gyventojai

Politikai pasišovė naikinti kolektyvinius sodus – neva žmonės dabar ten ne bulves, o vaikus augina ir patys nuolat gyvena. Todėl prie miestų prisišlieję kolektyviniai sodai tiesiog turėtų būti miesto dalimi, o savivaldybės tuomet ir kelius, ir kanalizacijas tiestų, o verslininkai galėtų statyti daugiabučius. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Zoja – vilnietė, bet vos tik atšyla orai, skuba į savo sklypelį Rokantiškių soduose. Ten stengiasi praleisti kuo daugiau laiko.

Lietuvoje beveik dviem trečdaliais, arba 65-iais tūkstančiais, padaugėjo žmonių gyvenančių absoliučiame skurde: nuo 102 iki 167 tūkstančių. O skurdo rizikoje 2024-aisiais gyveno 620 tūkstančių, arba maždaug penktadalis Lietuvos, tarp jų daugiausia pensininkų, mažų miestelių ir kaimų gyventojų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Irutė jau 13 metų Panevėžyje dirba valytoja. Uždirba kiek daugiau nei 800 eurų į rankas.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“ primena gyventojams apie saugaus grilinimo svarbą. Kad prasidėjęs grilio sezonas teiktų tik malonumą, būtina laikytis kelių paprastų, bet svarbių saugos taisyklių. Tarnyba atkreipia dėmesį į tinkamą kepsninių naudojimą, jų priežiūrą ir galimas rizikas. Nekartokite šių klaidų Patarimai aktualūs kiekvienam, kuris ketina kepsnines naudoti namuose ar gamtoje.

„Citadele“ banko inicijuota apklausa atskleidžia, kad trečdalis Baltijos šalių gyventojų susigrąžintą GPM permoką išleistų kasdienėms reikmėms. Tuo metu po 20 proc. lietuvių ir estų bei 25 proc. latvių lėšas atsidėtų taupymui ir investavimui.  Apklausos duomenimis, Lietuvoje 29 proc., Latvijoje 41 proc., o Estijoje – 32 proc. gyventojų permoką išleistų kasdienėms reikmėms, tokioms kaip maisto produktai, mokesčiai ir laisvalaikis.  Kelionėms lėšas panaudotų 10 proc. lietuvių, 12 proc.

Devynių butų gyventojai iš degusio Trinapolio daugiabučio Vilniuje laikinai glaudžiasi viešbutyje, name penktadienį atkurtas elektros tiekimas, tačiau elektros dar neturi 11 aukšto, kuriame kilo gaisras, butų gyventojai. „11 aukšte išdegė mūsų spinta ir skaitikliai, visa kita turi tvarkyti namo administratorius“, – Eltai sakė energijos skirstymo operatoriaus ESO atstovė Rasa Juodkienė. Tarnybos dirba namo viduje, renkami nuodėguliai, keičiami elektros laidai, užkalami išdužę langai.

Trečiadienį Kėdainiuose įvykdytas įžūlus apiplėšimas, sukrėtęs gyventojus. Vėlų vakarą į butą netikėtai įsibrovė vyras, pagrobė pinigus ir paspruko. Buto šeimininkė patyrė didžiulį išgąstį ir stresą. Įvykio detalės Balandžio 9-osios vakarą, apie 22 val., J. Basanavičiaus gatvėje esančiame daugiabutyje įvyko plėšimas. Į 59-erių metų moters butą įsilaužta per balkoną – išlaužęs duris, nusikaltėlis pateko į vidų. Viduje plėšikas iš komodos stalčiaus ir piniginės pagrobė 465 eurus.

Naujausiam tyrimui parodžius, kad kas septintas lietuvis nėra pasiruošęs įvairioms ekstremalioms situacijoms, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvos gyventojai turi visas galimybes gauti reikiamą informaciją. „Problema yra mumyse, problema yra visuose. Tol, kol tu galvoji, kad grėsmė yra kažkur toli, nors ji galbūt reali, tas pasiruošimas toks ir būna.

Per du dešimtmečius gyventojai sako tapę saugesni, padaugėjo gerai vertinančiųjų Lietuvos kriminogeninę situaciją, teigiama trečiadienį Vidaus reikalų ministerijos (VRM) paskelbtoje pernai vykdytoje apklausoje. Šis 2024 metų rugsėjo–lapkričio mėnesiais VRM iniciatyva vykdytas reprezentatyvus tyrimas apžvelgia, kaip per 20 metų pasikeitė visuomenės saugumo jausmas, nuostatos ir elgsena bei pasitikėjimas viešojo saugumo institucijomis.

Regioninėje Telšių ligoninėje įvykęs incidentas, kai paauglys su 41 laipsnio temperatūra buvo apžiūrėtas lauke ir išleistas namo, sukėlė nemenką susirūpinimą, nes esą vėjaraupiais sergančiu vaiku nebuvo tinkamai pasirūpinta. Gydymo įstaiga paaiškino, kodėl taip nutiko.

Gyventojai skundžiasi, kad benamiai, neturėdami kur prisiglausti, renkasi daugiabučių laiptines. Čia jie palieka švirkštus, maisto likučius, išmatas, bet žmonės nerimauja ne tik dėl tvarkos ar higienos, bet ir dėl užkrečiamų ligų, gaisro pavojaus. Tarnybos leidžia suprasti, kad benamis už socialinį statusą negali būti baudžiamas. O štai savivaldybė teigia, kad pirmiausia gyventojai turi bandyti susitvarkyti patys.

Aktyviai ieškant gynybos finansavimo šaltinių bei kalbant apie mokesčių didinimą, ekonomistams kyla klausimas, kam reikia naujų mokestinių lengvatų. Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė bei Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad ne tik naujų lengvatų nereikia, bet dar ir dalį esamų vertėtų naikinti.  Kiek anksčiau finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad nėra finansinės erdvės mokestinėms lengvatoms.

Statybininkų g. 23 daugiabučio gyventojai ir toliau stebina savo idėjomis originaliai, įdomiai ir šventiškai pasipuošti namų aplinką. Šįkart daugiabučio prieigos pulsuoja pavasariška nuotaika. Ją kuria įvairios velykinės dekoracijos: margučiai, kiškučiai ir kiti pavasario atributai. Namo gyventojai susirinko į talką Gyventojai šeštadienį rinkosi į talką ir visi kartu puošė aplinką. Dekoracijos jau iš tolo atkreipia aplinkinių dėmesį, alytiškiai stabteli pasigrožėti, nusifotografuoti.

Įtempta geopolitinė padėtis Lietuvos politikus verčia susirūpinti net tik, kaip skirti didesnį procentą nuo BVP gynybai, bet ir kaip paruošti visuomenę galimai dienai X. Siekiama, kad kuo daugiau gyventojų tiksliai žinotų, ką darytų tokiai dienai išaušus, o prireikus – apgintų save, šeimą ir šalį. Ekspertai aptaria Lietuvos karo komendantūras bei Lietuvos karinius pajėgumus, kurie esą kol kas neprilygsta ankstesniems karams.

„Slavka Channel“ kūrėjas, socialiniuose tinkluose skaičiuojantis per 60 tūkstančių sekėjų dėl politikus ir sovietmetį pašiepiančių dainų, Viačeslavas Mickevičius, geriau žinomas kaip Slavka, pasidalino patirtimi iš kelionių į Ukrainą karo metu. Taip pat paaiškino, kodėl dalį visuomenės vis dar traukia grįžti į sovietmetį ir kodėl jie jaučia nostalgiją prastai gyvenimo kokybei už geležinės uždangos.

Lietuvoje keičiantis automobilių parkui ir didėjant naujų bei brangiau kainuojančių transporto priemonių skaičiui, deja, auga ir ilgapirščių aktyvumas. Kaip rodo statistika, vagiamos ne tik pačios transporto priemonės, bet ir jų detalės, o žalos siekia dešimtis tūkstančių eurų, rašoma pranešime spaudai. Vagysčių padaugėjo Kaip rodo Lietuvos policijos duomenys, per visus 2024 metus registruotos 373 automobilių vagystės.

Aukštaitijos sostinė Panevėžys atsidūrė tarp labiausiai pagal gyventojų skaičių per pastaruosius 25 metus sumažėjusių gyvenamųjų vietovių Lietuvoje. Registrų centro duomenimis, per ketvirtį amžiaus Panevėžys „nukraujavo“ maždaug 15 tūkstančių gyventojų, užsidarė net 4 mokyklos. Jaunimas atvirauja, kad Panevėžys per mažas ir ten trūksta veiklos, todėl ir kelia sparnus į didmiesčius. Panevėžys – penktas pagal dydį šalies miestas Šiaurės Lietuvoje.

Jau po poros savaičių Lietuvoje galutinai pasikeis telefonų kodai – numerio pradžioje surinkus 8 prisiskambinti nepavyks. Mobiliojo ryšio operatoriai pastebi, kad didžioji dalis gyventojų numerius telefonų knygose jau pasikeitė.

Lietuvos ir visos Europos Sąjungos (ES) jaunimui labiausiai šiuo metu nerimą kelia augančios kainos ir pragyvenimo išlaidos – kaip didžiausią problemą tą nurodo keturi iš dešimties apklaustųjų Bendrijoje, rodo pirmadienį paskelbta „Eurobarometro“ apklausa. „Politikams ir politikos formuotojams, Europos demokratijai gyvybiškai svarbu įsiklausyti į Europos jaunimą ir žinoti jų rūpesčius. Šių dienų jaunimui labiausiai rūpi kylančios kainos, klimato kaita, saugumas ir galimybės rasti gerą darbą.

Sparčiausiai per 25 metus pagal gyventojų skaičių augo Vilnius, Šiauliai ir Kaunas, pirmadienį pranešė Registrų centras. Sausio 1 dienos duomenis, palyginti su 2000 metų tos pačios dienos duomenimis, Vilniaus mieste šiuo metu yra beveik 190 tūkst. daugiau savo gyvenamąją vietą deklaravusių žmonių, Šiauliuose – 15,3 tūkst. daugiau gyventojų, Kaune – 14,8 tūkstančio. Tarp sparčiausiai augusiųjų taip pat yra Klaipėda, kurioje gyventojų skaičius pasipildė 11,9 tūkst.

2025 m. vasario 9 dieną įvyks Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais. Artėjant šiam vienam svarbiausių įvykių Lietuvos istorijoje, Nacionalinis krizių valdymo centras kartu su Valstybės saugumo departamentu (VSD) prevenciškai perspėja gyventojus išlikti budriais ir nepasiduoti provokacijoms. VSD vertinimu, Rusija yra suinteresuota diskredituoti Baltijos valstybių sprendimą atsijungti nuo BRELL žiedo.

Vilniaus Lazdynėlių mikrorajone gyventojų ramybę drumsčia neaiškūs šūvių garsai, vietinių teigimu, girdimi jau ne pirmus metus. Sunerimę gyventojai diskutuoja socialiniuose tinkluose, ieškodami atsakymų – kas ir kodėl šaudo? Vieni spėlioja, kad tai karinių pratybų aidas, kiti baiminasi, jog rajone veikia nelegali šaudykla ar siautėja chuliganai.

Gyventojams prašant patikslinti gyvenviečių teritorijas, siūloma plėsti Krinčino ir Saločių miestelius Pasvalio rajone bei koreguoti dar kelių kaimų plotus. Rajono mero Gintauto Gegužinsko teigimu, savivaldybė prašo patikslinti prieš maždaug septynerius metus nustatytas ribas, nes dalis sodybų nepatenka į gyvenviečių teritoriją.

Gyventojai vėl sulaukia melagingų skambučių, kurių metu sukčiai apsimeta „Sodros“ darbuotojais. Šie skambučiai niekaip nėra susiję su „Sodra“, todėl labai svarbu jokiu būdu neteikti asmeninės informacijos telefonu. Sukčiai bendrauja rusų kalba. Šią savaitę gyventojai pranešė apie atvejus, kai paskambinę sukčiai informavo apie tariamą įsilaužimą į asmeninę „Sodros“ paskyrą, taip pat apie duomenų išklotinių užsakymą. Sukčiai siekė sužinoti gyventojų asmens duomenis.

Daugelis žmonių, turinčių augintinius, dažnai nežino viešosios tvarkos taisyklių, už kurių nepaisymą gresia nemenkos baudos. Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ apie tokias taisykles ir baudas kalba Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupės vyresnysis patarėjas Gintaras Leperskas.

Krašto ugniagesiams gelbėtojams iškvietimų metu panaudoti ištraukiamąsias kopėčias tenka ne taip jau retai. Tokiomis kopėčiomis jie į galimai susižalojusio ir durų atidaryti negalėjusio Daukšos gatvės gyventojo namus pateko pirmadienio rytą, o vakar – pas kitą kėdainietę. Antradienį, 09.03 val., ugniagesiai gelbėtojai sulaukė pranešimo, kad slaugoma moteris neatidaro durų, galimai sutriko sveikata.

Šiandien pradėjo augti oro užterštumas, daugiausia kietosiomis dalelėmis, socialiniame tinkle antradienio vakarą paskelbė meteorologas Gytis Valaika. Eksperto teigimu, nemaža dalis tokios taršos atkeliauja iš pietvakarių nuo Lenkijos pramoninių regionų. Kaip žinia, dalyje jų tebedegina anglį, todėl jei tik atmosferos sąlygos būna nepalankios teršalų sklaidai (pvz. aukštas atmosferos slėgis silpni vėjai), su pietvakariniais srautai pasiekia ir mūsų šalį.

Užpernai Lietuvoje mirė mažiausiai žmonių nuo 2010-ųjų, pirmadienį pranešė Higienos institutas. Jo duomenimis, 2023 metais Lietuvoje iš viso mirė 37 tūkst. 5 žmonės. „Tai mažiausias metinis mirusiųjų skaičius per visą 2010–2023 metų laikotarpį. Palyginimui – 2022 metais Lietuvoje mirė 42 tūkst. 884 žmonės“, – teigiama Higienos instituto pranešime.

Socialiniuose tinkluose tarp gyventojų plinta perspėjimai dėl plikledžio, žmonės jau dalinasi istorijomis apie patirtas traumas. Meteorologas Gytis Valaika paaiškina, kur ir kodėl pavojus didžiausias.  Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ gyventojai iš visos Lietuvos įspėja apie plikledžio sukeltus pavojus.  „Būkit atsargūs, lauke lynoja ir minusas, vietomis belekoks plikledis“, – rašė Erika iš Vilniaus.

Prabėgus žiemos šventėms, gyventojams tenka atsikratyti kalėdinėmis eglutėmis. Nors iki pat sausio pabaigos gyventojai gali rinktis, kur palikti savo žaliaskarę, pavyzdžiui, iš sostinėje įrengtų 115 eglučių surinkimo vietų, dalis punktų yra perpildyti, taip pat dalis eglučių nugula toli gražu ne tam skirtose vietose. Situaciją komentuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas, tyrimas. Kaip skelbiama pranešime, tyrimo duomenys parodė, kad 42 proc. Lietuvos gyventojų pasižymi žemu ar vidutiniu emociniu atsparumu, tik 43 proc. apklaustųjų jaučia pasitenkinimą gyvenimu.

Lietuvoje petardų draudimai neveikia, mat jų nusipirkti gali bet kas. Policija, tuo tarpu, atrodo, sustabdyti nelegalios prekybos nesiima, o gyventojai esą jau tiek ilgai susiduria su petardų šaudymo problema, kad nebemato prasmės niekur kreiptis. Socialiniuose tinkluose prieš šventes pasipylė skundai apie šaudomas nelegalias petardas dalyje sostinės mikrorajonų. Tiesa, tą dar seniau buvo pastebėję ir kitų miestų gyventojai.  Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su keletu iš jų.

Baigiantis 2024 metams, apie 10 proc. Lietuvos gyventojų sako, kad pastaruoju metu jų šeimos finansinę padėtis pagerėjo, o 51 proc. nemato pokyčių. Savo ruožtu 36 proc. gyventojų mano, kad jų šeimos finansinė padėtis blogėja.   Tai rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa. Nuo spalio 30 iki lapkričio 12 dienomis vykdytos apklausos metu dalyvavusių asmenų buvo prašoma įvertinti savo šeimos finansinė padėtį.

Socialiniuose tinkluose gyventojai dalinasi vėjo stiprumu įvairiuose Lietuvos miestuose, pasakoja, ką matė pirmadienio naktį. Tuo tarpu meteorologas pasidalina, kokia vėjo žala, padaryta Lietuvoje.  Pagal Meteo.lt, didžiausi vėjo gūsiai užfiksuoti Telšiuose (26 m/s) ir Raseiniuose (25,5 m/s). „Telšiuose tai siaubas. 5 aukšte langai dreba“, – socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“  rašė Telšių gyventoja Violeta.

Trečdalis gyventojų mano, kad padėtis šalyje gerėja, rodo naujausia šalies gyventojų apklausa. Lyginant su spalio mėnesiu, teigiančių, jog reikalai Lietuvoje gerėja, padaugėjo 2 proc., tam įtakos turėjo ir Seimo rinkimų rezultatai. ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ lapkričio 20–gruodžio 1 dienomis atlikta apklausa, kurioje buvo prašoma respondentų įvertinti, ar, jų manymu, pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją, ar į blogąją pusę. Lapkritį 34 proc.

Antradienį, „Google“ pateikė sąrašus tendencijų, ko šiemet internete ieškojo Lietuvos gyventojai. Dėmesio centre 2024-aisiais atsidūrė „Eurovizijos“ ir vasaros olimpinių žaidynių herojai, Europos futbolo čempionatas, taip pat aktyviai ieškota informacijos apie šalies ir pasaulio muzikos žvaigždžių koncertus Lietuvoje bei rinkimų maratoną.

Socialiniuose tinkluose gyventojai skundžiasi, kad padaugėjo gyventojų, prašančių pinigų kelyje ir trukdančių vairuotojams. Kai kurios situacijos baigiasi liūdnai – net ir subraižytais automobiliais. O pastaruoju metu gyventojai ne tik prašo pinigų, bet ir trukdo vairuotojams: šokinėja ant kapotų, ropoja gatvėmis. „Facebook“ platformoje kauniečiai įspėja kitus – vyras prie prekybos centrų prašo pinigų, o negavęs grasina subraižyti automobilį. Pasirodo, kad yra ir nukentėjusiųjų.

Nors iki naujųjų metų liko apie pusantro mėnesio, jau daugelis žmonių ieško, kur praleis Naujųjų naktį. Kaimo turizmo sodybų ir viešbučių atstovai sako, kad šiemet lietuviai dažniau išreiškia norą švęsti prabangiau ir negaili tūkstančių eurų. Įvairiose socialinių tinklų grupėse žmonės jau dabar sparčiai ieško sodybų Naujiesiems metams. O štai skaitytoja Eglė tvirtina, kad daugelis sodybų, kurios siūlo geresnes kainas, jau užimtos.

Lietuvos Nacionalinis krizių valdymo centras išsiiuntė gyventojams skubius pranešimus dėl stipraus vėjo.  Pranešama, kad lapkričio 1-2 dienomis Lietuvoje prognozuojamas smarkus vėjas, pajūryje gūsiai gali siekti 26 m/s.  „Kviečiame atsakingai rinktis saugų keliavimo laiką, saugotis krintančių medžių ir šakų, būti pasiruošus elektros energijos sutrikimams“, – praneša NKVC.

Vėlinių laikotarpiu išaugant žmonių srautams kapinėse, kasmet tokiu metu gyventojai fiksuoja ir daugiau kapavietėms padarytų žalų. Audrų ar vagysčių padaryta žala kapavietėms gali tapti ne tik nemalonia staigmena atvykus aplankyti artimųjų kapų, bet ir tapti nemažu finansiniu nuostoliu. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pirmus devynis šių metų mėnesius dėl kapavietėms, paminklams, tvorelėms, apdailos elementams padarytos žalos kreipinių skaičius išaugo 50 proc.

Prasidedant šildymo sezonui Lietuvoje vieni gyventojai jo laukia, kiti nerimauja dėl didėsiančių komunalinių paslaugų sąskaitų. Specialistai teigia, kad šilumos energiją galima ir reikia taupyti. Kokios paprastos priemonės namuose gali padėti taupyti šilumos energiją ir sumažinti šildymo sąskaitas pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ Vilniuje vadovas Tadas Kuznecovas.

Įsigaliojant draudimui lašišų ir šlakių žvejybai, aplinkosaugininkai trečiadienį pradės kasmetinę akciją „Saugom lašišą“. Jos metu bus vykdomi reidai, tęsiama reguliari verslinės žvejybos kontrolė, tikrinami žvejai mėgėjai. Anot Aplinkos apsaugos departamento, draudimas žvejoti lašišas ir šlakius galios iki gruodžio 31-osios. „Akcija „Saugom lašišą“ rengiama tam, kad migracijos ir neršto laiku lašišinės žuvys būtų apsaugotos ir sėkmingai išnerštų pasiekusios nerštavietes.

Registrų centro duomenų analitikai skelbia įdomią statistiką – Lietuvoje, vis tik, yra plačiai apdainuoti trys milijonai, o ar žinote, kokie yra populiariausi moterų ir vyrų vardai mūsų šalyje? Statistinius duomenis Registrų centras rengia remdamasis Gyventojų registro duomenimis, kur nugula daug svarbios informacijos.

Kartais vilniečiams pavyksta užfiksuoti neeilines situacijas. Dažniausiai tai yra susiję su automobiliais arba greičio matuokliais, bet šįkart praeivius nustebino gyventojas, kuris išėjo pavedžioti savo augintinį. Tiesa, nustebino ir gyventojas, ir jo vedžiojamas augintis. Tai buvo ponis. Nustebino gyventojus „Kodėl?” – retoriškai klausia vilniečiai. Panašus klausimas kyla ir kitiems vaizdo įrašą peržiūrėjusiems gyventojams.

Spalio 1 d. bus skelbiami kvietimai teikti paraiškas valstybės kompensacijoms už gyventojų keičiamus neefektyvius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius katilus. Energetikos ministerijos inicijuota  8,5 mln. eurų paramos priemonė padės individualių namų gyventojams įsigyti efektyvesnius šildymo įrenginius, gerinti gyvenimo komfortą, sumažinti savo šildymo išlaidas, nedidinti oro taršos ir mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Šalia geležinkelio stočių ar kai kurių gimnazijų besiburiuojantys ginkluoti kariškiai, sparčiai kylantys evakuacijos miesteliai ir gausybė žmonių – tai vienos didžiausių Lietuvoje pratybų „Vyčio skliautas 2024“. Jų metu vertinama, kaip Lietuva yra pasirengusi realiai konvencinei ar hibridinei atakai, kai dingsta elektros energija, nėra galimybės apie iškilusį pavojų informuoti gyventojų ir reikalinga skubi šimtų tūkstančių žmonių evakuacija.

Žmonės yra išsigandę traukinių sukeliamu triukšmu, jaučiasi, tarytum, girdėtų bombas. Aukštuosiuose Paneriuose, šalia esančių gyventojų teigimu, krovimo stotis iškrauna vagonus, sukeldama didžiulį triukšmą. Žmonės nebeišmanė, kaip su tuo kovoti, todėl tuo pasidalino socialiniuose tinkluose ir planuoja vykdyti protestą.

Vilniuje rugsėjo 22 d. kiekvienas vilnietis galės nemokamai važiuoti viešuoju transportu. Tokiu būdu sostinės valdžia skatina gyventojus persėsti iš asmeninio į visuomeninį viešąjį transportą. Būtent rugsėjo 22 d. bus minima Tarptautinė diena be automobilio. Važinės nemokamai Šios dienos metu daugelis Europos šalių gyventojams ir miesto svečiams siūlo nemokamas keliones viešuoju transportu.

Sprogusio ir sudegusio Viršuliškių daugiabučio gyventojai prabėgus vasarai savo butuose rado išmėtytus daiktus ir įtaria, kad jų namuose pasidarbavo vagys. Gyventojai pasakoja, kad po vasaros trumpam į butus grįžo keturios šeimos, o trys jų pastebėjo, kad trūksta jų asmeninių daiktų, namai suversti, išlaužyti, išmėtyti daiktai. Policija dėl vagystės pradėjo ikiteisminį tyrimą. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Nuo Baltarusijoje vykstančių gaisrų skaičiuojamos dienos, kiek jų sukeltas užterštumas laikysis Lietuvoje. Net prognozuojamas pagerėjimas antradienį veikiausiai neužsibus, sako meteorologas Gytis Valaika.  Pasak G. Valaikos, Pietryčių vėjas į Lietuvą tebepučia, todėl pagerėjimo dar šiandien nesulauksime.  Tačiau jau rytoj pasikeis oro srautų kryptis, iš Vakarų pirmoje dienos pusėje atslinks lietus, todėl oro užterštumas turėtų sumažėti bent jau kuriam laikui.