Europos Komisija (EK) pabrėžia, kad sąžiningo atlyginimo svarbą – kad darbuotojui būtų mokama tiek, kiek priklauso, pagal jo įgūdžius ir patirtį.
Sąžiningas atlyginimas esą prisideda prie ES siekio skatinti socialinį teisingumą ir lygybę. Vis dėlto, du trečdaliai (67 proc.) ES gyventojų mano, kad už savo darbą negauna teisingo atlygio. O kaip yra Lietuvoje?
Lietuviai dėl savo atlygio nerimauja ne tiek daug?
Nuogąstavimai dėl nesąžiningo atlygio, kuris neužtikrina namų ūkių poreikių, labai skiriasi skirtingose Europos šalyse. „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, šis rodiklis svyruoja nuo 19 proc. Danijoje iki net 86 proc. Portugalijoje ir Kipre.
Duomenys rodo, kad dėl savo atlygio susirūpinimą daug dažniau išreiškia Pietų Europos, tuo metu Šiaurės šalių darbuotojai šiuo klausimu nusiteikę gerokai ramiau.
Pavyzdžiui, labiausiai dėl savo atlygio dydžio, pagal savo įgūdžius ir patirtį, nerimauja portugalai (86 proc.) ir kipriečiai (86 proc.).
Tuo metu Lietuva (59 proc.), kartu su Latvija (66 proc.), Čekija (66 proc.), Malta (63 proc.) ir kitos šalys yra žemiau ES vidurkio. Tai reiškia, kad ne tiek daug šių šalių gyventojų mano, kad pagal savo įgūdžius ir patirtį, gauna per mažą atlygį.
Mažiausiai dėl savo atlygio dydžio nerimauja vokiečiai (56 proc.), suomiai (34 proc.), olandai (28 proc.), švedai (26 proc.) ir danai (19 proc.).
Labiausiai susirūpinę – pietiečiai
Be to, nagrinėjant gyventojų susirūpinimą dėl savo atlygio yra ir skirtingo jo lygiai.
ES beveik trečdalis respondentų teigia, kad yra „labai susirūpinę“ (30 proc.), o šiek tiek daugiau nei trečdalis jaučia gana didelį susirūpinimą (37 proc.) dėl gaunamo atlygio.
Pavyzdžiui, daugiau nei pusė gyventojų Kipre (59 proc.), Portugalijoje (55 proc.) ir Ispanijoje (54 proc.) teigia esantys „labai susirūpinę“ dėl nesulaukimo sąžiningo atlyginimo pagal jų įgūdžius ir patirtį.
Priešingai, beveik trečdalis respondentų ES (31 proc.) teigia nesijaudinantys dėl sąžiningo atlyginimo, atitinkančio jų įgūdžius ir patirtį.
Iš jų penktadalis (20 proc.) nesijaučia labai susirūpinę, o šiek tiek daugiau nei dešimtadalis (11 proc.) visai nesijaudina.
„Nelabai susirūpinę“ ir „visiškai nesusirūpinę“ dėl savo atlygio dažniausiai yra suomiai (35 ir 27 proc.), olandai (40 ir 30 proc.), švedai (42 ir 30 proc.) ir danai (29 bei 48 proc.).
Lietuviai uždirba ryškiai mažiau nei ES vidurkis
2024 m. ES vieno asmens be vaikų namų ūkio vidutinis atlyginimas 2464,39 euro atskaičius mokesčius. ES vidurkį lenkia 12 Europos šalių, tuo metu 18 šalių yra žemiau šio rodiklio.
Europoje didžiausi atlyginimai į rankas 2024 m. buvo mokami Šveicarijoje (7135,92 euro), Liuksemburge (4200,8 euro), Nyderlanduose (3991,04 euro), Norvegijoje (3935,99 euro) ir Airijoje (3850,65 euro).
Tuo metu mažiausi atlygio į rankas vidurkiai buvo užfiksuoti Vengrijoje (1156,92 euro), Rumunijoje (1054,54 euro), Kroatijoje (1150,82 euro), Turkijoje (953,32 euro) ir Bulgarijoje (922,83 euro).
Didžiausias vidutinis atlygis į rankas Europoje yra per 7,7 karto didesnis, nei mažiausias.
Lietuvoje šis rodiklis yra žemesnis nei ES vidurkis. „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2024 m. vidutinis atlyginimas į rankas Lietuvoje buvo 1325,75 euro, o tai yra vienas iš prastesnių rodiklių ne tik ES, bet ir visoje Europoje.
Lietuva šiame sąraše yra 8 vietoje nuo galo ir lenkia 6-tą blogiausią rodiklį fiksuojančią Slovakiją (1172,48 euro) ir 7-oje nuo galo vietoje esančią kaimyninę Latviją (1212,51 euro).
Tuo metu kaimyninė Lenkija (1416,86 euro) Lietuvą lenkia apie 91 euru, o Estija (1585,21 euro) – 259,5 euro.
Šiuo metu vidutinis atlygis į rankas Lietuvoje siekia apie 1430,56 euro, o tai yra per 100 eurų didesnė suma nei prieš metus.
Lietuvoje – vienas sparčiausių augimų ES
Visgi vyriausioji „Artea” banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad net atmetus infliacijos įtaką, Lietuvoje realus darbo užmokesčio augimo tempas pastaraisiais metais lenkė daugelį ES valstybių. Nepaisant to, ES vidurkio pavyti Lietuvai dar nepavyksta.
Anot ekonomistės, tam įtakos turi regioniniai skirtumai šalyje, Lietuvos ekonominės struktūros išskirtinumas, nepakankamas investicijų ir produktyvumo lygis.
„Atlyginimų augimą Lietuvoje jau kurį laiką apsprendžia keletas veiksnių: nuo metų pradžios kaskart reikšmingai padidinama mėnesinės minimali alga, viešojo sektoriaus atlyginimų didinimas ir darbo rinkos paklausos ir pasiūlos disbalansai, kurie ypač paūmėja ekonomikos bumo laikotarpiais.
Šiemet ir kitąmet, Europos centriniam bankui apkarpius palūkanų normas, numatomas ciklinis atsigavimas turėtų auginti darbuotojų paklausą ir paskatinti tolesnį atlyginimų augimą privačiame sektoriuje.
Taigi, prognozuojama, kad atlyginimų augimas Lietuvoje tęsis ir toliau, be to, jis ir toliau bus spartesnis negu vidutiniškai ES. Tai leis Lietuvai artėti, o ilgainiui ir pasivyti ES vidurkį“, – nurodė I. Genytė-Pikčienė.
„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pastebi, kad šių metų pradžioje lietuvių atlyginimai augo 8–9 proc. Tai yra lėčiau nei pernai, kai augimas buvo dviženklis.
Šiemet pajamų didėjimą Lietuvoje labiausiai paskatino minimalios mėnesinės algos kilimas nuo 924 iki 1038 eurų.
Sparčiausias darbo užmokesčio augimas fiksuotas viešajame sektoriuje, ypač švietimo ir žmonių sveikatos priežiūros srityse. Dabar vidutinės darbo pajamos į rankas čia siekia atitinkamai 1 317 eurų ir 1 568 eurus.
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje darbo pajamos didėjo kiek daugiau nei 8 proc. ir siekė 880 eurų į rankas. Panašus augimas procentais fiksuotas taip pat informacijos ir ryšių veikloje, tik čia pajamos didesnės nei vidutinės: uždirbama apie 2 300 eurų į rankas.
Numatomas MMA didinimas
Vidutinės algos dydis priklauso ir nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). Kai ji auga, dažniausiai šiek tiek padidėja ir vidutinė alga.
„Sodros“ duomenimis, 2025 m. liepą MMA arba mažiau uždirbo 120,6 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 1038 eurus prieš mokesčius arba 777 eurai į rankas. O MMA sudaro apie 44,6 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) šalyje.
Nuo 2026-ųjų metų šis rodiklis turėtų ir dar kartą pakilti, tačiau kol kas socialiniams partneriams nepavyksta sutarti dėl tikslios sumos.
Lietuvos bankas (LB) kiek anksčiau pateikė tris galimus MMA didinimo scenarijus. Jei tikslas būtų pasiekti 45 proc. MMA ir VDU santykį, alga turėtų augti 3,9 proc. iki 1078 eurų (40,2 euro daugiau).
47,5 proc. santykio tikslui reikėtų, kad alga turi augti 9,7 proc. iki 1138 eurų.
Galiausiai, trečiasis variantas – 50 proc. santykis, kuriam pasiekti atlygį reiktų didinti 15,4 proc. ir MMA tokiu atveju siektų 1198 eurus.
Kol kas linkstama prie minties, kad MMA turėtų padidėti 115 eurų (1153 eurai). Tokiu atveju mažiausiai uždirbantys gyventojai į rankas gautų apie 59 eurais daugiau (836 eurus).
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ dalyvavęs socialdemokratas Algirdas Sysas pastebėjo, kad MMA didinti yra būtina, nes palyginus lietuvių darbo užmokestį su kitų ES valstybių gyventojų, stipriai atsiliekame.
„Didėti turėtų visiems, nes jeigu mes palyginame mūsų darbo užmokesčio vidurkį su kitų ES valstybių, tai tikrai negalime pasigirti, kad mūsų darbo užmokestis labai geras. Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui yra priartėjęs ir aplenkęs kai kurias senąsias demokratijas, bet vidutinis ir minimalus atlyginimas tikrai atsilieka nuo ES valstybių“, – komentavo jis.
Tuo metu I. Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad iš vienos pusės, kylanti MMA leidžia augti žemiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamoms, stiprina jų perkamąją galią ir yra vienas iš instrumentų kaip kovoti su pajamų nelygybe, tačiau kartu – kelia ir grėsmių.
Anot I. Genytės-Pikčienės nerimą kelia tai, kad darbo kaštų augimas per pastarąjį penkmetį buvo antras sparčiausias ES, o šiuo rodikliu nusileidžiame tik Bulgarijai.
„Nepaisant to, kad viena darbo valanda Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, kainuoja gerokai mažiau, nei ES vidurkis, bendro darbo užmokesčio fondo ir BVP santykis jau viršija ne tik ES vidurkį, bet ir atitinkamus tokių išsivysčiusių valstybių kaip Belgijos, Suomijos, Švedijos, Ispanijos rodiklius.
Tai reiškia, kad vis dar esam imli pigiai darbo jėgai šalis, tačiau bendra algoms skiriama BVP dalis jau tikrai didelė“, – pabrėžė specialistė.
Ekonomistė pabrėžia, kad tai yra vienas iš signalų, kad atlyginimų fondas, vejamas MMA ir viešojo sektoriaus atlyginimų dviženklio didinimo, auga netvariai.
„Jei ekonomikos struktūra nespės keistis, šitaip per santykinai trumpą laiką užforsavę darbo kaštų lygį galime atsiremti į struktūrines lubas, kuomet BVP augimas išsikvėps.
Jau dabar stebime, kad tai vyksta siuvimo, tekstilės ir aprangos pramonėje, kur nebegalėdamos konkuruoti savo produkciją eksportavusios įmonės priverstos bankrutuoti. Yra rizikų, kad tai gali plisti ir į kitas veiklas“, – pažymėjo „Artea“ vyriausioji ekonomistė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
