gyventojai

Policijos virtualus patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ atkreipia gyventojų dėmesį į suaktyvėjusias sukčių atakas ir ragina neprarasti budrumo. Pastaruoju metu vis daugiau žmonių sulaukia apgaulingų SMS žinučių, kurios gali atrodyti įtikinamos ir pavojingos. Virtualus patrulis nuolat stebi situaciją internete ir dalijasi aktualia informacija, siekdamas apsaugoti visuomenę nuo finansinių nuostolių.

Gyvenimu Lietuvoje yra patenkinti 88 proc. piliečių, rodo naujausia „Eurobarometro“ apklausa. Tai – 5 proc. daugiau nei pernai ir pirmą kartą viršija Europos Sąjungos vidurkį (86 proc.). Ko bijo ir dėl ko džiaugiasi lietuviai 2025 metais „Žinių radijo“ laidoje diskutavo „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys ir „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė.

Nuo šių metų liberalizavus antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą leidžiant gyventojams iš jos pasitraukti ar atsiimti sukauptas lėšas, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas sako besitikintis, kad daliai žmonių pasitraukus ilgainiui dalyvavimas sistemoje vėl augs.

1960 m. žurnale „Science“ fizikas Heinzas fon Foersteris perspėjo, kad, jeigu populiacija augs tokiu tempu, kaip iki tol, 2026 m. sulauksime „paskutinės dienos“ scenarijaus – taip fizikas pavadino matematinio modelio tašką, kuriame augimas taptų begalinis, rašo „StarInsider“. Tuo tarpu Jungtinių Tautų (JT) 2024 m. paskelbtos prognozės rodo ką kitą. Nors pasaulio gyventojų skaičius nuo tų metų ir išaugo kone trigubai – nuo 3 mlrd. 1960 m. iki 8,2 mlrd.

Kauno rajono bendruomenė socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė apie prasmingą kalėdinę iniciatyvą Vilkijos krašte. Artėjant Šv. Kalėdoms, Kauno rajono savivaldybės vadovai kartu su vietos seniūnais aplankė socialiai pažeidžiamus gyventojus, gyvenančius atokesnėse vietovėse. Vizitų metu žmonėms buvo teikiama ne tik materialinė pagalba, bet ir nuoširdus dėmesys bei palaikymas.

Karoliniškių poliklinika socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia apie galimybę jaunimui nemokamai gauti svarbias higienos ir sveikatos priežiūros priemones. Įstaigos atstovai informuoja, kad paslauga skirta jaunuoliams iki 29 metų ir teikiama Vaikų ir jaunimo sveikatos centre. Poliklinikos atstovai pabrėžia, kad visos priemonės dalijamos nemokamai, užtikrinant konfidencialumą ir nereikalaujant išankstinės registracijos.

Valstybės duomenų agentūra prognozuoja, kad gyventojų skaičius Lietuvoje per artimiausius lėtai mažės ir 2100 m. pradžioje sudarys 2 mln. 152,2 tūkst. – 25,5 proc. arba 738,4 tūkst. mažiau, lyginant su 2025-ųjų pradžia. Prognozuojama, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje gyvens 2 mln. 680,2 tūkst. nuolatinių gyventojų – 210,4 tūkst. (7,3 proc.) mažiau negu 2025 m. pradžioje, tui metu 2075 m. pradžioje – 2 mln. 389 tūkst. (501,6 tūkst. arba 17,4 proc.

Gripu kasmet serga milijonai žmonių visame pasaulyje. Nors daugeliui pavyksta išvengti rimtų šios ligos pasekmių, kai kuriems gripo sukeltos komplikacijos gali būti itin pavojingos. Gydytojai įspėja – šiemet Lietuvoje gripas atėjo itin anksti, o labiausiai serga vaikai. Pajutus pirmus simptomus labai svarbu izoliuotis ir gydyti atsiradusius simptomus. Šiemet gripo atvejų didėjimas prasidėjo ypač anksti.

Pastaruoju metu visoje Lietuvoje ypač daug diskusijų kelia migracija. Kaip sostinėje užtikrinti sėkmingą atvykstančiųjų integraciją ir kartu išsaugoti miesto saugumą bei bendruomeniškumą? Ar Vilnius pasiruošęs priimti augančią gyventojų įvairovę? Kita jautri tema – Vilniaus infrastruktūra. Miestas nuolat vykdo plataus masto gatvių rekonstrukcijas, kurios paliečia svarbiausias miesto vietas arba privažiavimą prie jų.

Sinoptikams perspėjant dėl stipraus snygio ir galimos šlapio sniego apdrabos, Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai įspėja apie galimą žalą miškams ir pateikia rekomendacijas, kaip ją sumažinti. VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko teigimu, gausus ir ant medžių šakų susikaupęs sniegas gali pridaryti nuostolių tiek jaunuose, tiek brandžiuose medynuose.

Indonezijos sostinė Džakarta, remiantis JT pranešimu, yra daugiausiai gyventojų turintis pasaulio miestas. Jame gyvena beveik 42 mln. žmonių. Toliau eina Bangladešo sostinė Daka su beveik 40 mln. gyventojų ir Japonijos sotinė Tokijas, kuriame priskaičiuota 33 mln. žmonių. Tai nurodoma JT ekonominių ir socialinių reikalų departamento ataskaitoje. Tokių megamiestų, kuriuose gyvena mažiausiai 10 mln.

Lietuvos gyventojų požiūris į situaciją Lietuvoje pastaruoju metu nesikeitė, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. Spalio mėnesį atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 30 proc. šalies gyventojų galvoja, kad reikalai valstybėje pastaruoju metu krypsta gerąja kryptimi, 69 proc. mano atvirkščiai.  Pernai spalį situacija buvo panaši – 32 proc. manė, kad situacija gerėjo, 66 proc. nurodė, kad blogėjo.

Siekiant sparčiau reaguoti į gyventojų skundus dėl iš įvairių gamyklų ir atliekų perdirbimo įmonių sklindančios smarvės, siūloma tobulinti šiuo metu galiojančią kvapų kontrolės sistemą.

Socialiniame tinkle „Facebook“ policijos paskyra „Policijos virtualus patrulis“ priminė gyventojams apie saugumą internete ir būdus, kaip apsisaugoti nuo sukčių. Pareigūnai šmaikščiai pasinaudojo spalio 25-ąją minėta Makaronų diena, kad dar kartą atkreiptų dėmesį į aktualią problemą – internetinius ir telefoninius sukčiavimus. Pasak jų, ši diena yra puiki proga priminti, kaip neleisti niekam „kabinti makaronų ant ausų“ – kitaip tariant, nepasiduoti apgaulei.

Valstybinių miškų urėdija savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje praneša svarbią žinią visuomenei – artimiausiomis dienomis dalyje Lietuvos teritorijų vyks karinės pratybos. Gyventojai kviečiami išlikti ramūs, nes pratybų metu bus galima išgirsti imitacinius šūvius ar pamatyti kariškių judėjimą miškuose bei gyvenvietėse. Tokios treniruotės rengiamos siekiant stiprinti karių gebėjimus veikti realiomis sąlygomis ir užtikrinti šalies saugumą.

Naktimis gatvėmis lakstantys ir siaubingą triukšmą keliantys motociklininkai perpildė gyventojų kantrybės taurę. Žmonės buriuojasi į iniciatyvinę grupę ir žada ieškoti sprendimo, kaip pažaboti triukšmadarius. Kauno savivaldybėje svarstomos įvairios idėjos – nuo greitį mažinančių kalnelių iki motociklų eismą ribojančių ženklų įrengimo. Tačiau geriausiu atveju pokyčių galima tikėtis tik kitąmet.

Gyvenantiems socialiniuose būstuose teks elgtis atsakingiau – Kėdainių savivaldybėje sudaryta speciali darbo grupė, kuri ne tik analizuos būsto nuomos tvarką, bet ir atliks patikrinimus, kurių metu aiškinsis, ar nuomininkai tinkamai naudojasi jiems suteiktu turtu. Šio sprendimo priežastis – pasitaikantys pažeidimai, skolos ir auganti eilė tų, kurie laukia stogo virš galvos.

Ne visi darbuotojai yra patenkinti savo alga. Daugelis jaučiasi nuvertinti ir galvoja, kad turėtų uždirbti daugiau. Naujausi duomenys rodo, kad tokių nuogąstavimų nestinga visoje Europoje – nemažai gyventojų abejoja gaunantys sąžiningą atlyginimą. Tačiau lietuviai dėl savo algų nėra nusivylę labiausiai. Europos Komisija (EK) pabrėžia, kad sąžiningo atlyginimo svarbą – kad darbuotojui būtų mokama tiek, kiek priklauso, pagal jo įgūdžius ir patirtį.

Kai didžioji dalis valstybės turto priklauso tik nedidelei daliai visuomenės, tai išryškina gyventojų ekonominę atskirtį ir riboja daugumos galimybes užsitikrinti finansinį saugumą, kaupti santaupas ar investuoti į ateitį. Naujausi duomenys rodo, kad Europoje šis pasiskirstymas labai skiriasi. Skaičiuojama, kad 2025 m. pradžioje vos 5 proc. euro zonos turtingiausių gyventojų priklausė 45 proc. viso grynojo namų ūkių turto.

Praėjus beveik parai po didžiulio gaisro Vilniuje, Baltosios Vokės gatvėje esančioje dujų pilstymo stotyje, liepsnos vis dar nesuvaldytos – dujos dega iki šiol, o gaisro lokalizacija nepaskelbta. Naktį gaisravietėje budėjo ugniagesiai, medikai, policija ir Viešojo saugumo tarnyba. Beveik tuo pat metu pasirodė ir nerimą kelianti žinia iš Lenkijos – Liublino regione nukritus Rusijos drono nuolaužoms buvo apgadintas gyvenamasis namas ir automobilis.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi svarbia informacija gyventojams apie vaistų pirkimą ir vartojimą. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad vaistai yra ypatinga prekė, todėl su jais reikia elgtis atsakingai – prieš vartojant būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Ypatingai svarbu nepirkti vaistų iš neaiškių, nelicencijuotų vietų, nes tai gali kelti pavojų sveikatai.

Policijos virtualus patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ įspėja gyventojus neskubėti internete dalintis savo asmeniniais duomenimis. Pareigūnai pabrėžia, kad sukčiai nuolat ieško būdų, kaip pasinaudoti žmonių neapdairumu, o neatsargiai suvesti vardai, pavardės, elektroninio pašto adresai ar telefono numeriai gali patekti į nusikalstamų veikėjų rankas. Tokia informacija gali būti panaudota netikėtoms apgavystėms – nuo melagingų skambučių iki bandymų išvilioti pinigus.

Šiemet Lietuvos miškai ypač dosnūs – socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos, kuriose žmonės dalijasi savo surinktais grybais ir džiaugiasi gausiu derliumi. Grybautojai naujienų portalo tv3.lt skaitytojams atskleidė savo radinius – pasidalijo nuotraukomis ir papasakojo, kur miške rado šių gėrybių. Leonas parsinešė pintinę baravykų Pirmasis su skaitytojais savo laimikiu pasidalijo grybautojas Leonas – jo pintinėje tilpo gausybė didelių baravykų. „Baravykų daug. Didelių ir mažų.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Policijos virtualus patrulis įspėja apie suaktyvėjusius sukčius, kurie vilioja žmones tariamais lengvo uždarbio pasiūlymais. Pareigūnai primena, kad internete lengvai uždirbami pinigai dažnai yra spąstai – ypač kai prisidengiama žinomų įmonių vardais. Sukčiai veikia gudriai: pirmiausia užmezga pasitikėjimą, o vėliau išvilioja pinigus.

Šį pirmadienio rytą nerimą Lietuvoje sukėlė pranešimas apie nežinomos kilmės bepiločio orlaivio įskridimą į šalies oro erdvę iš Baltarusijos pusės. Socialiniuose tinkluose gyventojai dalijosi pastebėjimais, kad dronas virš Lietuvos pasirodė dar prieš penktą valandą ryto. Šis incidentas sukėlė nemenką visuomenės susirūpinimą, baimę ir klausimus, ką tokiu atveju reikėtų daryti.

Vietos bendruomenės piktinasi – sprendimus siunčia valdininkai iš Vilniaus, o gyventojams atrodo, kad realybės jie nė nesupranta. Kodėl auga įtampa net dėl karjerų, veikiančių daugiau nei 80 metų, ir ar įmanoma rasti bendrą kalbą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuojama su aplinkos ministru Povilu Poderskiu.

Virtualus policijos patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ įspėja gyventojus apie aktyvius sukčių veiksmus vasaros metu. Nors dauguma žmonių atostogauja, nusikaltėliai nesnaudžia – jie siunčia apgaulingas SMS žinutes, kuriomis bando išvilioti asmens duomenis. Tokios žinutės dažnai apsimeta oficialiomis institucijomis, šiuo atveju – policija, ir pateikia nuorodas neva į eismo įvykių ar pažeidimų protokolus.

Socialinių paslaugų teikėjams siekiama leisti gauti daugiau duomenų apie gyventojus, kuriais jie rūpinasi.  Tokiems darbuotojams ar įmonėms siūloma suteikti prieigą prie Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS), kad jie gautų reikalingą informaciją, pavyzdžiui, apie žmogaus diagnozes, alergijas, vaistų vartojimą.

Daugiabučių namų gyventojai privalo labiau rūpintis savo namų technine būkle. Gegužės 7 d. Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems daugiabučiams namams atnaujinti skirtų kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo ir kaupimo tvarkos pakeitimams. Numatyta, kad naujoji tvarka įsigalios nuo liepos 1 d. Butų savininkai, palyginus su dabar galiojančiais tarifais, kaupiamųjų lėšų privalės mokėti tris kartus daugiau.

Politikai pasišovė naikinti kolektyvinius sodus – neva žmonės dabar ten ne bulves, o vaikus augina ir patys nuolat gyvena. Todėl prie miestų prisišlieję kolektyviniai sodai tiesiog turėtų būti miesto dalimi, o savivaldybės tuomet ir kelius, ir kanalizacijas tiestų, o verslininkai galėtų statyti daugiabučius. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Zoja – vilnietė, bet vos tik atšyla orai, skuba į savo sklypelį Rokantiškių soduose. Ten stengiasi praleisti kuo daugiau laiko.

Lietuvoje beveik dviem trečdaliais, arba 65-iais tūkstančiais, padaugėjo žmonių gyvenančių absoliučiame skurde: nuo 102 iki 167 tūkstančių. O skurdo rizikoje 2024-aisiais gyveno 620 tūkstančių, arba maždaug penktadalis Lietuvos, tarp jų daugiausia pensininkų, mažų miestelių ir kaimų gyventojų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Irutė jau 13 metų Panevėžyje dirba valytoja. Uždirba kiek daugiau nei 800 eurų į rankas.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“ primena gyventojams apie saugaus grilinimo svarbą. Kad prasidėjęs grilio sezonas teiktų tik malonumą, būtina laikytis kelių paprastų, bet svarbių saugos taisyklių. Tarnyba atkreipia dėmesį į tinkamą kepsninių naudojimą, jų priežiūrą ir galimas rizikas. Nekartokite šių klaidų Patarimai aktualūs kiekvienam, kuris ketina kepsnines naudoti namuose ar gamtoje.

„Citadele“ banko inicijuota apklausa atskleidžia, kad trečdalis Baltijos šalių gyventojų susigrąžintą GPM permoką išleistų kasdienėms reikmėms. Tuo metu po 20 proc. lietuvių ir estų bei 25 proc. latvių lėšas atsidėtų taupymui ir investavimui.  Apklausos duomenimis, Lietuvoje 29 proc., Latvijoje 41 proc., o Estijoje – 32 proc. gyventojų permoką išleistų kasdienėms reikmėms, tokioms kaip maisto produktai, mokesčiai ir laisvalaikis.  Kelionėms lėšas panaudotų 10 proc. lietuvių, 12 proc.

Devynių butų gyventojai iš degusio Trinapolio daugiabučio Vilniuje laikinai glaudžiasi viešbutyje, name penktadienį atkurtas elektros tiekimas, tačiau elektros dar neturi 11 aukšto, kuriame kilo gaisras, butų gyventojai. „11 aukšte išdegė mūsų spinta ir skaitikliai, visa kita turi tvarkyti namo administratorius“, – Eltai sakė energijos skirstymo operatoriaus ESO atstovė Rasa Juodkienė. Tarnybos dirba namo viduje, renkami nuodėguliai, keičiami elektros laidai, užkalami išdužę langai.

Trečiadienį Kėdainiuose įvykdytas įžūlus apiplėšimas, sukrėtęs gyventojus. Vėlų vakarą į butą netikėtai įsibrovė vyras, pagrobė pinigus ir paspruko. Buto šeimininkė patyrė didžiulį išgąstį ir stresą. Įvykio detalės Balandžio 9-osios vakarą, apie 22 val., J. Basanavičiaus gatvėje esančiame daugiabutyje įvyko plėšimas. Į 59-erių metų moters butą įsilaužta per balkoną – išlaužęs duris, nusikaltėlis pateko į vidų. Viduje plėšikas iš komodos stalčiaus ir piniginės pagrobė 465 eurus.

Naujausiam tyrimui parodžius, kad kas septintas lietuvis nėra pasiruošęs įvairioms ekstremalioms situacijoms, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvos gyventojai turi visas galimybes gauti reikiamą informaciją. „Problema yra mumyse, problema yra visuose. Tol, kol tu galvoji, kad grėsmė yra kažkur toli, nors ji galbūt reali, tas pasiruošimas toks ir būna.

Per du dešimtmečius gyventojai sako tapę saugesni, padaugėjo gerai vertinančiųjų Lietuvos kriminogeninę situaciją, teigiama trečiadienį Vidaus reikalų ministerijos (VRM) paskelbtoje pernai vykdytoje apklausoje. Šis 2024 metų rugsėjo–lapkričio mėnesiais VRM iniciatyva vykdytas reprezentatyvus tyrimas apžvelgia, kaip per 20 metų pasikeitė visuomenės saugumo jausmas, nuostatos ir elgsena bei pasitikėjimas viešojo saugumo institucijomis.

Regioninėje Telšių ligoninėje įvykęs incidentas, kai paauglys su 41 laipsnio temperatūra buvo apžiūrėtas lauke ir išleistas namo, sukėlė nemenką susirūpinimą, nes esą vėjaraupiais sergančiu vaiku nebuvo tinkamai pasirūpinta. Gydymo įstaiga paaiškino, kodėl taip nutiko.

Gyventojai skundžiasi, kad benamiai, neturėdami kur prisiglausti, renkasi daugiabučių laiptines. Čia jie palieka švirkštus, maisto likučius, išmatas, bet žmonės nerimauja ne tik dėl tvarkos ar higienos, bet ir dėl užkrečiamų ligų, gaisro pavojaus. Tarnybos leidžia suprasti, kad benamis už socialinį statusą negali būti baudžiamas. O štai savivaldybė teigia, kad pirmiausia gyventojai turi bandyti susitvarkyti patys.

Aktyviai ieškant gynybos finansavimo šaltinių bei kalbant apie mokesčių didinimą, ekonomistams kyla klausimas, kam reikia naujų mokestinių lengvatų. Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė bei Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad ne tik naujų lengvatų nereikia, bet dar ir dalį esamų vertėtų naikinti.  Kiek anksčiau finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad nėra finansinės erdvės mokestinėms lengvatoms.

Statybininkų g. 23 daugiabučio gyventojai ir toliau stebina savo idėjomis originaliai, įdomiai ir šventiškai pasipuošti namų aplinką. Šįkart daugiabučio prieigos pulsuoja pavasariška nuotaika. Ją kuria įvairios velykinės dekoracijos: margučiai, kiškučiai ir kiti pavasario atributai. Namo gyventojai susirinko į talką Gyventojai šeštadienį rinkosi į talką ir visi kartu puošė aplinką. Dekoracijos jau iš tolo atkreipia aplinkinių dėmesį, alytiškiai stabteli pasigrožėti, nusifotografuoti.

Įtempta geopolitinė padėtis Lietuvos politikus verčia susirūpinti net tik, kaip skirti didesnį procentą nuo BVP gynybai, bet ir kaip paruošti visuomenę galimai dienai X. Siekiama, kad kuo daugiau gyventojų tiksliai žinotų, ką darytų tokiai dienai išaušus, o prireikus – apgintų save, šeimą ir šalį. Ekspertai aptaria Lietuvos karo komendantūras bei Lietuvos karinius pajėgumus, kurie esą kol kas neprilygsta ankstesniems karams.

„Slavka Channel“ kūrėjas, socialiniuose tinkluose skaičiuojantis per 60 tūkstančių sekėjų dėl politikus ir sovietmetį pašiepiančių dainų, Viačeslavas Mickevičius, geriau žinomas kaip Slavka, pasidalino patirtimi iš kelionių į Ukrainą karo metu. Taip pat paaiškino, kodėl dalį visuomenės vis dar traukia grįžti į sovietmetį ir kodėl jie jaučia nostalgiją prastai gyvenimo kokybei už geležinės uždangos.

Lietuvoje keičiantis automobilių parkui ir didėjant naujų bei brangiau kainuojančių transporto priemonių skaičiui, deja, auga ir ilgapirščių aktyvumas. Kaip rodo statistika, vagiamos ne tik pačios transporto priemonės, bet ir jų detalės, o žalos siekia dešimtis tūkstančių eurų, rašoma pranešime spaudai. Vagysčių padaugėjo Kaip rodo Lietuvos policijos duomenys, per visus 2024 metus registruotos 373 automobilių vagystės.

Aukštaitijos sostinė Panevėžys atsidūrė tarp labiausiai pagal gyventojų skaičių per pastaruosius 25 metus sumažėjusių gyvenamųjų vietovių Lietuvoje. Registrų centro duomenimis, per ketvirtį amžiaus Panevėžys „nukraujavo“ maždaug 15 tūkstančių gyventojų, užsidarė net 4 mokyklos. Jaunimas atvirauja, kad Panevėžys per mažas ir ten trūksta veiklos, todėl ir kelia sparnus į didmiesčius. Panevėžys – penktas pagal dydį šalies miestas Šiaurės Lietuvoje.

Jau po poros savaičių Lietuvoje galutinai pasikeis telefonų kodai – numerio pradžioje surinkus 8 prisiskambinti nepavyks. Mobiliojo ryšio operatoriai pastebi, kad didžioji dalis gyventojų numerius telefonų knygose jau pasikeitė.

Lietuvos ir visos Europos Sąjungos (ES) jaunimui labiausiai šiuo metu nerimą kelia augančios kainos ir pragyvenimo išlaidos – kaip didžiausią problemą tą nurodo keturi iš dešimties apklaustųjų Bendrijoje, rodo pirmadienį paskelbta „Eurobarometro“ apklausa. „Politikams ir politikos formuotojams, Europos demokratijai gyvybiškai svarbu įsiklausyti į Europos jaunimą ir žinoti jų rūpesčius. Šių dienų jaunimui labiausiai rūpi kylančios kainos, klimato kaita, saugumas ir galimybės rasti gerą darbą.

Sparčiausiai per 25 metus pagal gyventojų skaičių augo Vilnius, Šiauliai ir Kaunas, pirmadienį pranešė Registrų centras. Sausio 1 dienos duomenis, palyginti su 2000 metų tos pačios dienos duomenimis, Vilniaus mieste šiuo metu yra beveik 190 tūkst. daugiau savo gyvenamąją vietą deklaravusių žmonių, Šiauliuose – 15,3 tūkst. daugiau gyventojų, Kaune – 14,8 tūkstančio. Tarp sparčiausiai augusiųjų taip pat yra Klaipėda, kurioje gyventojų skaičius pasipildė 11,9 tūkst.

2025 m. vasario 9 dieną įvyks Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais. Artėjant šiam vienam svarbiausių įvykių Lietuvos istorijoje, Nacionalinis krizių valdymo centras kartu su Valstybės saugumo departamentu (VSD) prevenciškai perspėja gyventojus išlikti budriais ir nepasiduoti provokacijoms. VSD vertinimu, Rusija yra suinteresuota diskredituoti Baltijos valstybių sprendimą atsijungti nuo BRELL žiedo.