Sudėtingą karantino laikotarpį išgyvenusi Vilkaviškio kavinės vadovė sako, kad dalis renginių, pobūvių dėl koronaviruso buvo atšaukta, darbuotojai išleisti į prastovas. Ir tik įpusėjus vasarai verslas pamažu atsistojo ant kojų. Tačiau apie ekonominį stebuklą, pasak verslininkės, kalbėti dar anksti.
„Nemanau, kad stebuklas įvyko, laikotarpis tikrai pareikalavo iš visų verslininkų didžiulių pastangų ir psichologinių, ir finansinių. Tikrai visi sudėjome pastangas, kad išbristume iš šio sunkaus laikotarpio“, – sako kavinės ,,Pegasas“ savininkė Teisutė Čiapienė.
Nors šioje kavinėje atlyginimai darbuotojams nesumažėjo, visgi kitose maitinimo įstaigose algos buvo karpomos vos tik prasidėjus karantinui. „Sodros" skaičiavimais, antrąjį ketvirtį palyginti su pirmuoju, gyventojų pajamos dėl karantino smuko 0,3 procento. Maža to, dirbusių visą mėnesį, skaičius sumažėjo 2 procentais – maždaug 27 tūkstančiais.
Tiesa, fiksuojamas lėtesnis ir metinis pajamų augimas – algos didėjo 5 procentais.
„Tai, ką mes matėme antrąjį šių metų ketvirtį, kada pajamos per metus, jei lyginame su pernai, padidėjo tik 5 procentais, tai iš tikrųjų tas augimas jau yra lėtesnis tikrai, jis perpus lėtesnis nei pirmąjį ketvirtį. Tai rodo, kad karantino poveikį mes jaučiame“, – pasakoja Statistikos analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Pasak ekonomistų, nepaisant karantino, kuris įšaldė šalies verslus ir pristabdė ekonomiką, fiksuojamas gyventojų pajamų augimas 5 procentais nuteikia optimistiškai ir tai prilygsta kone stebuklui.
„Ne tik, kad neturėsime darbo užmokesčio kritimo šiais metais, bet turėsime augimą ir pakankamai nemenką augimą. Stebuklas sukurtas Lietuvos tęsiasi, turime mažiausią BVP kritimą Europos Sąjungoje ir kiti rodikliai pakankamai geri“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Gyventojams siūlo neatsipalaiduoti
Tiesa, kol kas esant neapibrėžtai situacijai, gyventojai atsipalaiduoti neturėtų, mat kokia situacija bus rudenį prognozuoti nesiryžta ir ekonomistai. Jei pasikartotų pilnas ar dalinis karantinas, tuomet kai kurios įmonės nuosmukio nebeatlaikytų.
„Jokiais būdais nereikėtų atsipalaiduoti ir rudeniui reiktų ruoštis atsakingai. Kaip žinia, pirmąjį pandemijos smūgį mums padėjo atlaikyti gera įmonių finansinė forma. Dauguma įmonių buvo sukaupusios reikšmingas finansines pagalves nuosmukiui atremti“, – kalbėjo ,,INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė
Labiausiai, „Sodros" skaičiavimais, nuo karantino nukentėjo koronaviruso paveikti viešbučių, turizmo, maitinimo sektoriai, jie ir atsigauna kur kas lėčiau nei kiti verslai. Šiuose sektoriuose darbuotojams pajamos sumažėjo nuo 10 iki 20 procentų. Maža to, koronaviruso smūgį patyrė ir pramonės įmonės, mat kone 6 procentai įmonių vis dar yra prastovose dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių, negaunamų žaliavų.
„Nukentėjo apdirbamoji pramonė, mašinų gamyba. Aišku, tie, kas dirbo su automobiliu pramone, sustojo automobilių pramonės pardavimai, pačios gamyklos. Aišku, vienu momentu buvo sustojusi ir statyba“, – sako Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Maža to, karantino laikotarpiu beveik 25 tūkstančiais darbuotojų buvo atleista daugiau nei priimta ir šie pokyčiai akivaizdžiausi COVID paveiktuose sektoriuose. Užimtumo tarnyba skelbia, kad rugpjūčio 17 dieną lyginant su praėjusiu pirmadieniu registruotų bedarbių skaičius išaugo daugiau kaip 1,7 tūkstančio. O dabar registruotų bedarbių skaičius siekia beveik 230 tūkstančių.
