali būti sugrąžintos kaukės. Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, tautiečiai per daug piktnaudžiauja ir kaukių nedėvi ten, kur reikėtų. O sergančiųjų skaičiumi susirūpinusi Kauno savivaldybė kreipiasi į Vyriausybę – siūlo apriboti maitinimo įstaigų darbo laiką, griežtinti renginių tvarką. O valdžia pusę lūpų prabyla ir apie lokalaus karantino įvedimą.

Po didžiausio nuo balandžio naujų koronaviruso atvejų šuolio specialistai prašo gyventojų imtis dar negirdėtų priemonių – vesti dienoraštį. Per vakar dieną Lietuvoje registruoti 38 susirgimai. Tokio šuolio nebuvo nuo koronaviruso pandemijos įkarščio. Prezidentas Gitanas Nausėda jau žeria kritiką valdžiai – esą nėra iš anksto parengto plano, kaip artėjant antrajai koronaviruso bangai bus apsirūpinta apsaugos priemonėmis.

Naujų koronaviruso atvejų daugėjant, ką tik iš atostogų grįžęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga prakalbo apie griežtesnes priemones – privalomą kaukių dėvėjimą renginiuose lauke. O štai epidemiologams didžiausią nerimą kelia koronaviruso židinys Kauno senamiestyje ,,Adform kiemelyje“, kur jau po praėjusią savaitę vykusio renginio užsikrėtė net 34 žmonės. Sutariama ir dėl to, kad artimiausiu metu sergančiųjų Covid-19 daugėja ir tik daugės.

Medikai sunerimę – koronavirusas atbaidė gyventojus nuo itin svarbių tyrimų dėl mirtinų ligų, o rezultatas – uždelstos ligos stadijos. Pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio pagal ankstyvosios diagnostikos programą šiemet į Nacionalinį vėžio institutą atvyko perpus mažiau pacientų. Apie tai, kad pacientai net pasibaigus karantinui vengia tikrintis dėl kraujotakos sistemos ligų, perspėja ir kardiologai. Šešiasdešimt penkerių Vida prieš aštuonerius metus išgirdo vėžio diagnozę.

Koronavirusas Lietuvoje toliau plinta renginiuose, baruose ir koncertuose. Žmonių, užsikrėtusiu koronavirusu, skaičius kasdien didėja – per vakar dieną nustatyti nauji 26 atvejai. Pasak epidemiologų, tautiečiai per daug atsipalaidavo, nedėvi kaukių masinėse susibūrimo vietose, nesilaiko rekomenduojamų atstumų. O tai ir leidžia toliau plisti virusui.

Per karščius Palangoje žmonių antplūdis – tūkstančiai poilsiautojų nesilaikydami atstumų mėgaujasi saule ir nesusimąsto apie koronaviruso grėsmę. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja, kad pats laikas galvoti apie kaukių dėvėjimą net ir deginantis. Tačiau atsipalaidavę ir gerais orais besimėgaujantys tautiečiai moja ranka į tokias rekomendacijas ir siūlo patiems specialistams pasideginti užsidėjus kaukę.

Iš koronaviruso paveiktų šalių grįžę tautiečiai reikalavimo izoliuotis kartais nesilaiko įžūliai – piktybiškai vaikšto po parduotuves, kavines ar restoranus. Nuo pirmadienio dviem savaitėms saviizoliuotis reikia grįžus iš dar penkių valstybių – tarp jų ir Lenkija, Kipras, Amsterdamas. Vieni iš užsienio grįžę tautiečiai tikina pasiruošę nekelti kojos iš namų, kiti gi prabyla net apie sugadintas atostogas.

E. sveikatos sistema atgaivinta, bet ramybės mažai. Dėl besidubliuojančių popierinių ir elektroninių receptų žmonės prisipirko per daug vaistų. Specialistai ragina dėl to patiems prisipažinti ir vaistus grąžinti. Be to, užstrigusių Registrų centro duomenys lėmė, kad pinigų negauna ir dalis bedarbių.

Lietuva kol kas atlaikė koronaviruso pandemijos smūgį – šalies ekonomika koronaviruso įkarštyje susitraukė mažiau nei buvo prognozuota. Lietuvos ūkis antrąjį ketvirtį palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu smuko beveik 4 procentais, nors buvo prognozuotas juodžiausias scenarijus – dviženklis ekonomikos kritimas. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas tikina, kad skaičiai kol kas maloniai stebina, tačiau atsipalaiduoti nėra dėl ko.

Liūties užtvindyta ir po savaitės atkurta e. sveikatos sistema vėl pradėjo striginėti. Po pietų apie tai pranešė vaistininkai ir gydytojai. Tiesa, trumpalaikius sutrikimus Registrų centras tikina pašalinęs. Vyriausybė jau dabar sako ieškanti naujų patalpų, į kurias būtų perkeltas Registrų centras su visais serveriais. Iš atostogų sugrįžęs Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius tikina, kad patalpų dairomasi Edukologijos universitete, tačiau šias dar tektų gerokai renovuoti.

Po savaitę trukusio chaoso dėl e. sveikatos gedimo Prezidentas Gitanas Nausėda neištvėrė ir pareikalavo nedelsiant iš atostogų sugrįžti Ekonomikos ir inovacijų ministrui Rimantui Sinkevčiui – jam pavaldus registrų centras. Tačiau kaip tyčia, šiandien per pietus elektroninė sistema atkurta. Ministras Sinkevičius darbe žada pasirodyti rytoj.

Jau savaitę visiškai paralyžiuota elektroninės sveikatos sistema į neviltį stumia ir pacientus, ir medikus. Į Teisingumo ministeriją ant kilimėlio iškviestas Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius gavo ultimatumą – užkurti pacientų duomenis saugančią sistemą vėliausiai iki trečiadienio. Situacija neeilinė, dalies duomenų atkurti greičiausiai nepavyks.  Informacinių technologijų ekspertai jau skelbia apie milijoninius nuostolius, kuriuos patyrė Registrų centras ir gyventojai.

Nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusios, per karantiną parduotuvių duris užvėrusios įmonės atsidūrė biurokratų pinklėse. Smulkios ir vidutinės įmonės teikia paraiškas, nuomos kompensacijoms gauti, tačiau valdininkai vieniems parduotuvėms pinigus išmoka, o kitoms atšauna, kad parama formaliai nepriklauso. Ekonomikos ir Inovacijų ministerija aiškina, kad pagal dabartinę tvarką nuomos kompensaciją gali gauti prekybininkai, o tie kas yra ir prekybininkas ir gamintojas jau nebe.

Kiek lietuviai turi sukaupę turto ir kokio daugiausia? Lietuvos banko atliktas tyrimas atskleidžia, kad tautiečiai išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių, mat daugiausia turi sukaupę nekilnojamojo turto – įsigiję būstą, sodybą, garažą. Pasak ekonomistų, tokia didžiulė lietuvių meilė nekilnojamajam turtui rodo žemą gyventojų finansinį raštingumą, nemokėjimą taupyti ir investuoti.

Trečia diena iš eilės visiškai paralyžiuota elektroninės sveikatos sistema. Po liūties, kuri nuplovė Registrų centro duomenis, ima aiškėti netikėtos detalės – elektroninės sveikatos sistema veikė net neturėdama atsarginių serverių. Kas kaltas dėl tokio aplaidumo ir kas turi prisiimti atsakomybę, kol kas dar aiškinamasi. Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius pripažįsta žinojęs apie tai, kad nėra atsarginių serverių, juos esą planavo pastatyti iki rudens, tačiau liūtis buvo pirmesnė.

Elektroninė sveikatos sistema paralyžiuota antrą dieną iš eilės. Gyventojai piktinasi, o Registrų centras tikina, kad situacija daug sudėtingesnė nei buvo manyta iš pradžių, mat reikia atnaujinti visus elektroninės sveikatos sistemos duomenis. Gydytojai yra priversti pacientams išrašinėti popierinius receptus, o kai kur medikai jų jau ir pritrūko. O sveikatos apsaugos ministerija ramina ir gydytojus, ir pacientus, bei prašo jų kantrybės ir be reikalo neplūsti į vaistines.