Naujienų portalui tv3.lt apie tai, kas iš tiesų gali gauti valstybės finansuojamas slaugos paslaugas, kokie dokumentai reikalingi ir kur kreiptis, pasakoja teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė.
Atskleidė, kas Lietuvoje turi teisę gauti slaugos paslaugas
Teisininkė R. Joskaudienė pasakoja, kad valstybės finansuojamas ambulatorines slaugos paslaugas namuose gali gauti ne „visi vyresnio amžiaus žmonės“ ir ne vien pagal diagnozę, o tie asmenys, kuriems objektyviai nustatomas slaugos paslaugų poreikis.
„Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamas ambulatorines slaugos paslaugas namuose gali gauti PSD apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdienėje buityje, taip pat pacientai, kuriems po chirurginio gydymo reikia pooperacinės slaugos namuose“, – aiškina pašnekovė.
Anot jos, pagrindinis kriterijus yra ne vien liga, o asmens savarankiškumo ir funkcinės būklės įvertinimas – jei artimasis nebegali savimi pasirūpinti, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba gydymo įstaigą, prie kurios žmogus prisirašęs.
„Šeimos gydytojas arba jo komandos slaugytojas gali inicijuoti slaugos paslaugų namuose poreikio vertinimą, užpildyti poreikio vertinimo klausimyną ir, esant pagrindui, paskirti ambulatorines slaugos paslaugas namuose“, – procesą aiškina teisininkė.
Pasak pašnekovės, jei žmogus ką tik išleidžiamas iš ligoninės, labai svarbu dar prieš išrašymą pasirūpinti, kad medicininiuose dokumentuose būtų aiškiai nurodytos slaugos rekomendacijos, savarankiškumo sutrikimai ir tolesnės priežiūros poreikis.
„Lygiagrečiai reikėtų kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją ar savivaldybės paskirtą socialinių paslaugų įstaigą dėl socialinių paslaugų poreikio vertinimo. Savivaldybė gali organizuoti pagalbą į namus, dienos socialinę globą, integralią pagalbą, laikiną atokvėpį ar kitas paslaugas tiek pačiam žmogui, tiek šeimai, kuri jį prižiūri“, – teigia ji.
Vis tik, teisininkės teigimu, jeigu žmogaus būklė ilgalaikė ir jis dėl riboto savarankiškumo nuolat reikalauja kito asmens pagalbos ar slaugos, reikia spręsti ir dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio.
„Praktiškai artimiesiems patarčiau iš karto susirinkti medicininius išrašus, epikrizes, gydytojų specialistų išvadas, informaciją apie griuvimus, judėjimo, maitinimosi, higienos, orientacijos, vaistų vartojimo problemas“, – sako R. Joskaudienė.
Išmokos ir lengvatos už šeimos nario slaugymą
Paklausta apie tai, ar artimiesiems priklauso lengvatos ir kompensacijos, slaugant šeimos narį, teisininkė pabrėžia, kad Lietuvoje nėra universalaus „atlyginimo artimajam už slaugą“ vien dėl to, kad jis slaugo šeimos narį.
„Pagrindinė piniginė priemonė yra individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, tačiau ji skiriama ne artimajam kaip atlygis, o pačiam asmeniui, kuriam dėl riboto savarankiškumo reikalinga kito asmens pagalba ar slauga“, – aiškina ji.
R. Joskaudienės teigimu, poreikį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, o kompensaciją skiria ir moka savivaldybė.
„2026 m. tikslinių kompensacijų bazinis dydis yra 219 Eur. Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydis priklauso nuo nustatyto lygio: pirmo lygio – 2,6 TKB, antro – 1,9 TKB, trečio – 1,1 TKB, ketvirto – 0,6 TKB. 2026 m. tai atitinka 569,40 eur., 416,10 dur, 240,90 eur. ir 131,40 eur. per mėnesį“, – išvardija pašnekovė.
Teisininkė taip pat pabrėžia, kad artimajam svarbi ne tik piniginė išmoka, bet ir socialinio draudimo garantijos:
„Jei žmogus slaugo ar nuolat prižiūri asmenį su negalia namuose, jis tam tikromis sąlygomis gali būti valstybės lėšomis draudžiamas pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.“
Slaugos priemonių kompensavimas iš valstybės
Teisininkė R. Joskaudienė pasakoja, kad dalis slaugos ir techninės pagalbos priemonių yra kompensuojamos valstybės, tačiau skiriasi jų kompensavimo keliai.
„Sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės esant šlapimo ar išmatų nelaikymui kompensuojamos per kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sistemą. Šeimos gydytojas įvertina paciento būklę, nustato šlapimo ar išmatų nelaikymo laipsnį ir, jei reikia, paskiria kompensuojamąsias priemones“, – teigia ji.
Pasak pašnekovės, vyresniems nei 75 metų pacientams, mažas pajamas gaunantiems pensininkams ar asmenims su negalia šios priemonės gali būti išduodamos nemokamai.
„Funkcinė, automatiškai reguliuojama lova, neįgaliojo vežimėlis ir kitos judėjimo, klausos, regos ar komunikacijos techninės pagalbos priemonės paprastai sprendžiamos per Techninės pagalbos priemonių centrą.
Automatiškai reguliuojamą lovą gali gauti asmenys, kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, paliatyviosios pagalbos paslaugų poreikis arba ambulatorinės slaugos paslaugų namuose poreikis“, – aiškina pašnėkovė.
R. Joskaudienė pažymi, kad norint gauti tokią lovą iš Centro, reikia pateikti nustatytos formos prašymą, asmens tapatybės dokumentus, atstovavimo dokumentą, jei kreipiasi atstovas, ir medicinos dokumentą, jei lovos poreikis grindžiamas paliatyviosios pagalbos ar slaugos paslaugų namuose poreikiu.
„Prašymą dėl techninės pagalbos priemonių galima pateikti tiesiogiai, registruotu laišku, elektroniniu paštu, per E. pristatymo sistemą arba per SPIS“, – primena teisininkė.
Be to, ji priduria, kad kai kurios judėjimo priemonės ir visos klausos, regos bei komunikacijos priemonės gali būti pristatomos į namus, o tam tikros priemonės, pavyzdžiui, elektrinis vežimėlis ar reguliuojama lova, nebereikalingos gali būti paimamos iš namų neatlygintinai.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
